Sukirmiję ryžiai – labdaros gavėjų problema (1)

Ekonomikos sunkmetis smarkiai padidino vargstančių ir pagalbos pašančių žmonių gretas, tačiau ne visi ir ne visada yra patenkinti tuo, ką gauna iš intervencinių sandėlių.
Apie tai, kad Europos Sąjungos remiamos labiausiai vargstančios šeimos kartais gauna nekokybiškų maisto produktų, kalbama buvo ne kartą, tačiau akivaizdžiai pamatyti mėlyna simbolika pažymėtų pakuočių su sugedusiais produktais iki šiol dar nėra tekę. Šią savaitę keletą pakelių sugedusių kruopų į redakciją atnešė jurbarkietės Birutė Tautvydienė ir Regina Petraitienė. Moterys tikino, kad ryžius kartu su kitais produktais iš Caritas parsinešė liepos pabaigoje.
„Susiruošiau virti plovą ir dar neatplėšusi pakelio pastebėjau, kad kruopose kažkas kruta. Plika akimi matyti, kad ryžiai smarkiai sukandiję - ne tik kirminukai raičiojasi, bet ir kandys celofane skraido. Argi tokius produktus galima žmonėms dalyti?" - stebėjosi abi moterys.
B. Tarvydienė paramą maisto produktais liepos mėnesį sako gavusi pirmą kartą, todėl per keletą dienų neatplėštame pakelyje laikomi ryžiai sugesti tikrai negalėjo. Moteris tvirtina, kad makaronus, kruopas ir kitas veltui gautas gėrybes pasidalijo su mama. „Ji kirminus pamatė tik tuomet, kai kruopas supylė į puodą. Menkas malonumas gauti tokią paramą", - skundėsi Birutė.
Jurbarkietės kaimynė R. Petraitienė paramą maisto produktais iš intervencinių sandėlių gauna jau kelinti metai. Jos namuose susikaupė nemažai atsargų. „Atsidariusi spintelę pastebiu skraidant kandis, bet iki šiol maniau, kad įskrido iš lauko per atvirą langą. Pamačiusi, kokių ryžių gavo Birutė, apstulbau. Gal ir aš esu tokių gavusi, tik iš karto nepastebėjau?" - kraipė galvą moteris.
R. Petraitienė teigė ne vieną dėžę su kruopomis ir makaronais atidavusi į kaimą sušerti šunims, nes produktai jau buvo sugedę. Pirmą kartą gautą labdarą B. Tarvydienė irgi išmetė į buitinių atliekų konteinerį. Gaila, kad pasinaudoti negalėjo - pertekliaus jos namuose tikrai nėra. Tačiau labiausiai moteris jaudinosi, kad vyresni žmonės, atidžiai neapžiūrėję pakelių su kruopomis, gali sugedusius produktus išvirti ir suvalgyti. „Ne visi gerai mato ir yra tokie atidūs, kad kiekvieną kruopą apžiūrėtų. Baisu net pagalvoti, kokį brudą mums dalija. Tikriausiai paima iš parduotuvių, kai kruopos pasensta, ir tik tada žmonėms atiduoda", - svarstė moterys.
Mėlyna Europos Sąjungos simbolika pažymėtame pakelyje sufasuotų ryžių vartojimo terminas gana ilgas, net iki 2012 metų liepos mėnesio, todėl teigti, kad kruopos pasenusios, lyg ir negalima. Kas atsitiko ryžiams, kad jie sukirmijo, paprašėme ištirti Jurbarko rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiąjį veterinarijos gydytoją-inspektorių Antaną Elzbergą.
Inspektorius patvirtino, kad į ryžius įsimetė maistinė erkė. „Taip atsitinka dėl netinkamų maisto produktų laikymo sąlygų. Kruopas reikėtų laikyti ne celofaninėse pakuotėse, o uždaruose stikliniuose induose. Greičiausiai ryžiai sukirmijo ne savivaldybės nuomojamuose sandėliuose, o moterų namuose, kur galėjo būti maistinės erkės lervų", - tikino inspektorius.
Apsilankęs Jurbarko miesto seniūnijoje A. Elzbergas rado dar neišdalytų ryžių. Jų pakuotės nebuvo pažeistos, o produktai neatrodė sugedę. Tačiau ryžiai, kurių buvo rasta seniūnijoje, užauginti Kambodžoje, o skundą pateikusios moterys gavo Pakistane užaugintų ryžių. Seniūnijoje nebuvo jokių dokumentų, įrodančių, iš kur atvežti maisto produktai ir kas už juos atsakingi. Taip greitai inspektoriui jų nepavyko gauti ir iš Jurbarko Caritas darbuotojų, atsakingų už maisto produktų dalijimą.
Kauno arkivyskupijos Caritas atstovė Ona Virbašiūtė sakė pirmą kartą girdinti priekaištus dėl nekokybiškų produktų.
„Blogai, kad moterys kirminus ryžiuose pastebėjo po savaitės, dėl to dabar atrodo, kad produktai sukirmijo jų namuose. Už tokį atvejį atsakomybės niekas neprisiims ir išsiaiškinti greičiausiai taip pat nepavyks. Jei imdamos ryžius jos būtų pastebėjusios, kad kruopos sugedusios, būtų kita kalba", - tikino Kauno arkivyskupijos Caritas atstovė.
O. Virbašiūtė sutiko, kad nuo tokių atvejų niekas nėra apsaugotas, todėl išgirdusi bet kokį priekaištą dėl dalijamo maisto kokybės, ji visuomet pati važiuoja ir aiškinasi. „Tačiau iki šiol tokių dalykų tikrai nėra buvę. Jei seniūnijoje likę neišdalyti ryžiai nesukirmiję, tai greičiausiai ir bus taip, kaip sako valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai - užkratas tikriausiai buvo labdaros gavėjų namuose", - mano Caritas atstovė.
Pasak O. Virbašiūtės, atsakomybę už produktų išdalijimą prisiėmę Caritas darbuotojai nuolat reikalauja, kad tiekėjai vežtų kokybiškus produktus, Lietuvoje atliekami jų tyrimai. Tačiau įgyvendinant tokį didelį projektą, pasak Caritas atstovės, labai svarbu ir pasitikėjimas. Be jo vargu ar pavyktų išdalyti produktus dešimtims tūkstančių žmonių. Vien rugsėjį Kauno arkivyskupijos Caritas savanoriai planuoja išdalyti maisto produktus 73 tūkst. žmonių.
Jurbarko rajone Europos Sąjungos paramą maisto produktais liepos mėnesį gavo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Iš jų maždaug 1700 gyvena mieste. Liepą-rugpjūtį visiems jiems buvo išdalyta po kilogramą ryžių. Kokių - Jurbarko rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojams nustatyti nepavyko. Jurbarko dekanato Caritas vadovė Dalia Sniečkuvienė negalėjo jiems pateikti atvežtų produktų sąskaitų faktūrų. Maža pasakyti, kad tai stebina, tačiau veterinarijos tarnybos darbuotojai nusiteikę tyrimą tęsti.

Daiva BARTKIENĖ