Šilumos kaina šiemet šoko aukštyn
Šilumos kaina šiemet šoko aukštyn (1)
Šilumos kainų padidėjimas buvo naujiena ir Jurbarko šilumos tinklų technikos direktoriui Antanui Tamošaičiui.
Sausį jurbarkiečiams centralizuotai tiekiamos šilumos kaina padidės 3,07 proc. AB „Kauno energija“ aiškina, kad kainos didėjimą, nors importuojamų gamtinių dujų kaina nesikeitė, lemia nuo sausio 1d. pabrangusi UAB Kauno termofikacinės elektrinės tiekiama šiluma.
Pasak AB „Kauno energija“ Jurbarko šilumos tinklų technikos direktoriaus Antano Tamošaičio, tokios žinios niekas nelaukė, nes visų dėmesys nukreiptas į iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų kainą, kuri liko nepakitusi.
Sausio 2 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos išplatintame pranešime tikinama, kad gamtinių dujų tiekimo sutarčių sąlygos nesikeitė.
Sutartys, kurias 2012 metams šilumos tiekimo įmonės sudarė su bendrovėmis „Lietuvos dujos“ ir „Dujotekana“, išliko kaip ir pernai. Viešoje erdvėje visai Lietuvai opią šildymo problemą komentavęs Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas teigė, kad staigmenų šilumos tiekėjams ir vartotojams neturėtų būti. Tačiau šilumos kaina Vilniuje ir Kaune šoko aukštyn.
Nors dujos kainuoja tiek pat, sąskaitas už sausį suvartotą šilumos energiją gyventojai gaus didesnes, nes parduodamos šilumos kainą padidino UAB Kauno termofikacinė elektrinė. Įvardijama priežastis – nuo sausio 1 d. pabrangusi elektra.
Kauno termofikacinė elektrinė šilumos kainą nuo 2012 m. sausio 1 d. padidino 4,68 proc., tad kainą didinti buvo priversta ir AB „Kauno energija“. Skubiai susirinkusi bendrovės valdyba nutarė šilumą branginti kiek mažiau – 3,07 proc. ir ketina kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją prašydama išaiškinti, kodėl šilumos kaina auga, kai dujų kaina nesikeičia.
Kaip patikino Jurbarko šilumos tinklų technikos direktorius A. Tamošaitis, karšto vandens kainos padidėjimą ypač pajus penkių Jurbarko daugiabučių gyventojai, šilumos ir šalto vandens tiekėju pasirinkę AB „Kauno energija“ Jurbarko šilumos tinklus. Valdybos nutarimu nustatyta, kad Jurbarke centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams 1 kub. m karšto vandens, kai neįrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo sistema, kainuos 23,51 Lt be PVM. Kitus šilumos ir šalto vandens tiekėjus pasirinkę gyventojai, už karšto vandens kub. m paruošimą mokės maždaug 2 Lt mažiau.
„Mes šiems sprendimams neturime jokios įtakos, – teigė A. Tamošaitis. – Privalome juos vykdyti, o šilumos vartotojų nerimas suprantamas. Kol kas orai nežiemiški, įmanoma taupyti, katilinėje šilumos energijos gaminame žymiai mažiau.“
Pasak A. Tamošaičio, šilumos gamintojai Jurbarke buvo paruošę projektą šilumą gaminti naudojant biokurą, bet tuomet nusvėrė žymiai pigesnės gamtinės dujos, deja, dabar tapusios brangiausiu kuru. Grįžti prie ankstesnio sumanymo nerealu ne vien tik dėl pasirašytų dujų tiekimo sutarčių 10-čiai metų, bet ir dėl nuolat brangstančios medienos, reikalingų investicijų pereiti prie kitos kuro rūšies. Tik vargu ar kas šiandien gali pasakyti, kokios energijos išteklių kainos bus po dešimties ar dar daugiau metų ir kokie sprendimai yra teisingi.
Vincas Kriščiūnas
