Sprendimus diktuoja žmonių noras taupyti (2)

Kad būtų „kaip dabar"

Iki kovo vidurio Jurbarko daugiabučiuose vakarais vyks gyventojų susirinkimai, kuriuose namus administruojančios UAB „Jurbarko komunalininkas" ir Jurbarko šilumos tinklų darbuotojai aiškina žmonėms, ko iš jų nori įstatymo kūrėjai ir kodėl tą reikia padaryti.
Iki šiol Jurbarke daugiabučių gyventojai pirko geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti iš geriamo vandens tiekėjo UAB „Jurbarko vandenys" ir šilumą geriamam vandeniui pašildyti iš Jurbarko šilumos tinklų.
Šilumos ūkio įstatymas leidžia taip apsirūpinti karštu vandeniu - tai yra patiems jį gamintis, tačiau numato ir kitą būdą apsirūpinti karštu vandeniu, pasirenkant karšto vandens tiekėją. Tiems, kurie norėtų karštą vandenį pirkti iš karšto vandens tiekėjo, savo paslaugas, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu, siūlo Jurbarko šilumos tinklai. Ši bendrovė butuose įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisus su nuotoline duomenų perdavimo sistema, todėl gyventojai turėtų mokėti karšto vandens skaitiklių priežiūros mokestį. Išgirdę, kad tai kainuos apie 13 Lt per mėnesį, daugiabučių gyventojai visi kaip vienas pradeda šaukti, jog nenori nieko keisti, nes jiems gerai taip, kaip yra dabar.
„Aiškiname žmonėms, kad tokiam jų norui ne tik neprieštaraujame, bet ir pritariame, tačiau jie turi priimti sprendimą, kad apsirūpins karštu vandeniu be tiekėjų, ir per savo namo administratorių ar bendriją apie tai turi pranešti Jurbarko šilumos tinklams", - tikina Jurbarko šilumos tinklų abonentų tarnybos viršininkas Vladas Pauliukaitis.

Balsuos raštu?

Iki kovo pradžios gyventojų susirinkimai buvo kviečiami maždaug trisdešimtyje Jurbarko daugiabučių, tačiau įvyko ne visur.
Pasak V. Pauliukaičio, ten, kur į susirinkimą ateina daugiau nei pusė gyventojų, problemų nebūna - žmonės supranta, kodėl reikia rinktis apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo ir ką daryti, kad nereikėtų mokėti didelių skaitiklio priežiūros mokesčių.
Blogiausia, kai gyventojai nenori nieko žinoti. Susirinkimai jau neįvyko šešiuose Jurbarko daugiabučiuose. Namus administruojančiam „Jurbarko komunalininkui" teks rengti balsavimą raštu ir laukti, ar kas nors teiksis išdalytus biuletenius įmesti į laiptinėse pakabintas balsų dėžutes.
Jei iki balandžio 1 d. daugiabučio gyventojai nepasirinks apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, Šilumos ūkio įstatymas jiems priskirs karšto vandens tiekėją - šilumos energiją gaminančius Jurbarko šilumos tinklus.
Jurbarko šilumos tinklai jau pateikė savivaldybei skaičiavimus, koks turėtų būti karšto vandens skaitiklio mokestis, ir užtikrino, kad jis apskaičiuotas pagal Šilumos ūkio įstatymo reikalavimus ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. AB „Kauno energija" nusprendus gyventojų butuose statyti šiuolaikiškus ir patikimus karšto vandens skaitiklius su nuotoline duomenų perdavimo sistema, daugiabučių gyventojams per mėnesį už vieną karšto vandens skaitiklį tektų sumokėti apie 7 Lt, arba vienam vartotojui apie 12 Lt (su PVM). Šias kainas dar turi patvirtinti Jurbarko rajono taryba.
AB „Kauno energija" savo tinklalapyje išplatino pranešimą apie oficialią bendrovės poziciją - pasiūlė vartotojams pasirinkti pigesnį būdą apsirūpinti karštu vandeniu, tai yra, kaip ir iki šiol: atskirai pirkti geriamąjį vandenį iš vandens tiekėjo, ir šilumos energiją jam pašildyti iš šilumos tiekėjo. „Manome, kad esamas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas yra geras ir tinkamas", - rašoma AB „Kauno energija" pranešime.

Skaitiklius teks pakeisti

Nors dauguma daugiabučių gyventojų turi karšto vandens skaitiklius ir atsiskaito pagal jų parodymus, atrodo, kad tai prieštarauja įstatymui. Apskaitos prietaisai turėtų priklausyti tiekėjui, o šis įpareigotas kas ketverius metus juos metrologiškai patikrinti. Tuo tarpu karšto vandens skaitikliai iki šiol nepriklausė niekam ir niekas jų netikrindavo.
Antradienį Jurbarko šilumos tinklų salėje susirinkusiems daugiabučių namų bendrijų vadovams V. Pauliukaitis aiškino, kad metrologiškai nepatikrinti skaitikliai rodo netikslius duomenis. Per daugelį metų nuo karšto vandens apkalkėjo vamzdžiai ir skaitiklių sparneliai - jei daugiau kalkių nusėdo vamzdyje, kuriuo teka karštas vanduo, skaitikliai sukasi greičiau, jei apkalkėjo sparneliai - skaitikliai rodo, kad vandens suvartota mažiau nei iš tikrųjų.
Be to, seni, nepatikimi skaitikliai, kuriuos galima sustabdyti paprasčiausiu magnetu, leidžia nesąžiningiems gyventojams iš kaimynų vogti karštą vandenį.
„Taigi kokį apsirūpinimo vandeniu būdą bepasirinktumėte - be tiekėjo ar su juo, skaitiklius vis tiek teks pakeisti", - tvirtino V. Pauliukaitis.
Jis informavo daugiabučių namų savininkų bendrijas, kad savivaldybės administracija jau yra parengusi sprendimo projektą, kuriuo numatoma įpareigoti UAB „Jurbarko vandenys" daugiabučiuose įrengti ir prižiūrėti karšto vandens apskaitos prietaisus. Paslaugos kainą Jurbarko rajono savivaldybės taryba turėtų patvirtinti kovo pabaigoje.
Geriamo vandens pardavimo mokestį UAB „Jurbarko vandenys" gyventojai jau moka nuo 2007 m. pabaigos. Nepriklausomai nuo to, kiek butuose ar namuose yra įrengta vandens apskaitos prietaisų, kiekvieną mėnesį sąskaitose už sunaudotą šaltą vandenį daugiabučių gyventojams įrašoma 4,16 Lt (su PVM) suma. Į geriamojo vandens pardavimo kainą įskaičiuotos apskaitos prietaisų įrengimo ir patikros, sąskaitų išrašymo, pristatymo gyventojams, vandens suvartojimo kontrolės sąnaudos bei administravimo išlaidos.

Prarandame milijonus litų

Vasario pabaigoje Energetikos ministerija išplatino pranešimą, kad jei daugiabučių gyventojai už karštą vandenį atsiskaitytų taip pat kaip už elektros energiją, dujas ar šaltą vandenį - tai yra pagal skaitiklių parodymus, sutaupytų milijonus.
Teigiama, kad atsiskaitydami už visą į namą patekusią šilumą Vilniaus, Kauno, Jurbarko, Telšių, Palangos, Druskininkų, Kelmės ir Šilalės daugiabučių gyventojai per „gyvatuko mokestį" už kaimynų nedeklaruotą ir pavogtą karštą vandenį per metus sumoka 33 mln. Lt.
Ministerijos pranešime teigiama, kad pasirinkus karšto vandens tiekėju šilumos tiekimo įmonę už karštą vandenį būtų mokama pagal skaitiklio parodymus, o „gyvatuko mokestis" būtų pastovaus, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nustatyto, dydžio. Energetikos ministerijos darbuotojai įsitikinę, kad karšto vandens tiekėjo nustatytas mokestis už naujų skaitiklių priežiūrą būtų nuo kelių iki keliolikos kartų mažesnis nei gyventojai dabar permoka už gyvatuką.
Energetikos ministerijos pranešime rašoma, kad Vyriausybė dar 1997 m. įpareigojo šilumos tiekėjus įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus, tačiau „Kauno energija" ir jai priklausantys Jurbarko šilumos tinklai, kaip ir kai kurios kitos šilumą gyventojams tiekiančios įmonės, šio nutarimo nepaisė ir karšto vandens tiekėjais netapo. Dėl to šių įmonių aptarnaujamuose daugiabučiuose namuose karšto vandens apskaitos prietaisai vis dar priklauso butų savininkams ir yra neprižiūrimi, o didelė dalis neapskaitomos šilumos tampa „gyvatuko mokesčiu".
Tuo tarpu Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Anykščių, Kaišiadorių ir kitų miestų gyventojų šilumos tiekimo įmonės jau yra karšto vandens tiekėjos. Šios įmonės pirko karšto vandens apskaitos prietaisus, juos įrengė gyventojų butuose bei atliko metrologines patikras, todėl problemų dėl karšto vandens apskaitos ir mokesčių už gyvatuką šių įmonių aptarnaujamuose daugiabučiuose nėra.
Nors Energetikos ministerija gyventojus perspėja ne be reikalo, šiandien tikriausiai neatsiras nė vieno žmogaus, norinčio mokėti didesnius skaitiklių aptarnavimo mokesčius. Tačiau reikėtų prisiminti, kad taupus moka du kartus.

Daiva BARTKIENĖ