Šilumos kainos vėl kyla kaip ant mielių (0)

Krauna turtus kauniečiams?

Rugsėjo pabaigoje vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje politikai ir vėl laužė ietis dėl šilumos kainų. Patvirtinti didesnes šilumos kainas prašė ir UAB „Jurbarko komunalininkas”, šildantis rajono mokyklas, ir AB „Požeminiai darbai”, eksploatuojanti katilinę Viešvilėje. Dėl komunalininkų tiekiamos šilumos kainų politikai diskutuoja jau ne pirmas mėnuo, o šilumos branginimas viešviliečiams didžiajai daugumai savivaldybės tarybos narių atrodė savaime suprantamas.
Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje apsilankęs AB „Požeminiai darbai” dukterinės įmonės „Energotiekimas”, kuriai pavesta eksploatuoti Viešvilės šilumos ūkį, direktorius Kęstutis Kiaunė prisipažino nelabai turintis ką pasakyti.
„Trejus metus šiluma buvo tiekiama po 25 ct už kWh (be PVM). Pernai patvirtinote bazinę šilumos kainą, patys žinote, kad tarifo dedamosios neatitiko išlaidų, nes buvo suskaičiuotos pagal projekte numatytą šilumos kiekį. Atjungus sporto salės šildymą, plotas sumažėjo dar bene 1,6 tūkst. kv. m. Šiemet kainą perskaičiavome pagal realų tiekiamą šilumos kiekį, dėl to savikaina padidėjo 2 proc. Bet nepamirškit infliacijos, kur yra 1 proc.”, – dėstė K. Kiaunė.
Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto narius K. Kiaunė nuginklavo žinia, jog įmonė į tarifą įskaičiuoja ne leidžiamus 5 proc., o tik 1,7 proc. pelno.
Ne ką daugiau tuo klausimu buvo diskutuojama ir savivaldybės tarybos posėdyje, nors Gintaris Stoškus labai aiškiai pasakė, jog įmonės pateiktuose šilumos kainos paskaičiavimuose įžvelgęs labai negerų dalykų.
„Pirmiausia, ten aiškiai matyti, jog „Požeminiai darbai” iš šilumos tiekimo gauna ne 1,7 proc. pelno, kaip tikina įmonės atstovas, o net 11,6 proc. – pernai tai sudarė 45 tūkst. Lt. Antra, bene pusę į tarifą įtrauktų sąnaudų sudaro amortizaciniai atskaitymai”, – tvirtino G. Stoškus.
Neseniai savivaldybės taryboje dirbantis politikas padarė tai, ko nesugebėjo padaryti nei Ūkio ir turto skyriaus valdininkai, nei kur kas didesnę patirtį tyrintys tarybos nariai. G. Stoškus suskaičiavo, kad leidus AB „Požeminiai darbai” tiekti šilumą po 27,56 ct už kWh, įmonė per mėnesį gaus 468 tūkst. Lt pajamų, o per sezoną uždirbs 272 tūkst. Lt pelno.
„Kadangi katilinė „Požeminiams darbams” išmuomota 20 metų, per tą laiką jie užsidirbs net 5 mln. Lt pelno. Mano nuomone, šilumos kaina Viešvilėje turėtų ne didėti, o perpus sumažėti. O jei savivaldybė nesugebėjo užtikrinti, kad sporto salę privatizavęs asmuo ją šildytų centralizuotai, privalome iš biudžeto kompensuoti viešviliečių patiriamus nuostolius”, – reikalavo G. Stoškus.
Įdomiausia, kad posėdyje dalyvavęs AB „Požeminiai darbai” atstovas K. Kiaunė politiko skaičiavimų nepaneigė.

Politikams viešviliečiai nerūpi

Nedidinti Viešvilės gyventojams šilumos kainos siūlė ir Algirdas Gudaitis. Pasak jo, didžiąją dalį AB „Požeminiai darbai” pagaminamos šilumos Viešvilėje suvartoja ne gyventojai, o įstaigos.
„Seniūnija, mokykla, Viešvilės vaikų globos namai galėtų mokėti po tuos 26,56 ct už kWh, o gyventojams kaip ir pernai palikime 25 ct. Jei negalime sumažinti žmonėms mokesčių naštos, tai bent nedidinkime jos. Kuo viešviliečiai prastesnis už Smalininkų gyventojus, kuriems pernai padarėme lengvatą?” – klausė tarybos narys A. Gudaitis.
Ir tuoj pat sulaukė kritikos, jog dotuoti gyventojus įstaigų sąskaita neleidžia Šilumos ūkio įstatymas. Smalininkų atvejo, pasak rajono mero Ričardo Juškos, negalima lyginti su Viešvile, nes smalininkiečiams šilumą tiekia savivaldybės biudžetinė organizacija. Viešviliečiai perka šilumą iš privačios įmonės.
Nedidinti šilumos kainų gyventojams politikų prašė ir Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas. „Negalima lupti nuo gyventojų devynių kailių – jau pernai net ir labai tvarkingai gyvenantys žmonės už 80 kv. m būsto šildymą per mėnesį mokėjo daugiau kaip po 600 Lt. Yra gyventojų, kurie per vasarą neišsimoka skolų”, – tikino seniūnas.
AB „Požeminiai darbai“ įgaliotinis K. Kiaunė į tai atsakė trumpai: „Suprantu situaciją, bet čia tik emocijos. Kainoms skaičiuoti yra metodika. O mūsų kaina nėra didesnė nei kitų įmonių.”
Už A. Gudaičio pasiūlymą kompensuoti Viešvilės gyventojams šilumos kainų padidėjimą rajono meras nepasiūlė net balsuoti. Projektui buvo pritarta rajono tarybos daugumos – liberalcentristų, konservatorių, valstiečių liaudininkų bei Darbo partijos atstovų balsais. Už kainų padidėjimą balsavo 14 tarybos narių, du susilaikė, septyni tarybos nariai balsavo prieš sprendimo projektą.

Pareikalavo laikytis metodikos

Dėl tokio valdančiosios daugumos abejingumo viešviliečiams gal ir nebūtų taip apmaudu, jei politikai jau trečias mėnuo nelaužytų iečių dėl UAB „Jurbarko komunalininkas” tiekiamos šilumos kainų.
Didžiąją dalį pagaminamos šilumos įmonė tiekia kaimo mokykloms, ambulatorijoms ir seniūnijoms, už kurių šildymą mokama iš rajono biudžeto. Gyventojams įmonė parduoda vos 4 proc. šilumos energijos, be to, dauguma kaimo daugiabučiuose gyvenančių žmonių yra socialiai remtini ir gauna kompensacijas už šildymą.
Praėjusį šildymo sezoną iš šilumos tiekimo patyrusi daugiau nei 80 tūkst. Lt nuostolių, įmonė šiemet paprašė padidinti šilumos tarifą maždaug ketvirtadaliu – iki 31, 68 ct už kWh.
Konfliktas su UAB „Jurbarko komunalininkas” dėl pernelyg didelės šilumos kainos kilo po to, kai liberalcentristai pastebėjo, kad įmonė malkas pirko už didesnę nei vidutinę kainą. Liepos pabaigoje savivaldybės tarybos nariai vieningai sutarė netenkinti „Jurbarko komunalininko” prašymo didinti kainas tol, kol jų nenustatys Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Savivaldybės administracija išsiuntė prašymą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tačiau sulaukė visai ne to, ko tikėjosi. Komisijos pirmininkės Dianos Korsakaitės pasirašytame rašte teigiama, kad komisija nagrinėja skundus tik dėl nustatytų šilumos kainų dedamųjų, o nesant priimto sprendimo, nėra ir ką nagrinėti.
Negana to, kad nebuvo sulaukta pagalbos iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, pretenzijas tarybai dėl nepriimto sprendimo pareiškė ir Vyriausybės atstovą Tauragės apskrityje pavaduojantis Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje Algimantas Pipiras. Jo rašte teigiama, kad Šilumos ūkio įstatymo nustatyta metodika įpareigoja šilumos tiekėjus perskaičiuoti tarifo dedamąsias dalis likus trims mėnesiams iki tarifo galiojimo pabaigos, o savivaldybių tarybos privalo naują kainą patvirtinti per 30 dienų.

Susirūpino biudžeto pinigais

Savivaldybių tarybų veiklą prižiūrinčio pareigūno „bizūnas” privertė grįžti prie „Jurbarko komunalininko” tiekiamos šilumos kainų, tačiau apriboti įmonės apetitą užsimojęs rajono meras R. Juška ir jam pritariantys bendrapartiečiai liberalcentristai neketino lengvai pasiduoti.
Mojuodamas šilumos kainų nustatymo metodika, Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje R. Juška kalė prie sienos paliepimų neįvykdžiusį savivaldybės administracijos vyriausiąjį specialistą Povilą Kazėną ir kaltino įmonės vadovą Darių Dragūnavičių neūkiškumu. Šis tikino, kad jei nekovos už savo įmonę, pavasarį turės 200 tūkst. Lt nuostolį ir tuščią sąskaitą.
„Kiekvienas centas, kuriuo padidinsime šilumos kainą, per šildymo sezoną virs šimtais tūkstančių litų, kuriuos reikės paimti iš rajono biudžeto. Nežinau, iš kur savivaldybei reikės rasti pinigų – antri metai negalėsime mokėti už šildymą iš mokinio krepšelio lėšų, nors anksčiau tam kasmet turėdavome apie milijoną. Arba mes tuos 200 tūkst. Lt turime rasti savo biudžete, arba „Jurbarko komunalininkas” turi rasti vidinių resursų”, – sakė meras.
R. Juška sakė manantis, kad metodika leidžia šilumos kainą didinti ne daugiau kaip iki 27, 69 ct už kWh ir taryba neturi teisės patvirtinti didesnę.
Meras neišgirdo net savo bendrapartiečio Sauliaus Lapėno argumentų, kad sumažinus šilumos įkainius ateinančių metų gale teks galvoti, ką daryti, kad išgyventų šilumą kaimo mokykloms tiekianti įmonė.
„Tarifo mažinimas neduos tokio efekto, kurį duotų šilumos poreikio mažinimas. Jei įmonė kaups nuostolius, nieko gero nebus – ateinančiais metais įskaičiavus juos į tarifą, mokėsime dar brangiau”, – įspėjo S. Lapėnas.

Patvirtino mažesnę kainą

Mažesnį šilumos tarifą „Jurbarko komunalininkui” siūlė patvirtinti ir Biudžeto, finansų ir rajono plėtros komiteto nariai. Diskusijoms persikėlus į tarybos posėdį, Liberalų ir centro sąjungos atstovas Vidmantas Juzėnas prisipažino pats suskaičiavęs ir garantavo, kad jo gauti skaičiai teisingi. Pateikė ir motyvus, kodėl kaina neturėtų būti didesnė.
Analizuodamas kitus tarybos sprendimų projektus, V. Juzėnas sakė pastebėjęs, kad Ūkio ir turto skyriaus siūlyme patvirtinti vidutines kuro kainas, I grupės malkinė mediena įvertinta 145 Lt už kub. m su PVM, o „Jurbarko komunalininkas” šilumos tarifą skaičiuoja pagal tokią pačią medienos kainą, bet be pridėtinės vertės mokesčio.
„Tai kodėl tame pačiame savivaldybės kabinete gyventojams kompensuojama malkinės medienos kaina nustatoma penktadaliu mažesnė nei komunalininkams? Aš įsitikinęs, kad „Jurbarko komunalininko” tarifas yra suskaičiuotas neteisingai ir turi būti mažesnis. Jei jie bus nepatenkinti 27,69 ct už kWh, tegul skundžiasi Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Jei kaina pasirodys bloga, komisija grąžins mums perskaičiuoti”, – tikino V. Juzėnas.
Liberalcentristams pritarė ir Valstiečių liaudininkų atstovas savivaldybės taryboje Kasparas Jurevičius: „Nėra čia daug ko kalbėti, reikia balsuoti. Nė vienas tų kainų neskaičiavo, išskyrus V. Juzėną. O kad skųsis, abejoju, nes ta kaina ir taip per didelė.”
Politikai kone vieningai balsavo už mažesnę nei įmonės suskaičuota šilumos kaina ir apgynė rajono biudžetą nuo nepakeliamų išlaidų. Tačiau kokia bus tikroji šio sprendimo kaina, greičiausiai paaiškės tik po metų.

Daiva BARTKIENĖ