Šventė Seredžiaus miestelyje – mokyklai 375 metai! (0)

Seredžiaus mokykla istorijos tėkmėje

Pirmosios mokyklos Seredžiuje fundatorius buvo Mykolas Sapiega. Mokytojui išlaikyti iš savo Seredžiaus dvaro jis skyrė keturias statines žieminių kviečių, paltį gerai nupenėto paršo lašinių, vieną statinę miežių, kitą - avižų ir vidutinę statinę žirnių. 19 a. viduryje mokyklą ir mokytoją išlaikė Belvederio rūmų savininkas Kletas Kazimieras Burba. 1853 m. mokyklą lankė 74 mokiniai. Parapinė mokykla Seredžiuje, kaip ir kitose Kauno gubernijos vietose, veikė iki 1863 m.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Seredžiuje buvo dviklasė pradžios mokykla, jos vedėjas - Benediktas Gaižauskas. Šią mokyklą 1914 m. baigė ir poetas Stasys Santvaras. Nuo 1918 m. buvo mokoma lietuviškai. Mokykla buvo mediniame name miestelio centre (dabar - Dubysos gatvė). Domicelė Ročkutė, gim. 1910 m., prisimena, jog po pastatu buvęs rūsys, į kurį mokytojai žadėję uždaryti neklaužadas. Matyt, tai buvo tik grasinimas, nes ji neprisimena, kad kam iš mokinių būtų tekę rūsyje pabuvoti.
1939 m. mokykla persikėlė į naująjį tipinį to meto dviejų aukštų medinį mokyklos pastatą netoli senųjų kapinių, ant kalnelio (dabar ten - Pergalės gatvė). Buvo šešios klasės. Mokykloje veikė elektrinis skambutis, kas tuo laiku buvo ypač modernu. Deja, 1944 metais mokykla sudegė.
Pokariu rusų okupacinė valdžia nusprendė mokyklai panaudoti tuščią žydų namą Palemono piliakalnio papėdėje, Stasio Šimkaus gatvėje, ant pat Pieštvės upelio kranto. Tai dabartiniai miestelio kultūros namai. 1948 m. mokykla persikėlė į paremontuotus buvusių kareivinių pastatus, kuriuose tebėra ir dabar, o direktorius buvo Adolfas Ajonis. Nuo 1955 m. rugsėjo 1 d. Seredžiaus aštuonmetė tapo vidurine. Pirmoji abiturientų laida (11 mokinių) išleista 1958-aisiais metais. Klasės vadovas - Stasys Pazikas.

Iš III laidos (1960 m.) abiturientės Janinos Barkauskaitės- Navickienės laiško:

„Prisiminimais vis grįžtu į mokyklinius metus - nepamirštami jie, nepakartojami...
Dažnai prieš akis iškyla aukšto, liekno pirmojo mokytojo B. Švilpos paveikslas. Jis tuo pačiu metu mokė mus, pirmokėlius, ir vyresnius mokinius. Neprisimenu, kad būtų buvę klasėje peštynių ar nesutarimų.
Ypač įsiminė lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos G. Atkočiūnaitės, pirmą kartą nuvežusios į Kauno dramos teatrą, noras parodyti slėpiningą teatro pasaulį. Giliau pažinti muzikos bei teatrinio meno paslaptis padėjo auklėtoja Aldona Bereišytė, atvykusi į Seredžių tik baigusi mokslus ir mokiusi mus chemijos. Bet ne tiek chemijos pamokos ar mokyklos gėlyno priežiūra įsiminė, kiek išvykos į Kauno muzikinį teatrą, kurio spektakliai paliko didžiulį įspūdį mums, provincijos vaikams.
Vadovėlių tada beveik nebuvo, tačiau literatūros pamokos buvo įdomios, nes mokytojų A. ir J. Orentų dėka įsitikinome, kad rašytojo vaizduojamas gyvenimas bus suprantamas tik perskaičius kūrinį. Ką pasakojo mokytojas, užsirašydavome, tie užrašai pravertė ir mokantis aukštojoje mokykloje. Mokytojų Orentų organizuojami skaitovų konkursai, mokinių spektakliai lavino mūsų estetinį skonį, grožio supratimą. Angelės Stankūnienės, kūno kultūros mokytojos, pamokos, šokių būrelio repeticijos, koncertai, išvykos praturtino ir skatino nestovėti vietoje.
Nepamiršiu ir direktoriaus Stasio Losčio, vedžiojusio mus algebros ir geometrijos labirintais. Direktorius buvo paprastas, labai taktiškas, nuoširdus, tolerantiškas. Niekada negirdėjau jo pakelto balso. Tai buvo mokytojas, puikiai išmanęs savo dalyką, žvelgęs į mokinį geranoriškai ir nepiktai.
Vokiečių kalbos mokytojos D. Lukoševičiūtės, rusų - J. Meilučio pamokos tada buvo mažas laiptelis kopiant į didelį kalną. Kaip ir geografija (mokyt. L. Greičius) bei istorija (mokyt. J. Plaušinienė) mums buvo langas į pasaulį, kuris plačiau atsivėrė po daugelio metų, kai mus mokiusių pedagogų pasėtos sėklos suvešėjo gyvenimo mokyklos dirvoje. Man, metus šioje mokykloje dirbusiai sekretore-raštvede, teko garbė pažinti ir puikius naujai atvykusius pedagogus: Eleną ir Povilą Sakavičius, Genę ir Petrą Genius. Šiltus prisiminimus paliko bibliotekininkė Leonida Lostienė. Visų mokytojų neįmanoma išvardyti, bet jie visi verti didžiausios pagarbos ir dėkingumo."

Mokyklos bendruomenė - šiandienos gyvenimo kūrėja

Mokyklos bendruomenė - tautinio atgimimo Seredžiaus apylinkėje iniciatorė ir dalyvė. Nemažai mokytojų ir mokinių dalyvavo 1989-1990 metų mitinguose Kaune ir Vilniuje, stovėjo Baltijos kelyje. Baisiomis 1991-ųjų sausio dienomis mokytojai kartu su kitais apylinkės žmonėmis važiavo prie Parlamento. Seredžiaus vidurinės mokyklos mokiniai pirmieji aplankė Seimo rūmus, tuometinio Laimos Andrikienės padėjėjo Algio Pečiukaičio dėka pabuvojo Seimo rūmų posėdžių salėje, Antakalnio kapinėse padėjo gėlių ant žuvusių laisvės kovotojų kapų.
Nuo 1992 m. gruodžio 1 d. mokykla tapo finansiškai savarankiška, turi savo buhalteriją.
1995 m. birželio 17 d. Seredžiaus mokykla šventė iškart du jubiliejus - mokyklos įkūrimo 360-metį ir vidurinės mokyklos 40-metį. Į šventę atvyko 37 buvę mokytojai, rajono Švietimo skyriaus vedėja Eugenija Banaitienė, inspektorė Genovaitė Pocevičienė, seniūnas Jonas Pikoraitis, mokyklos tarybos narys Petras Mockaitis. Susirinko per 300 buvusių mokyklos auklėtinių.
Nuo 2001 m. liepos 1 d. Seredžiaus vidurinė mokykla reorganizuota į pagrindinę, tačiau mokinių nesumažėjo (2000 m. rugsėjo 1 d. į mokyklą atėjo 189 mokiniai, o 2001 m. - 197).
Neilgai liūdėjome, kad mokykla tapo pagrindinė. Kasdieniai rūpesčiai, naujovių paieška verčia mus imtis aktyvios veiklos. Norėdami išsaugoti savo krašto kultūrą, pasukome etninės kultūros ugdymo kryptimi. Penktose-septintose klasėse dėstomas etninės kultūros kursas, muziejuje paruoštos trys edukacinės programos - „Duona ant mūsų stalo", „Pynimas iš vytelių" ir „Audimas Seredžiaus krašte". Mūsų mokiniai sėkmingai dalyvauja respublikinėse jaunųjų kraštotyrininkų ekspedicijose. Aktyvūs ir sporto entuziastai, jaunieji matematikai, geografai, informatikos mėgėjai.
Galime pasidžiaugti, kad bendraujame su daug Europos mokyklų. 2005-2008 m. kartu su Vokietijos, Turkijos, Ispanijos mokyklomis dalyvavome tarptautiniame Comenius projekte „Sveiką ir saugią aplinką palaikanti mokykla", o 2008-2011 m. įsijungėme į projektą „Geras elgesys sporte - geras elgesys gyvenime" . Kartu su mumis šiame projekte dalyvauja Italijos, Bulgarijos, Turkijos, Rumunijos, Vokietijos, Belgijos ir Portugalijos mokyklos.
Birželio 12-ąją Seredžiaus mokykla švęs 375 metų jubiliejų. Laukiame savo mokinių, baigusių mūsų mokyklą prieš daugelį metų ir visai neseniai. Visi Jūs esate mums brangūs ir laukiami, nes Jūs ir esate mūsų mokykla, o mes viliamės, kad Seredžiaus mokykla ir toliau liks savo krašto kultūros puoselėtoja ir jaunosios kartos ugdytoja.

Petras Baršauskas
Seredžiaus pagrindinės mokyklos direktorius