Ugniagesius keis savanoriais? (2)

Kaimo ugniagesių gali nelikti

 Imtis kraštutinių priemonių Ugniagesių gelbėtojų profesinę sąjungą paskatino žinia, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kreipėsi į savivaldybių merus, siūlydamas naikinti 40 savivaldybių ugniagesių komandų. Dėl tokio priverstinio sprendimo darbo netektų apie 300 ugniagesių.
Kita ne mažiau svarbi protesto priežastis – nepakankamas finansavimas, nes šiemet savivaldybių ugniagesių komandoms išlaikyti trūksta 8 mln. Lt, o gelbėjimo tarnyboms – net 10 mln. Lt. Dėl to gaisrų gęsinti vyksta mažesnės komandos, o rudeniop ugniagesiams gali tekti eiti nemokamų atostogų.
Tačiau didžiausią nerimą ugniagesių profesinei sąjungai kelia Vyriausybės parengta savanorių ugniagesių veiklos įstatymo koncepcija, kurioje numatoma reformuoti kaimo ugniagesių komandas ir vietoj atleistų ugniagesių gaisrams gęsinti pasitelkti savanorius.
Įstatymo koncepcijoje teigiama, kad vietoj kiekvieno atleisto ugniagesio gaisrų gesinti ateitų keturi savanoriai. Nors jokių paskaičiavimų neatlikta, koncepciją rengusi Vidaus reikalų ministerija įsitikinusi, kad savanorių išlaikymas kainuos pigiau nei ugniagesių išlaikymas.
Priešgaisrinė sauga iki šiol buvo valstybinė funkcija, įgyvendinama savivaldybių, todėl jai vykdyti lėšos būdavo skiriamos iš valstybės biudžeto. Naujo įstatymo koncepcijoje siūloma nustatyti, kad savanorių ugniagesių socialinėms ir kitoms garantijoms užtikrinti lėšos bus skiriamos iš savivaldybių biudžetų.

Reformos kelia nerimą

Jurbarko rajono ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Algimantas Bendoraitis tvirtina, kad nerimauti yra dėl ko ir Jurbarko ugniagesiams.
„Jau dabar per atostogas kaimų ugniagesiai dirba po vieną. Nesakau, kad per gaisrą iš tokios „komandos” jokios naudos, bet tokia tvarka nieko gero neduoda. Pirmiausia dėl to, jog po vieną į gaisrą važiuoti neleidžia darbo saugos taisyklės, antra – trūksta jėgos net kopėčioms pasistatyti”, – apgailestavo A. Bendoraitis.
Pasak profesinės sąjungos pirmininko, Priešgaisrinės apsaugos departamento vadovų pozicija yra vienareikšmė: komandose 24 val. per parą turi dirbti ne mažiau kaip po du ugniagesius. Kadangi pagal skiriamus asignavimus sunku užtikrinti visų veikiančių ugniagesių komandų nepertraukiamą ir efektyvią veiklą, savivaldybėms siūloma sumažinti komandų skaičių.
„Ne pirmi metai girdime kalbas, kad reikėtų panaikinti Juodaičių arba Smalininkų ugniagesių komandas – viena įkurta visai greta Raseinių rajono, kita nebūtina, nes yra šalia Jurbarko. Žmonės jaučiasi nesaugūs, nes negali žinoti, kada ir kam šaus mintis šių komandų atsisakyti”, – sakė A. Bendoraitis.
Pasak ugniagesių gelbėtojų profsąjungos pirmininko, neleistina manyti, kad savanoriai būtų visavertė pamaina ugniagesiams. Lietuvių sąmoningumo lygis dar nėra toks aukštas, kad žmonės gelbėtų kito turtą negalvodami apie savo sveikatą. „Dirbdami kaimuose, kartais ir patys stebimės – dega kaimyno daržinė, o aplink gyvenantys žmonės nesutinka, kad iš tvenkinio imtume vandenį gaisrui gesinti”, – pasakojo A. Bendoraitis.

Komandų nenaikins

Jurbarko priešgaisrinės tarnybos direktorius Stasys Pocius pripažįsta, kad nerimauti yra dėl ko, tačiau reforma savivaldybei pavaldžių ugniagesių komandų artimiausiu metu paliesti nežada.
„Nustatyta, kad ugniagesių komandos kaimuose turėtų būti kas 10 km, todėl Seredžiaus pusėje mums jų netgi trūksta. Kažkada rajono vadovai darė žygius, kad dar viena komanda būtų įsteigta Klausučiuose, bet prasidėjęs sunkmetis privertė taupyti”, – sakė S. Pocius.
Priešgaisrinės tarnybos vadovas tikina, kad finansavimas per sunkmetį sumažėjo penktadaliu, todėl šiemet be savivaldybės finansinės pagalbos ugniagesiai nebūtų išsivertę. Iš biudžeto buvo skirta lėšų skaitmeninėms radijo ryšio priemonėms įsigyti, transportui išlaikyti, Smalininkų ugniagesių komandos stogui remontuoti – iš viso 58 tūkst. Lt.
Pasak direktoriaus, savivaldybės parama leido sutaupyti pinigų ugniagesių atlyginimams, dėl to šiemet darbuotojai nebuvo varomi nemokamų atostogų ir išvengiama blogiausio – būtinybės budėti po vieną.
„Žinoma, mūsų ugniagesiai daug neždirba – gauna 850-900 Lt per mėnesį, bet jei ateinančiais metais finansavimas didės, turėtų padidėti ir atlyginimai”, – žadėjo S. Pocius.
Penkiose Jurbarko priešgaisrinės tarnybos komandose dirba 45 ugniagesiai. Apie tai, kad savanoriai galėtų pakeisti kaimų ugniagesius, S. Pocius net nekalba.
„Žinoma, kad tai nesąmonė – kas privers savanorius dieną naktį būti pasiruošusius išvykti į gaisrą? Žmonės turi savo gyvenimus, darbus – ar jie galės viską mesti ir akimirksniu lėkti gelbėti gyvybių ir degančio turto? Viliamės, kad Seimas tokios kvailystės nepadarys, nes jau dabar Vyriausybės pasiūlytai įstatymo koncepcijai prieštarauja ne tik opozicinės partijos, bet ir Teisingumo ministerija, savivaldybių asociacija”, – sakė Jurbarko priešgaisrinės tarnybos vadovas.

Gelbėtojai centų nerenka

Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus tvirtino, jog žinių apie protesto akcijose dalyvaujančius statutinius pareigūnus neturi.
„Nežinau, ar mūsų tarnyboje veikia profesinė sąjunga, bet prie sporto arenų mūsų gelbėtojai tikrai centų nerenka. Kol kas išgyvename”, – tikino viršininkas.
Tačiau dideliu finansavimu negali pasigirti ir ugniagesiai gelbėtojai. Šiemet jurbarkiečiai buvo priversti 3 darbo dienas nemokamai atostogauti, be to, negauna ir kelionpinigių, nors dar metų pradžioje buvo žadama juos mokėti.
Kol kas, pasak T. Statkaus, netrūksta kuro ir ugniagesių gelbėtojų technikai – į visus gaisrus išvykstama be trukdžių. Tačiau viršininkas pripažįsta, kad Bendrosios pagalbos centro operatoriai Jurbarko ugniagesiams gelbėtojams perduoda ne visus pagalbos prašymus. „Apie nerimtus iškvietimus, tokius kaip prašymai atrakinti užsikirtusias durų spynas, mūsų net neinformuoja. Anksčiau važiuodavome visur, kur žmonėms reikėdavo mūsų pagalbos”, – sakė Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas.
T. Statkus neslėpė, kad būsima reforma nerimo sukėlė ir jų tarnybai, nes kaimyniniame Šakių rajone buvo užsimota naikinti Kidulių ir Sudargo ugniagesių komandas. Šių komandų ugniagesiai dažnai padeda jurbarkiečiams gesinti gaisrus.Vis dėlto, atrodo, išliks ne tik Kidulių bei Sudargo, bet ir Gelgaudiškio ugniagesių komandos.
Tačiau Šakiuose ši reforma privers atsisakyti keturių iš dvylikos veikiančių ugniagesių komandų, o Tauragėje – vienos.

Protestas – politinė reklama?

Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas sako, kad šalyje dėl apgailėtino finansavimo neužpildyta daugiau kaip 600 statutinių ugniagesių etatų. Dėl menko finansavimo skyriuose budi ir į gaisrus važiuoja ne po penkis, o tik po tris pareigūnus – taip pažeidžiami darbo saugos reikalavimai, nukenčia darbo kokybė, sunkiau užtikrinti reagavimą į nelaimes.
Nors protestuojančių ugniagesių reikalavimai negriauti gerai veikiančios priešgaisrinės sistemos atspindi visuomenės interesus, Vyriausybė su jais nelinkusi kalbėtis.
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis sako, kad ugniagesių komandų tinklo optimizavimas yra būtinas norint taupyti lėšas ir gerinant tarnybos veiklą.
Permainos, pasak ministro, palies ne visas komandas – tos, kurios dirba efektyviai, dirbs ir toliau, todėl gyventojų saugumas nenukentės. „Savivaldybėse, kur trečiojo lygio gaisrinių tinklas yra optimalus, nieko naikinti nereikės”, – tvirtina ministras R. Palaitis.
Protesto akcijas Vidaus reikalų ministras laiko politinės reklamos dalimi.

Daiva BARTKIENĖ