Šulinių vandenyje slypi pavojai (0)

Galimybė išsiaiškinti, kokį vandenį iš šulinių semia rajono gyventojai, Jurbarko rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai atsirado šį pavasarį, kai vyriausybė potvynio zonoje esančių šachtinių šulinių vandeniui tirti skyrė 50 tūkst. Lt.
„Cheminiai ir mikrobiologiniai vandens tyrimai brangūs, todėl ištyrėme tik trijų šulinių vandenį. Mėginius ėmėme iš dviejų šulinių Tilžės gatvėje ir iš Greičių kaime esančio šulinio. Visi trys šuliniai buvo užlieti potvynio bangos", - sakė vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Antanas Elzbergas.
Kaip specialistai ir tikėjosi, nė vieno iš šių šulinių vanduo neatitiko higienos normoje HN 24/2003 keliamų reikalavimų, o paprasčiau sakant - maistui gaminti ir gerti netinka. Tilžės gatvėje esančių šulinių vandenyje rasta žarninių enterokokų, sukeliančių viduriavimą ir vidurių uždegimą. Viename šulinyje 100 mg vandens rasta 1, kitame - net 19 žarnyno bakterijų lazdelių, nors vandenyje jų visai neturėtų būti. Pasak A. Elzbergo, bakterijų kiekis vandenyje rodo, kad jei šulinys sandariai uždengtas į jį patenka mažiau nešvarumų.
„Antrojo Tilžės gatvėje esančio šulinio, kurio vandenį ištyrėme laboratorijoje, dangtis supuvęs, į žemę suleisti betoniniai žiedai prasikeitę - visa tai akivaizdžiai matyti, bet savininkai kažkodėl dėmesio į tai nekreipia", - stebėjosi inspektorius.
Netinkamas gerti ir Greičių kaime esančio šulinio vanduo - 100 mg vandens rasta 12 E. Coli bakterijų bei 11 žarninių enterokokų. Atsigėrus vandens iš tokio šulinio, pasak A. Elzbergo, galima rimtai susirgti.
„Už šulinius atsakingi jų savininkai, todėl jie ir turėtų pasirūpinti, kad vanduo šuliniuose būtų saugus gerti. Žmonės turėtų žinoti, kad rekomenduojama vieną kartą per metus atlikti cheminį ir mikrobiologinį šulinio vandens tyrimą - ypač potvynio zonose. Visuomenės sveikatos centras tiria tik tų šulinių vandenį, kuris yra naudojamas naujagimių ir vaikų iki 6 mėnesių maistui", - teigė A. Elzbergas.
Pasak vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektoriaus, Jurbarko rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartais gauna skundų dėl užterštų šulinių. Pernai vienas Pilies I kaimo gyventojas skundėsi, kad jo šulinį srutomis teršia ant kalno gyvenantis ūkininkas.
Pilies I kaime apsilankiusi komisija neteko žado pamačiusi, iš kokio šulinio vandenį semia skundą parašęs žmogus. „Šulinėlis dauboje, todėl į jį subėga visos nuotekos. Išsiaiškinome, kad sodyboje, nuo kurios į šulinį bėga polaidžio ir lietaus vandenys, neūkininkaujama, srutų į šulinį niekas neleidžia, bet jis ir be to yra smarkiai užterštas. Siūlėme šiam žmogui kuo greičiau prisijungti prie centrinio vandentiekio, nes duoti gerti vaikams tokį vandenį - nusikaltimas", - baisėjosi A. Elzbergas.
Jurbarko rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šachtinių šulinių vandenį geria daugiau kaip 12 tūkst. rajono gyventojų. A. Elzbergas priminė, kad įsirengiant šulinį labai svarbu laikytis atstumo nuo pastatų. Nuo gyvenamojo namo iki šulinio turi būti ne mažiau kaip 7, nuo garažo - 10, nuo nuotekų valymo įrenginių - 15, nuo tvartų ir mėšlidžių - ne mažiau kaip 25 metrai.
„Geriausiai būtų, kad vietą šuliniui parinktų specialistai. Jie patars ir kaip įrengti apsauginę zoną aplink šulinį. Ji turėtų būti iš plūkto molio, smėlio ir žvyro. Tokios zonos rengiamos aplink vandenvietes. Dar labai svarbu, kad šulinio dangtis būtų sandarus, Dabar dažniausiai pastebime, kad šuliniai uždengti supuvusiais mediniais dangčiais", - sakė A. Elzbergas.

Daiva BARTKIENĖ