Socialinės paslaugos vis labiau tuština biudžetą

Socialinės paslaugos vis labiau tuština biudžetą (0)

2019-01-14

Pasak Laimos Gardauskienės, dėl socialinių paslaugų į savivaldybę kreipiasi gyventojai su vis mažesnėmis pajamomis, todėl tenka vis daugiau lėšų šioms paslaugoms apmokėti skirti iš biudžeto. J. Stanaitienės nuotr

Jurbarko r. savivaldybės taryba gruodį patvirtino socialinių paslaugų teikimo kainas savivaldybės įstaigose ir maksimalių socialinės globos paslaugų finansavimo išlaidų sąrašą. Sprendimą dėl kainų savivaldybės taryba pagal Vyriausybės nutarimą privalo priimti kasmet. Ir kasmet socialinių paslaugų kainos, o ir išlaidų dalis, tenkanti savivaldybės biudžetui, didėja.

Reikia vis daugiau

„Kuo toliau, tuo labiau pastebime, kad dėl socialinių paslaugų kreipiasi vis mažesnes pajamas turintys gyventojai, todėl savivaldybei tenka skirti vis daugiau pinigų, kad patenkintų gyventojų socialinius poreikius. Visuomenė sensta, gyventojų mažėja, todėl socialinių paslaugų poreikis taip pat tik didėja. Artimiausius keletą metų savivaldybės biudžetas šią naštą paveš, tačiau kas bus toliau – nežinia. Ir tai ne tik Jurbarko, o visos Lietuvos problema“, – sako Jurbarko r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Laima Gardauskienė.

Šis skyrius, surinkęs įstaigų pageidavimus ir skaičiavimus, paruošė sprendimo projektą dėl socialinių paslaugų kainų.

Šiuo metu įvairių socialinių paslaugų, kurios iš dalies apmokamos pačių žmonių ir finansuojamos iš savivaldybės biudžeto, gauna apie 310 gyventojų. Jie naudojasi trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos institucijų paslaugomis, dienos globa, gauna paslaugas namuose.

Kainų padidėjimą labiau pajus tie gyventojai, kurie turi didesnes pajamas ir už paslaugas visą kainą moka patys ar jų giminaičiai. „Tokių, kurie moka patys, yra nedaug. Socialinių paslaugų skyrius tada nesikiša, o gyventojas pats tariasi su įstaiga. Jei senjoras nori apsigyventi senelių globos namuose ir pats už tai moka, savivaldybei tai nieko ir nekainuoja“, – aiškina L. Gardauskienė.

Mažesnes pajamas gaunantys gyventojai dėl socialinių paslaugų kreipiasi į seniūnijas, o sprendimus dėl apmokėjimo už jas iš savivaldybės biudžeto priima savivaldybės komisija. Šitie gyventojai už paslaugas moka nustatytą dalį savo pajamų, tad padidėjusias kainas jie pajus nežymiai – paslaugų gavėjo mokama dalis bus perskaičiuojama ir padidės tik dėl to, kad didėjo jų gaunamos pajamos – pensijos, socialinės išmokos. Visa kita padidėjusių kainų našta guls savivaldybei.

Iš savivaldybės biudžeto finansuojama socialinė globa senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims ir vaikams su negalia, socialinės rizikos vaikams ir suaugusiems asmenims. Asmenims su sunkia negalia socialinė globa finansuojama iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybės biudžetui.

Skaičiuoja įstaigos

Jurbarko r. savivaldybei priklauso trys socialinės globos paslaugas teikiančios įstaigos – VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“, Seredžiaus senelių globos namai ir nuo šių metų – Skalvijos namai. Šios įstaigos Socialinės paramos skyriui iki kiekvienų metų pabaigos turi pateikti apskaičiuotas teikiamų paslaugų kainas. „Galutinį sprendimą dėl kainų šiose įstaigose priima steigėjas – savivaldybės taryba“, – sako L. Gardauskienė.

Taryba nustato ir maksimalias socialinės globos paslaugų finansavimo sumas, jei gyventojai paslaugas gauti pasirenka kitose įstaigose.

Šiems metams patvirtintos socialinių paslaugų kainos kilo visose įstaigose. VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ siūloma ilgalaikė ir trumpalaikė globa Jurbarko mieste esančioje įstaigoje, priklausomai nuo to, ar teikiama asmenims su sunkia, ar be sunkios negalios, pakilo 24–30 Eur per mėnesį. Tokios pat paslaugos Eržvilke brango 22–23 Eur. Dienos socialinė reabilitacija institucijoje asmenims be sunkios negalios už 1 val. vietoje 3,62 Eur kainuos 4,19 Eur, su sunkia negalia – vietoje 3,69 Eur – 4,35 Eur.

0,41 Eur už 1 val. brangsta ir šios įstaigos teikiama dienos socialinė globa asmens namuose, o pagalba į namus brangs tik 0,16 Eur už 1 val. Apgyvendinimas nakvynės namuose šiemet kainuos ne 279, o 290 Eur. Intensyvi krizių įveikimo pagalba brangsta 15,28 Eur. „Šios paslaugos mūsų rajone tikrai yra labai nebrangios ir gyventojams už jas tenka mokėti visai mažai. Todėl ir pabrangimą žmonės nelabai pajus“, – patikina Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Brangesnis gyvenimas bus ir Seredžiaus senelių globos namuose: asmenys be sunkios negalios per mėnesį šioje įstaigoje mokės 595 Eur, o su sunkia negalia – 650 Eur. Pernai šios sumos siekė 500 ir 595 Eur per mėnesį. 96 Eur – iki 795 Eur per mėnesį pabrango asmens be sunkios negalios apgyvendinimas Smalininkų senjorų namuose, už asmenis su sunkia negalia teks mokėti 80 Eur daugiau nei pernai – 920 Eur.

Tarybos nariams buvo pateikta lentelė, kiek tokios pat paslaugos kainuoja kitose šalies socialinės globos namuose. Iš jos matyti, kad paslaugų kainos visur panašios, o ir kilo jos taip pat po kelias dešimtis eurų.

Pasak L. Gardauskienės, kaip apskaičiuoti paslaugų kainas ir kokias įstaigų išlaidas galima įtraukti, nurodoma Vyriausybės patvirtintoje metodikoje. „Įstaigos, apskaičiuodamos paslaugų kainas, praktiškai gali įtraukti visas savo išlaidas: darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas, kvalifikacijos kėlimo ir komandiruočių išlaidas, išlaidas maitinimui, transportui, medikamentams, komunalinėms paslaugoms, patalynei ir panašiai. Negalima įskaičiuoti tik lėšų nekilnojamam turtui įsigyti“, – aiškina specialistė. Paslaugų kainas, pasak jos, labiausiai kilstelėjo didintas darbuotojų darbo užmokestis, brangę maisto produktai, kitos įstaigų perkamos prekės ir paslaugos.

Siūlo savo įstaigas

Priimtu sprendimu nustatyti maksimalūs socialinės globos paslaugų Jurbarko r. savivaldybės gyventojams finansavimo išlaidų dydžiai taip pat pakilo: trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos be globos likusiems vaikams kaina kyla nuo 1000 iki 1275 Eur per mėnesį, trumpalaikės globos kaina suaugusiems asmenims ir asmenims su negalia – nuo 620 iki 710 Eur, suaugusiems asmenims su sunkia negalia – nuo 650 iki 750 Eur, senyvo amžiaus asmenims – nuo 620 iki 710, senyvo amžiaus asmenims su sunkia negalia – nuo 650 iki 750 Eur. Ilgalaikės globos kaina visoms grupėms taip pat kyla 50-100 Eur. Dienos socialinės globos institucijoje maksimali finansavimo kaina bus nebe 480, o 520 Eur, tiek pat įvertinta ir dienos socialinė globa asmens namuose.

„Šis sąrašas nurodo maksimalias sumas, kokias savivaldybė gali mokėti už paslaugas, suteiktas Jurbarko r. savivaldybės gyventojams, apsigyvenusiems ne tik savo rajono, bet ir kitose šalies įstaigose. Juk žmogus gali rinktis įstaigą, kurioje jis nori gauti paslaugas. Žinoma, mes pirmiausia, jei yra vietų, siūlome savivaldybei priklausančias įstaigas“, – tikina L. Gardauskienė.

Socialinės paramos skyriaus vedėja aiškina, kad senelių globos namuose apsigyvenęs senjoras moka 80 proc. nuo savo pajamų ir 100 proc., jei jam paskirta slaugos (priežiūros) tikslinė kompensacija, bei 1 proc. turto mokesčio.

„Tą dalį, kokios trūksta iki įstaigos nustatytos paslaugos kainos, sumoka savivaldybė. Bet ji negali būti didesnė nei patvirtintos maksimalios socialinės globos paslaugų finansavimo išlaidos. Jei senjoras panorės apsigyventi kokioje karališkoje rezidencijoje, kur mėnesio kaina gali siekti ir 2 tūkst. Eur, o pats išgalės sumokėti tik kokius 300 Eur, savivaldybė tikrai nemokės likusių 1700 Eur. Tam ir reikalingos maksimalios kainos“, – sako L. Gardauskienė.

Reikalavo aiškumo

Nei komitetų, nei tarybos posėdyje kylančios kainos dėmesio nesulaukė, diskusijos užvirė tik dėl Skalvijos namų paslaugų kainų. Pernai šioje įstaigoje, tada dar priklausiusioje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, vieno vaiko išlaikymas savivaldybei kainavo 884 Eur, šiemet, kai įstaigos savininku tapo savivaldybė, suskaičiuota ir patvirtinta 1275 Eur kaina ne vienam tarybos nariui pasirodė per didelė.

Skalvijos namų administracija buvo suskaičiavusi dar didesnę kainą – 1494 Eur. Tarybos posėdyje kalbėjęs Skalvijos namų direktorius Nerijus Jarilinas patikino, kad tokia kaina užprogramuota dar 2015 m., kai pradėta vykdyti vaikų globos institucijų reforma. „Tada vieno vaiko išlaikymo kaina buvo 664 Eur. Panaši ji būtų ir dabar, tačiau vaikus iš vienos institucijos perkėlus į atskiras šeimynas, išlaidos, žinoma, augo. Kainos kilimas – reformos pasekmė ir administracija dėl to nekalta“, – sakė direktorius. Jis patikino, kad įstaigos darbuotojų atlyginimai tikrai nėra išpūsti, juos nustato taip pat Vyriausybės priimti aktai.

Pasak N. Jarilino, vaiko išlaikymas panašios struktūros vaikų globos namuose kitur kainuoja apie 1,5 tūkst. Eur, todėl ir jų prašyta 1494 Eur išlaikymo kaina – reali.

Ši kaina iki 1275 Eur, pasak Jurbarko r. savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus, buvo sumažinta procentaliai, tikintis, kad įstaiga ras vidinių resursų taupyti. Be to, praėjusiame tarybos posėdyje buvo patvirtintas mažesnis etatų skaičius, nei prašė įstaigos administracija, nebeliko didžiulių pastatų, kuriuos reikėjo išlaikyti. „Direktorius kainą suskaičiavo, mes siūlome ją mažinti iki 1275, bet jūs galite taip pat siūlyti ją keisti“, – tarybos nariams aiškino meras.

N. Jarilinas apgailestavo, kad savivaldybė liepia dar veržtis diržus. „Mes jau trejus metus vykdėme optimizavimą – mažinome išlaidas, atleidome darbuotojų. Jų yra tiek, kiek reikalauja normos. Užveržti virvelę ir pasakyti, kad privalot išgyventi, galima, tačiau sau kiekvienas turim pasakyti, ar teisingai darom. Nuo finansavimo priklausys, ar paslaugos bus kokybiškos ir teikiamos laiku, ar darbuotojai gaus orų darbo užmokestį“, – sakė Skalvijos namų direktorius.

Tarybos nariai ilgai aiškinosi, ar įstaigos direktorius vaikų globos kainą suskaičiavo teisingai ir ar logiška ją mažinti ne pagal realius poreikius, o procentaliai. Buvo neoficialių pasiūlymų kainą mažinti iki 1 tūkst. Eur arba net siūlyta atsigręžti į moralę ir įvertinti, ar tokia didelė suma nesupykdys tėvų, kurie savo vaikus išlaiko už daug mažesnę sumą. Tačiau oficialus pasiūlymas buvo tik vienas – klausimą atidėti ir geriau į jį įsigilinti. Su tuo nesutiko meras S. Mockevičius, tikinęs, kad diskusijoms laiko tikrai užteko, o nepriėmus sprendimo bus paralyžiuotas įstaigų darbas. Sprendimui atidėti pritrūko balsų ir kainos buvo patvirtintos.

Ateitis – miglota

L. Gardauskienė tikina, kad faktinė vaiko išlaikymo kaina jau ir anksčiau buvo gerokai didesnė, tačiau ją dengdavo įstaigos savininkė – ministerija, o savivaldybei tekdavo ne visa išlaikymo kaina. Dabar įstaigos išlaikymas guls ant savivaldybės pečių, tačiau tam ji penkeriems metams užsitikrino 175 tūkst. Eur kasmetinį finansavimą iš valstybės biudžeto. „Iš Skalvijos namų savivaldybė gaudavo labai įvairias sąskaitas – ir po 11, ir po 16 tūkst. Eur už mėnesį. Tai priklauso ir nuo vaikų skaičiaus, ir nuo įstaigoje vykdomų projektų finansavimo. Ši įstaiga per metus nekainuodavo 175 tūkst. Eur“, – skaičiuoja L. Gardauskienė. Tiesa, kainai pakilus beveik 50 proc., valstybės skiriamos sumos greičiausiai neužteks.

Vaiko išlaikymo Skalvijos namuose kainą buvo būtina patvirtinti ir todėl, kad joje iš 34 gyvenančių vaikų 9 yra iš kitų rajonų. Už jų išlaikymą nustatytą kainą mokės savivaldybės, iš kur šitie vaikai atvežti. „Ši įstaiga mums priklauso vos porą savaičių, todėl kaip seksis dirbti ir kas vyks, spėlioti sunku. Tai priklausys nuo daugelio kriterijų – kiek bus vaikų, iš kur jie bus, kiek pastatų teks nuomotis, kiek tęsis projektai, iš kurių įstaiga papildomai užsidirba“, – svarsto L. Gardauskienė.

Bene labiausiai įstaigos išgyvenimą įtakos tai, kiek vaikų joje bus. Pasak L. Gardauskienės, jau dabar nemažai bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenančių vaikų yra septyniolikos metų, jiems išėjus liks 20 vaikų. Kiek vaikų gali būti paimta iš šeimų ir patekti į Skalvijos namus, taip pat negalima prognozuoti – tokiems vaikams pirmiausia ieškoma globojančių giminaičių ar budinčių globėjų.

„Reformos esmė – kad neliktų institucijų, kurios primintų vaikų namus. Nors mano ilgametė darbo patirtis sako, kad globos reikalingų vaikų visada turėsime. Ne veltui savivaldybė ruošiasi mieste statyti bendruomeninius vaikų globos namus“, – sako L. Gardauskienė.

Kainų kilimas socialinių paslaugų sferoje – neišvengiamas, kaip ir šių paslaugų poreikio didėjimas. Demografinės problemos, senėjanti visuomenė, žmonių noras gyventi kokybišką gyvenimą senatvėje ar susirgus, taip pat ir mūsų pačių noras įkišti ranką į valstybės kišenę, užuot pasistengus už tėvų, senelių gaunamas paslaugas sumokėti patiems, sąlygoja vis didėjančias savivaldybės biudžeto išlaidas, kurį suneša visi dirbantieji. Tačiau savivaldybių biudžetai – ne be dugno, ir sprendimus, kurie leis savivaldybėms išgyventi, teks priimti jau aukščiausiu lygiu.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook