Balsavimas

Ar patiko miesto šventė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Sumažėję nuostoliai pertvarkos neatitolins

Sumažėję nuostoliai pertvarkos neatitolins (4)

2018-04-30

Jurbarko ligoninei laikinai vadovaujanti Rūta Lukšienė mano, kad optimizuojant veiklą nuostolius sumažinti galima, tačiau visai atsikratyti įstaigą slegiančios skolos būtų sunku. J. Stanaitienės nuotr.

Medicinos darbuotojų dieną gydymo įstaigos pasitiko pateikdamos Jurbarko r. savivaldybės tarybai savo veiklos ataskaitas. Balandžio 26 d. buvo patvirtinta ir VšĮ Jurbarko ligoninė ataskaita, kurioje naujienų – nedaug. Įstaiga dirba nuostolingai, ir permainos joje – neišvengiamos.

Pasiūlė sprendimus

Prieš porą savaičių medikams ir savivaldybės tarybos nariams buvo pristatytas UAB „Eurointegracijos procesai“ parengtas Jurbarko ligoninės optimizavimo planas. Plane buvo išnagrinėtas skyrių pelniningumas ir nuostoliai, įvardytos paslaugos, nešančios didžiausius nuostolius bei skyriai – gelbėtojai, kurių uždirbamomis lėšomis išlaikoma ligoninė.

Plano rengėjai nurodė keturias galimas įstaigos gelbėjimo alternatyvas: siūlė naikinti Ginekologijos skyrių, naikinti Vaikų ligų skyrių, naikinti Ginekologijos ir Vaikų ligų skyrių arba sujungti Vaikų, Ginekologijos ir Reabilitacijos skyrius, nes jie yra mažiausi. Patarimų, kaip kitaip įstaiga galėtų užsidirbti, plano rengėjai nepateikė.

Rezultatas – neigiamas

Pernai VšĮ Jurbarko ligoninė gavo 4251855 Eur pajamų, 219 tūkst. Eur daugiau nei 2016 m. Didžiąją dalį įstaigos pajamų sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo gaunamos lėšos – beveik 4 mln. Eur. Kitas pajamas generuoja suteiktos mokamos medicininės paslaugos, savivaldybė 2017 m. ligoninei skyrė 28 tūkst. Eur.

Ligoninė pernai išleido 4324277 Eur, 166 tūkst. daugiau nei užpernai. Liūto dalį sąnaudų sudaro darbo užmokestis – jis sudaro beveik 72 proc. visų sąnaudų. Jam pernai išleista 2, 367 mln. Eur, 156 tūkst. Eur daugiau nei 2016 m.

Daug lėšų reikalauja vaistai ir medicinos priemonės – net 328 tūkst. Eur, nemažai kainuoja komunalinės paslaugos, remontas, transporto išlaikymas, draudimas, maitinimas ir kitos paslaugos. Aiškinamajame rašte dėl įstaigos neigiamo finansinio rezultato pažymima, kad pernai 9 tūkst. Eur išleisti signalizacijai įrengti, beveik 18 tūkst. Eur ligoninei kainavo infrastruktūros gerinimo priešprojektinio pasiūlymo parengimas, už 10 tūkst. Eur buvo pakeisti ligoninės skalbyklos langai.

70 tūkst. Eur įstaiga išleido medicininės įrangos priežiūrai ir remontui, laboratoriniams tyrimams bei kitoms medicininėms paslaugoms, kurios neatliekamos Jurbarko ligoninėje. Pasak R. Lukšienės, šios išlaidos – būtinos.

29 tūkst Eur. Jurbarko ligoninei liko skolinga Valstybinė ligoninių kasa. R. Lukšienė aiškina, kad sutartyse su Ligoninių kasa numatytų sumų paslaugoms teikti dažniausiai neužtenka. „Mes priimame ir gydome visus, kam reikalinga pagalba. Negalime negydyti žmogaus, nors ir žinome, kad viršijame mums skirtą finansavimą. Metų gale mes pateikiame sąskaitas už suteiktas paslaugas, o Ligonių kasos sprendžia, kurias apmokėti, o kurias – ne“, – aiškina gydytoja.

2017 m. Jurbarko ligoninė baigė su 72422 Eur nuostoliu. Tai beveik 53 tūkst. Eur mažiau nei 2016 m.

Spaudžia skolos

Mažėjanti nuostolis gali tapti ženklu, kad įstaiga pradeda lipti iš duobės. Ligoninės vadovybė jau ėmėsi permainų: iš aštuonių įstaigos turimų automobilių trys nurašomi – liks trys greitosios pagalbos ir du lengvieji automobiliai. Transporto remonto ir jiems reikalingų dalių pirkimo išlaidos per metus sudarydavo 20-22 tūkst. Eur.

Optimizavimo plane buvo pažymėta, kad įstaigai neverta turėti 6 etatų, skirtų darbininkams, santechnikui, dažytojui ir šaltkalviui, kuriems išleidžia 50 tūkst. Eur per metus, šias paslaugas patartina pirkti. „Jau skambiname ir teiraujamės, kiek tokios paslaugos galėtų kainuoti. Kol kas mus tenkinančio atsakymo negavome, todėl dėl šių pareigybių apsispręsime vėliau“, – sako įstaigos vadovė. Ji patikino, kad šie darbuotojai ligoninėje ką veikti turi nuolat.

Ataskaitoje pateiktoje kreditorinių įsiskolinimų lentelėje įrašytas skaičius viršija milijoną. Šis įsiskolinimas, kurį sudaro skolos tiekėjams, lizinginis turtas, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai ir atostogų kaupiniai, sudaro 1089890 Eur.

„Ligoninė tikrai nėra skolinga milijono. Šis skaičius gąsdina, bet tai tik buhalterinė kalba. Reikia suskaičiuoti ir visas turimas lėšas, mūsų išrašytas sąskaitas“, – sako R. Lukšienė.

Pagal ligoninės pateiktus duomenis, metų pradžioje įstaigos skolos tiekėjams už paslaugas ir prekes sudarė 503111 Eur. Didžiausią jų dalį sudarė skolos už medikamentus ir medicinos pagalbos priemones – 184167 Eur. Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai už prekes ir paslaugas siekė 114395 Eur. Už komunalines paslaugas metų pradžioje ligoninė buvo skolinga 111903 Eur, iš jų skola už šildymą sudarė – 90859 Eur. Už maitinimo paslaugą buvo susikaupusi 92646 Eur skola.

Tačiau metų gale įstaiga buvo sukaupusi per 241 tūkst. Eur nepanaudotų teritorinių ligonių kasų lėšų, dar už 348 tūkst. Eur ligoninė buvo išrašiusi sąskaitų už suteiktas paslaugas. Susumavus visus įsiskolinimus ir sukauptas lėšas bei išrašytas sąskaitas paaiškėja, kad ligoninė turi 175456 Eur nepadengtų skolų tiekėjams. Kaip ir daugelyje įstaigų, virš ligoninės kaip Damoklo kardas kabo ir sukauptos mokėtinos sumos – atostogų kaupiniai. Darbuotojams už atostogas turės būti išmokėta 324923 Eur.

Darbas naujam vadovui

Savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose kalbėdama apie numatomas pertvarkas R. Lukšienė sakė, kad Vaikų ligų skyriaus tikrai nenorėtų naikinti – per daug ten investuota privačių lėšų, sukurtas komfortas pacientams ir juos slaugantiems tėveliams. Laikinoji vadovė norėtų plėsti slaugos paslaugas – didinti lovų skaičių nuo 60 iki 90. Veiklos ataskaitoje numatoma ne tik plėsti paslaugas, bet ir pradėti teikti naujas.

Apie tokią galimybę Jurbarko ligoninei kalba ir meras S. Mockevičius. „Įstaigos veiklą reikės optimizuoti. Galbūt reikės kažkur mažinti lovų skaičių ar didinti slaugos skyrių. Taip pat reikia svarstyti apie paslaugų spektro didinimą. Sąnaudų mažinti nėra kur. Atlyginimai vis tiek kils. Tai ir bus užduotis būsimam vadovui – pasiūlyti pokyčius, kurie leis ligoninei patirti mažesnius nuostolius arba net tapti pelningai“, – sakė meras.

Pasak vicemero L. Lapėno, regionuose esančios gydimo įstaigos į skolas klampinamos ne be centrinės valdžios sprendimų pagalbos. „Kiek man žinoma, mažosios ligoninės už tokias pat paslaugas gauna mažiau nei didžiosios. Bandyti neprimokėjimus padengti savivaldybių biudžetų sąskaita – nesąžininga“, – mano vicemeras.

Pasak mero S. Mockevičiaus, savivaldybė svarstytų variantą padėti Jurbarko ligoninei finansiškai – ne tiesiogiai dotuojant paslaugas, bet padedant įsigyti reikiamą aparatūrą, kaip jau buvo padaryta 2016 m. Kol kas aišku tiek, kad gegužės viduryje konkursą laimėsiančio naujojo įstaigos vadovo, norint išlaikyti Jurbarke ligoninę, lauks milžiniškas darbas ir atsakomybė.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook