Šventasis Florijonas globoja ir Jurbarko ugniagesius (0)

Kai prieš šimtą ketverius metus buvo įkurta Jurbarko priešgaisrinė apsauga, Jurbarkas buvo ne toks jau mažas miestelis – gyveno 8910 gyventojų, veikė penkios įmonės. Ugniagesių komandą sudarė 56 aktyvūs nariai, turėję vieną motorinį ir keturis rankinius siurblius. Dar buvo 12 statinių vandeniui, 26 kibirai, 2 skirstytuvai ir 5 švirkštai.
Nors per penkiasdešimt tarybinės valdžios metų šv. Florijoną buvo bandoma ištrinti iš ugniagesių atminties, tačiau ir šiandien jis prisimenamas ir pagerbiamas, kaip pagerbiami ir su juo siejami vienos pavojingiausių profesijų atstovai – ugniagesiai gelbėtojai.
Šventasis Florijonas buvo reali asmenybė. Jis buvo romėnų karys, o išgarsėjo stebuklingai kibiru vandens užgesinęs degantį namą. Prisipažinęs esąs krikščionis, jis apie 304 m. buvo nukankintas ir paskandintas Enso upėje, dabartinėje Austrijoje. Šv. Florijonas laikomas ir Austrijos globėju.
Gaisrai visais laikais buvo didelė nelaimė, o žmonės dažnai mano – tai aukštesnių jėgų siunčiama bausmė. Krikščioniškoje ikonografijoje šv. Florijonas vaizduojamas kaip šarvuotas riteris su ietimi, iš kubilo liejantis vandenį ant degančio namo liepsnų. Jo skulptūrėlė buvo labai populiari Žemaitijoje, dedama į koplytstulpius prie sodybų, miestelių centruose.
Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jurbarko priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai nuo kovo 1 d. vadovauja Tomas Statkus, pakeitęs daugiau nei 20 m. Jurbarko PGT vadovavusį Gražvydą Milerį.
Sukarintoje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dabar dirba 32 žmonės, kiekvienoje pamainoje kasdien budi po 7 profesionalius ugniagesius gelbėtojus. Yra trys gaisriniai ir vienas specializuotas gelbėjimo automobilis, trys motoriniai siurbliai, guminė motorinė valtis ir kitokios smulkesnės įrangos. „Iki pilno komplekto mums dar trūksta 5 žmonių. Gegužės 12 d. į pensiją išlydėsime Tautvydą Šukauską, patyrusį ugniagesį gelbėtoją ir kaminkrėtį, – sakė T. Statkus. – Kiek žinome, kaminkrėčio darbo jis neatsisakys, tad ir toliau turėsime labai reikalingą profilaktinio darbo specialistą, kuriuo pasitiki jurbarkiečiai.“
Taip sakydamas T. Statkus prisiminė ir bandymą atgaivinti abiems pusėms naudingą dialogą su rajono gyventojais. Ne taip seniai ugniagesiai dar lankydavosi pas gyventojus, tikrindavo pastatų priešgaisrinę būklę. O gyventojai nuo tų laikų labiau įsidėmėjo baudas, bet ne patarimus. Tad vis dar laikosi išankstinės nuomonės apie ugniagesius ir į namus jų įsileisti neketina. Rajone tik vienas gyventojas pasiprašė nemokamų konsultacijų ir patarimų.
Pasak valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio specialisto Artūro Ševelio, baudomis mosuoti niekas neketina nei po metų ar kitų, o kvalifikuoti patarimai būtų naudingi. Tikslas bendras – daugiau dėmesio skirti priešgaisrinei profilaktikai, mažinti gaisrų. Juk ne laikas apie tai galvoti, kai į kiemą su mėlynais švyturėliais ir kaukiančiomis sirenomis sulekia ugniagesiai. Todėl jie rengia atvirų durų dienas, susipažinti su ugniagesių gelbėtojų darbu kviečia moksleivius iš rajono mokyklų, patys vyksta į susitikimus, rengia piešinių priešgaisrine tematika konkursus.
Minėdami šv. Florijono dieną profesionalūs ugniagesiai gelbėtojai nepamiršta ir savo kolegų, dirbančių Jurbarko miškų urėdijoje. Su urėdijos inžinieriumi miško apsaugai Kęstučiu Kaučiku jie neseniai aptarė galimą bendradarbiavimą. Mat miškininkai jau naudojasi modernia kompiuterizuota miškų stebėjimo sistema, kurios duomenys gali būti labai naudingi ir ugniagesiams gelbėtojams. Suvienijus pastangas, ši sistema gali tapti labai rimtu žingsniu gerinant priešgaisrinę apsaugą rajone.
Kita didelė Jurbarko PGT parama atsitikus nelaimei yra rajono priešgaisrinės tarnybos, kuriai vadovauja Stasys Pocius, Smalininkuose, Eržvilke, Juodaičiuose, Šimkaičiuose ir Raudonėje budinčios ugniagesių komandos. Jose dirba 45 ugniagesiai gelbėtojai. Kiekviename punkte yra po dvi autocisternas, tad šios komandos atokesnėse rajono vietose dažniausiai pirmosios atvyksta į nelaimės vietą.
Daug ką apie gaisrus gali papasakoti Šimkaičių ugniagesių komandos vyr. vairuotojas Algirdas Girdžijauskas, gaisrininku dirbantis 42 metus. Daugiau nei 20 metų ugniagesiu dirba ir Raudonės ugniagesių komandos narys Vytautas Marčiulynas.
Pavojingą darbą bet kuriuo paros metu atliekantys ugniagesiai aprūpinti technika. Nors šiuose punktuose dar yra ir rusiškų automobilių, tačiau ugniagesiai sako, kad patikimesni, nors ir ne nauji, vokiški priešgaisriniai automobiliai. Mat padedant draugams iš Vokietijos Borkeno miesto sąjūdžio „Privačios iniciatyvos padėti Lietuvai“ ir jurbarkiečiams gerai pažįstamo Fredžio Gessingo, gauti septyni gaisriniai automobiliai, o iš Berlyno policininkų sąjungos „Berlyno policija padeda“ – dar vienas.
Ugniagesiai ne tik budi, dirba, bet ir mokosi. Laikinai dėl sunkmečio nutrūko bendri visos Tauragės apskrities ugniagesių mokymai Laukėsos durpyne, Rambyne, Pašvenčio girininkijoje, kai buvo imituojami durpyno, miškų gaisrai, kai bendrus veiksmus ugniagesiai derino su kariškiais. Tokia patirtis labai pravertė Jurbarke prieš keletą metų užsidegus linų sandėliui Pramonės gatvėje ir kilus gaisrui Kalnėnų privačiuose miškuose. Todėl šiemet jau numatytos kontrolinės ir mokomosios pratybos.
Pasak Jurbarko PGT viršininko T. Statkaus, pastaraisiais metais juntama gaisrų mažėjimo tendencija. Tačiau gaisrų gali kilti bet kuriuo laiku. Štai praėjusį ketvirtadienį Eržvilke užsidegus ūkiniam pastatui tik sumanių Eržvilko ugniagesių komandos vyrų pastangomis vėjuotą dieną pavyko išvengti didesnės nelaimės, o atskubėjęs Jurbarko PGT ekipažas tik padėjo baigti gesinti gaisrą.

Vincas Kriščiūnas