Sukišti milijonai neišgelbėjo nuo taršos (2)

Investicijos į vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą Jurbarke skaičiuojamos milijonais. UAB „Jurbarko vandenys" direktorius Romaldas Vaitelavičius negražbyliaudamas problemą išdėstė paprastai ir aiškiai.
Pinigai iš ES ir šalies biudžeto nebuvo lengvai duoti, o juos paskyrus tikėtasi ir labai konkretaus tikslo - suvaldyti aplinkos teršimą.
Pasak R. Vaitelavičiaus, išplėstais centralizuotais nuotekų tinklais Jurbarke naudojamasi nepakankamai. Miesto kanalizacija pertvarkyta, tačiau naudos iš to nedaug - upės toliau slapta tebeteršiamos. Už tai gali tekti sugrąžinti pinigus, projektui gautus iš Europos Sąjungos.
Tokios juodos dienos nenori sulaukti nė vienas rajono ir UAB „Jurbarko vandenys" vadovas. Tad prieš porą savaičių rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Bučinskas sukvietė grupę vadovų ir aptarė, kaip paskatinti jurbarkiečius naudotis centralizuota nuotekų šalinimo ir valymo sistema.
Ypač keista padėtis Sodų gatvės kvartale. Dalis gyventojų iškart suskubo savo namų kanalizaciją įjungti į nuotekų šalinimo sistemą, o kiti 136 namų savininkai vis dar neskuba. UAB „Jurbarko vandenys" direktoriaus pavaduotojo Jono Tamulio žiniomis, šiame kvartale yra tik keletas namų, kurių kanalizaciją prijungti prie centralizuotos sistemos nėra techninių galimybių. Jie gali naudotis nuotekų surinkimo duobėmis, tačiau Imsrės teršti negalima. Nuotekos iš betoninių duobių turi būti išsiurbiamos ir nuvežamos į valymo įrenginius.
Vengiantieji savo namų kanalizaciją prijungti prie miesto kanalizacijos tinklų išvengia ir mokesčių už nuotekų valymą. Tai viena delsimo priežasčių. O kurie slapta nuotekas leidžia į upelius, išvengia ir mokesčio už duobių išvalymą. Todėl kol bus galima teršti, gyventojai terš.
J. Bučinskas siūlo leisti gyventojams jungti savo namų kanalizaciją prie centralizuoto nuotekyno supaprastinta tvarka. Tai gal būtų paprasčiau padaryti Kalnėnuose, Dainių kaime, kur jau projekte buvo numatytos prijungimo galimybės kiekvienam namui, tačiau ten, kur daugiau išplėtota miesto infrastruktūra, vargu ar tai lengvai padaroma. Mat mieste nemažai įvairių komunikacijų, kasti žemę galima tik įsitikinus, kad jos nebus pažeistos. O tam reikalingi techniniai projektai. Tačiau jei daroma, tai ir padaroma. J. Bučinskas mano, kad aktyviau galėtų dirbti aplinkosaugininkai, ne tik paragindami, bet ir bausdami aplinkos teršėjus.
Rajono savivaldybės taryba dar 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-308 patvirtino Jurbarko rajono aplinkos tvarkymo, higienos ir sanitarijos taisykles. Jose teigiama, kad „esant ar įrengus centralizuotą nuotekų surinkimą, namų valdų savininkai ar gyvenamojo fondo administratoriai buitinių nuotekų vamzdžius privalo prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų nustatyta tvarka."
Kokia ši tvarka, primena Jurbarko seniūnas Edvardas Strončikas. Ketinantieji prisijungti prie miesto centralizuotų nuotekų tinklų pirmiausia turi kreiptis dėl projektavimo sąlygų išdavimo į rajono savivaldybės Urbanistikos skyrių, kur bus suteikta visa reikalinga informacija. Gavus sąlygas projektuoti, reikia užsisakyti techninį projektą, o kai jį turi - pasirūpinti darbų vykdytojais, darbų priėmimo aktu ir sutartimi su UAB „Jurbarko vandenys" dėl nuotekų šalinimo. Biurokratiniai popieriniai darbai, pasak seniūno, trunka apie mėnesį. Sumanesniems ir turint lėšų tą padaryti nesunku. O gal būtent šią procedūrą ir galima nustatyti paprastesnę?
Sodų gatvės kvartale buvo siekiama nutiesti kuo daugiau magistralinių vamzdžių - tada toks sprendimas atrodė patrauklesnis, tačiau dabar atsisuko prieš gyventojus ir sprendimus priėmusią valdžią. Mat magistraliniai tinklai įrengti palikus labai mažai prisijungimo šulinių. Tad gyventojams čia prijungimas kainuos brangiau ir bus sudėtingesnis.
Pasak J. Bučinsko, gal dėl politinių tikslų, gal tikėdamiesi rinkėjų palankumo anksčiau rajonui vadovavusieji atsisakė net mandagaus namų savininkų raginimo tvarkytis. Tačiau ateina laikas, kai rajono valdžiai reikia atsiskaityti už investicijų panaudojimo veiksmingumą.
Ne paskutinėje vietoje ir UAB „Jurbarko vandenys" ūkinė veikla. „Gal dabar, kai artėja savivaldybių tarybų rinkimai, labai nedėkingas momentas versti gyventojus tvarkytis, tačiau kitos išeities nėra. Laukti nėra kada, tad viliuosi solidarumo ir supratimo, - sako J. Bučinskas. - Čia jokios politikos nėra, nes jeigu delsime, viskas gali atsisukti prieš mus pačius. Kas bus, kai Europa pareikalaus sugrąžinti investicijas, jeigu jos ne taip panaudotos. Tai ūkinis ir mūsų visų sąmoningumo reikalas. Tikiuosi, kad jurbarkiečiai tai supras teisingai."
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros vedėjas Andrius Šašys patikino, kad privaloma laikytis nustatytos tvarkos. Aplinkosaugininkai gali bausti administracinėmis baudomis, gali surašyti privalomus nurodymus, už kurių nevykdymą numatyta atsakomybė. Rajono valdžia taip pat gali taikyti administracinio poveikio priemones.
Pasak A. Šašio, namų kanalizaciją prie centralizuotos sistemos nejungti galima tik tuomet, jeigu savininkas finansiniais dokumentais įrodys, kad nuotekas išveža į valymo įrenginius. Vandens skaitiklio rodmenys ir valymo įrenginių duomenys turi sutapti. Kitaip bus laikoma, kad nuotekos išpiltos į aplinką.
Bausti ir kontroliuoti - nemalonus užsiėmimas. Tačiau reikia tikėtis, kad nuo rugpjūčio prasidėsianti aiškinamoji akcija bus sėkminga. Kol kas tikslinami gyventojų sąrašai, adresai, o nuo rugpjūčio 1 d. Jurbarko seniūnija turintiesiems technines galimybes namų kanalizaciją prijungti prie nuotekų tinklų išsiuntinės raginimus sukrusti.
Sutarta, kad gyventojai šiam darbui atlikti turės keturis mėnesius. Vėliau teršiantieji aplinką bus baudžiami administracinėmis baudomis.

Vincas Kriščiūnas