Susitvarkyti šiukšlynus privers Europos Sąjungos reikalavimai (0)

Iš jų šiukšlės išvežamos į minėtus sąvartynus, kurie bus sutvarkyti, o buvusių šiukšlynų vietos rekultivuotos. Tai dalis Tauragės regiono senų šiukšlynų ir sąvartynų uždarymo programos, kurią finansuoja 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Iš projektui „Tauragės regiono senų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymas“ įgyvendinti reikalingų daugiau kaip 15 mln. litų 2007-2013 m. ES struktūrinių fonų lėšos – beveik 13 mln. litų.
Apie atliekų tvarkymą ir senų šiukšlynų likvidavimą mūsų rajone visuomenė informuojama nepakankamai. Žmonės nesupranta, kodėl į uždarytą Skirsnemunės sąvartyną tebevežamos šiukšlės. Skirsnemunės gyventojai nepatenkinti, kad netoli miestelio esantis sąvartynas paskleidžia vis daugiau smarvės, kai į jį atgabenama rajono šiukšlynuose surinktų atliekų.
Kiekvienoje seniūnijoje buvę mažieji vietiniai sąvartynai jau uždaryti, tačiau žmonės nelinkę keisti įpročių – į buvusius šiukšlynus vis dar atveža įvairiausių atliekų. Nors dauguma ne tik miesto, bet ir kaimo gyventojų jau sudarę sutartis su UAB „Jurbarko komunalininkas“, kuris surenka šiukšles ir išgabena į naująjį europinius reikalavimus atitinkantį Leikiškių sąvartyną netoli Tauragės, tačiau dalis kaimo gyventojų nesibodi atliekas išmesti į buvusius šiukšlynus.
Tačiau rajone tokių mažųjų sąvartynų iki 2012 m. vasario 27 d. neliks – taip numatyta Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro planuose, kuriam įkurti taip pat panaudotos 2007–2013 m. Europos Sąjungos sanglaudos fondo ir Lietuvos biudžeto lėšos.
Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras įsteigtas 2002 m. vykdant Europos Sąjungos reikalavimą sukurti kooperuotą bendrovę, kurios steigėjais tapo Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybės. Jos šiai bendrovei perdavė komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą, antrinių žaliavų surinkimą ir perdirbimą, sąvartynų įrengimą ir eksploatavimą, senų sąvartynų uždarymą ir seniūnijų šiukšlynų likvidavimą.
Todėl vien tik į dabar jau uždarytą Smukučių sąvartyną, kurio plotas 4,7 ha, naikinant vakarinės rajono dalies mažuosius šiukšlynus, iš jų numatyta atvežti apie 48 tūkst. kub. m ten surinktų atliekų.
Iš rytinės rajono dalies mažųjų šiukšlynų surinktos atliekos vežamos į Skirsnemunės sąvartyną. Kol jis bus galutinai sutvarkytas, artimiausiems gyventojams gali padvelkti ir ne visai nemalonių kvapų. Mat čia bus suvežta apie 88 tūkst. kub. m rytinės rajono dalies šiukšlynų. Tad dabartinė pustuštė duobė pavirs kalnu.
Antradienį Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko agentūros vedėjas Andrius Šašys ir Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro rinkliavos administratorius Rimvydas Telišauskas apžiūrėjo Smukučių ir Skirsnemunės sąvartynus, domėjosi juose vykstančiais darbais.
Skirsnemunės sąvartyne atliekų daugėja ne vien dėl likviduojamų mažųjų šiukšlynų, bet ir dėl to, kad šiukšles čia tebeverčia ir vietiniai gyventojai. Pasak A. Šašio, stebina tai, kad čia suvežta labai daug perdirbti tinkamų antrinių žaliavų, tačiau niekas jomis nesidomi. Priversta senų padangų, plastikinių gaminių, radijo ir elektronikos atliekų, šaldytuvų ir šaldiklių likučių, automobilių guminių ir plastmasinių detalių, plastikinių ir stiklinių butelių, stiklo duženų, skudurų ir kitokių antrinių žaliavų.
Suprantama, antrinių žaliavų supirkimo reikalai kol kas nesutvarkyti. Matyt, esame labai turtingi, nes sąvartyne matyti išmestų lentgalių, medienos atliekų. Negi kaimo žmonėms malkų nereikia? O į menką užrašą, kad sąvartynas uždarytas, niekas nekreipia dėmesio.
Pasak Skirsnemunės seniūno Vlado Vainauskio, apie numatytus darbus Skirsnemunės sąvartyne su gyventojais buvo kalbėtasi praėjusį rudenį. Šį pavasarį pradėjus vežti šiukšles, seniūnas net stabdė sunkvežimius, gadinusius žvyrkelį – dėl gadinamo kelio labiausiai buvo nepatenkinti ir pasipiktinę vietiniai gyventojai. Laikinai atliekų gabenimas buvo sustabdytas, rangovai bandė skųstis rajono savivaldybės administracijos direktoriui, tačiau buvo rastas paprastas sprendimas: kas sugadino kelią, tas jį ir turi sutaisyti. Pasak seniūno V. Vainauskio, seniūnijai skirtos lėšos keliams taisyti daugiau negu kuklios, tad už tuos pinigus sąvartyno link vedančio kelio seniūnija netaisys. Jį turi sutaisyti tie, kas sugadino – šiukšlių iš seniūnijų sąvartynų vežėjai.
Smukučių sąvartyne taip pat vyksta intensyvūs darbai. Subrangovo tauragiškio Valdo Norkaus įmonės žmonės ir technika jau antras mėnuo dirba uždarytame sąvartyne. Tad jau matyti geri poslinkiai. Pasak darbų vadovo Vytauto Palšausko, čia dirba 4 buldozeriai, 2 ekskavatoriai, du didelės keliamosios galios sunkvežimiai ir krautuvas. Vėliau čia dirba dar du buldozeriai.
Nuo miško pusės buvusio Smukučių sąvartyno šlaitas išlygintas ir suformuotas. „Kai viską suvešime iš mažųjų sąvartynų ir pertvarkysime čia sukauptas atliekas, tuomet galutinai baigsime sutvarkyti šlaitą, – pasakojo V. Palšauskas. – Dabar sudėtingiausia kalno viršuje panaikinti skystų atliekų duobę. Joje esantį skystį siurbiame specialiu automobiliu ir išlaistome, dalį ekskavatoriumi išimame kartu su kitomis atliekomis. Ši vieta kiek stabdo darbų tempą, bet tai ilgai netruks. Kaip numatyta projekte, surinksime ir į UAB „Toksika“ Šiaulių filialą išvešime 50 t padangų. Tikimės viską padaryti numatytu laiku.“
Į Smukučius vežamos atliekos iš Eržvilko seniūnijos Opiniškių, Pašaltuonio, Jurbarkų seniūnijos Bandzinų, Viešvilės seniūnijos Pagulbinių, Šimkaičių seniūnijos Paskynų ir Girdžių seniūnijos Gudelių, Girdžių kaimuose esančių mažųjų sąvartynų. Suvežus kalną atliekų iš seniūnijų mažųjų sąvartynų, jis bus užpiltas smėliu, žvyru, užklotas geotekstile ir 1,5 m storio skaldos, grunto ir juodžemio sluoksniu ir pasėta žolė.
Geotekstilė ir šlaitų nuolydžiai neleis lietaus vandeniui lengvai skverbtis į dirbtinį kalną, tad už poros kilometrų esančiai Jurbarko vandenvietei pavojaus nebus. Gruntiniams vandenims stebėti bus naudojama esanti ir dar papildomai įrengta kontrolinių šulinių sistema, iš kurių paimti vandens mėginiai bus tiriami, stebimi jo sudėties pokyčiai. Tikimasi, kad sutvarkius sąvartyną, aplinkos tarša žymiai sumažės. Taip padedant 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūriniams fondams vietoje Smukučių sąvartyno liks tik žalias kalnelis.
Pūvant atliekoms išsiskiria nemažai dujų, tačiau jos nei Smukučiuose, nei Skirsnemunėje nebus surenkamos – šie objektai pramoniniam dujų išgavimui per maži. Išsiskiriančioms dujoms neutralizuoti bus įrengti specialūs skaldos, žvyro ir smėlio filtrai, tad pavojaus aplinkai dujos nekels.
Aplinkos apsaugos Jurbarko agentūros vedėjas A. Šašys atkreipė darbų vadovo V. Palšausko dėmesį į skystų atliekų tvarkymą, primindamas, kad jos būtų tolygiau paskleidžiamos ir sumaišomos su buldozerių stumdomomis atliekomis, būtų išlaikomi vis dar besikeičiantys šlaitų nuolydžiai ir privalomi atstumai iki miško pakraščio.
Panašiai kaip ir Skirsnemunėje, Smukučiuose stumdomose atliekose matyti nemažai plastmasės, padangų, net akumuliatorių, aliuminių ir varinių elektros kabelių, elektros laidų galų, gelžbetonio, armatūros, silikatinių ir raudonų plytų duženų, keramikos ir stiklo.
Ne visos komunalinės atliekos iš Jurbarko rajono bus išvežamos į Leikiškių sąvartyną. Surinktos žaliosios ir biologiškai suyrančios atliekos bus perdirbamos ir kaupiamos Jurbarkų seniūnijos Greičių kaime įrengtoje specialioje aikštelėje. Po perdirbimo jos bus kompostuojamos, o vėliau parduodamos sodininkams, daržininkams, gėlininkams. Taip bus sutaupomos atliekų tvarkymo išlaidos. Tokia patirtis Lietuvoje jau yra ir ji pasiteisina.

Vincas Kriščiūnas