Surašytojai gyventojus lankys ir namuose (0)

Pirmasis gyventojų surašymas Lietuvoje vyko 2001 metais. Šiemet pirmą kartą nuspręsta surengti dviejų etapų surašymą. Pirmasis 2 savaičių etapas buvo skirtas tiems, kurie norėjo anketas užpildyti internetu. Pirmadienį jį nutarta pratęsti dar dviem dienom – paaiškėjo, kad Statistikos departamento informacinė sistema savaitgalį negalėjo priimti visų surašyme panorusių dalyvauti gyventojų duomenų. Skelbiama, kad šeštadienį per valandą prie šios kompiuterinės sistemos jungėsi vidutiniškai po 18 tūkst. gyventojų.
Pratęsus e. surašymo terminą, internete užpildyti anketas galima iki šio vidurnakčio.
Dar nepildžiusiems anketų reikėtų žinoti, kad e. surašyme reikia pateikti ne tik savo, bet ir visų kitų tame pat būste gyvenančių žmonių duomenis – asmens kodus, išsilavinimą, darbovietę, pajamų šaltinius. Kitiems tos pat šeimos nariams jungtis prie e. surašymo lapo nereikia. Gyventojai turi susirašyti tuo adresu, kuriuo gyvena, net jei jis nesutampa su deklaruota gyvenamąja vieta. Studentai susirašo ten, kur gyvena studijų metu.
Iki kovo 15 d. 10 val. internetu jau buvo susirašę apie 816 tūkst. arba daugiau kaip 25 proc. Lietuvos gyventojų: 370163 vyrai ir 446407 moterys. Jurbarko rajono gyventojai e. surašyme dalyvavo ne taip aktyviai – internetu savo duomenis pateikė tik 5859 gyventojai arba 17,7 proc. rajone gyvenančių žmonių.
Aktyviausiai elektroniniame gyventojų ir būstų surašyme dalyvavo didžiųjų miestų gyventojai. Iki kovo 15 d. 10 val. ryto susirašė 36 procentai Vilniaus miesto gyventojų, 34 procentai Kauno, 30 procentų Šiaulių, 29 procentai Panevėžio, 28 procentai Klaipėdos miesto gyventojų.
Nerimauti dėl to, kad negalėjote ar nenorėjote savo asmens duomenų pateikti internetu, neverta. Apdorojus e. surašymo metu surinktą informaciją, prasidės antrasis gyventojų surašymo etapas. Balandžio 5 d. į Lietuvos gyventojų namus pasibels šimtai surašinėtojų.
Jurbarke įsteigti du Gyventojų ir būstų surašymo skyriai, juose dirba 14 instruktorių ir 66 surašinėtojai. Vien Jurbarko mieste dirbs 19 surašinėtojų.
Gyventojų ir būstų surašymo skyrių vedėjos Oksana Sutkaitienė ir Jurgita Juodaitienė tikino, kad surašinėtojus nebus sunku atskirti – visi jie turės tamsiai žalią arba pilką rankinę, ant oranžinės juostelės bus pasikabinę ryškiai žalią surašinėtojo pažymėjimą.
„Surašinėtojai gyventojus namuose lankys įvairiausiu metu, net ir po darbo valandų. Jų atlyginimas priklausys nuo to, kiek žmonių surašys”, – tikino O. Sutkaitienė.
Surašymo metu fiksuojami duomenys apie visus kovo 1 d. tame būste gyvenusius asmenis. Jei iki atvykstant surašinėtojams žmogus jau miręs, jo duomenys vis tiek fiksuojami. Po kovo 1 d. gimę kūdikiai šiemet surašinėjami nebus.
Svarbiausia, pasak O. Sutkaitienės, kad žmonės nebijotų surašinėtojams atskleisti asmens duomenų. Jie yra įsipareigoję saugoti konfidencialius duomenis ir neatskleisti jų tretiesiems asmenims. Kad surašymo metu surinkti duomenys nebus perduoti nė vienai valstybės institucijai, o naudojami tik statistikos tikslais, gyventojus užtikrino ir Statistikos departamentas.
Atsakant į surašinėtojų klausimus reikės pateikti duomenis apie būsto statybos metus, naudingą jo plotą, svarbiausius pajamų šaltinius, darbovietę. Kai kurie surašinėtojų klausimai, pasak O. Sutkaitienės, gali atrodyti neįprasti ir netgi kelti šiokių tokių keblumų.
„Atrodo, kad kiekvienas žmogus apie save turėtų žinoti viską, bet atlikdami kitus surašymus įsitikinome, kad yra dalykų, kurių žmonės, ypač vyresnio amžiaus, labai dažnai neprisimena”, – sakė O. Sutkaitienė.
Vyresnio amžiaus vyrai dažnai labai sunkiai prisimena savo pirmosios santuokos sudarymo datą, moterys kartais neprisimena, kada gimdė savo pirmąjį kūdikį.
Surašinėtojai nereikalaus pateikti dokumentų – pasitikės duomenis pateikusiais žmonėmis. Administracinės teisės pažeidimo kodekse numatytos baudos už atsisakymą dalyvauti gyventojų surašyme, tačiau Gyventojų ir būstų surašymo Jurbarko skyrių vedėjos tikisi, kad žmonės bus geranoriški ir dalyvauti surašyme neatsisakys.
Visuotiniai gyventojų ir būstų surašymai šiemet vyksta ir kitose Europos Sąjungos šalyse, kai kurios iš jų irgi pasirinko mišrų surašymo būdą.

Daiva BARTKIENĖ