Balsavimas

Artėja Seimo rinkimai. Ar domitės kandidatų veikla?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Vadovauti rajono savivaldybei – be kirvio ir burtų lazdelės

Vadovauti rajono savivaldybei – be kirvio ir burtų lazdelės (1)

2011-04-18

Daugiausia naujokų į savivaldybės tarybą pateko iš Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašo.

Ketvirtadienį įvyko pirmasis 2011–2015 m. kadencijos Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame prieš pusantro mėnesio vykusiuose rinkimuose išrinkti partijų atstovai turėjo vienintelį tikslą – išrinkti naujuosius rajono vadovus. Šįkart slapto balsavimo biuletenius į urną politikai metė su šypsena, o valdžios formavimas užtruko vos daugiau kaip tris valandas.

Vasario 27 d. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarke dalyvavo devynios partijos, pasiūliusios į rajono tarybą 227 kandidatus. Šiuose rinkimuose 25 rajono tarybos narių mandatus pasidalijo septynios partijos. Daugiausia vietų savivaldybės taryboje – po penkias gavo socialdemokratai bei Liberalų  ir centro sąjunga. Keturias vietas – Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, po tris – Valstiečių liaudininkų sąjunga, Darbo partija ir partija Tvarka ir teisingumas, dvi vietos atiteko Lietuvos liaudies sąjungos sąrašo nariams.
Kovo 4 d. kartu dirbti naujos kadencijos rajono savivaldybės taryboje sutarė Liberalų ir centro sąjunga, Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, Valstiečių liaudininkų sąjunga ir  Darbo partija, todėl ketvirtadienį tarybos nariams tik reikėjo patvirtinti, kad šios partijos vis dar nori dirbti kartu, ir prisiimti atsakomybę už tai, kas rajone vyks per ateinančius ketverius metus.
Vis dėlto pirmasis naujos kadencijos tarybos posėdis nebuvo vien tik prievolė išrinkti valdžią. Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje savo kadenciją savivaldybės tarybos nariai pradėjo priesaika būti ištikimais tėvynei ir dirbti rajono žmonių labui.
Pakili nuotaika neišsisklaidė ir formuojant valdžią, todėl šįkart buvo kur kas daugiau šypsenų nei piktų klausimų, o nuo priešiškų kalbų tarybos kandidatų atžvilgiu politikai ir visai susilaikė. Nuo partijos Tvarka ir teisingumas Algirdas Gudaitis kandidatu į rajono merus iškėlė socialdemokratą Darių Virvilą, o Liberalų ir centro sąjungos nariai iškėlė Ričardo Juškos kandidatūrą.
D. Virvilas trumpai išdėstė savo programą – paaiškino, kad partijų rinkiminėse programose didelių skirtumų nemato, nes visos partijos yra nusiteikusios dirbti rajono žmonėms. „Gerai vertinu buvusio rajono mero Ričardo Juškos darbą, manau, kad būtinai reikėtų tęsti tai, ką jis pradėjo, ir tikrai tą daryčiau, jei būčiau išrinktas į šį postą. Vis dėlto manau, kad kur kas daugiau pastangų reikėtų skirti tiesioginėms investicijoms į rajoną pritraukti“, – sakė D. Virvilas.
Kadangi D. Virvilo kandidatūrą iškėlė partijos Tvarka ir teisingumas rajono skyriaus pirmininkas, tarybos nariai klausė, kurios partijos – socialdemokratų ar „tvarkiečių“ programą jis vykdytų, tapęs meru. „Žinoma, socialdemokratų“, – užtikrino D. Virvilas.
Liberalų ir centro sąjungos kandidatas R. Juška, pastaruosius trejus metus vadovavęs Jurbarko rajonui, buvo nepalyginamai diplomatiškesnis. „Tikrai negalvoju įgyvendinti kurios nors vienos partijos programos – mes turime apjungti visų rajono žmonių lūkesčius ir visų partijų programines nuostatas sudėti į vieną dokumentą. To reikia, kad pateisintume visiems mums pareikštą žmonių pasitikėjimą“, – sakė R. Juška.
Trejus metus rajono meru dirbęs R. Juška tarybos nariams parodė gerai žinantis, ko šiandien reikia rajono žmonėms. Kadangi visos partijos pasisakė už paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui, kandidatas siūlė tarybai sudaryti darbo grupę, kuri parengtų priemonių, skatinančių kurti naujas darbo vietas, planą. Svarbia R. Juška laiko ir sąlygą išlaikyti Jurbarko verslo informacijos centrą, kadangi Vyriausybė atsisakė finansuoti centrų veiklą. Viena iš svarbiausių, pasak R. Juškos, yra turizmo paslaugų plėtra – tai vienas iš ekonominio proveržio instrumentų, leidžiančių pritraukti į rajoną didesnius turistų srautus.
R. Juška tarybos nariams priminė, kad šie metai  yra atsakingas laikotarpis sveikatos apsaugos įstaigoms. Nuo to, kaip Jurbarko ligoninė įvykdys restruktūrizacijos reikalavimus, priklausys, ar ateityje turėsime psichosomatinį, reanimacijos, neurologinius skyrius. „Todėl turime stengtis, kad ligoninė kiek įmanoma sumažintų nuostolius ir pagerintų teikiamų paslaugų kokybę“, – įsitikinęs R. Juška.
Apžvelgdamas socialinę politiką, kandidatas priminė, kad savivaldybė turi garantuoti neįgaliesiems jų poreikius atitinkančias specialiosios pagalbos priemones. Neatleistina, pasak R. Juškos, kad nė viena miesto mokykla neturi neįgaliems vaikams pritaikyto keltuvo – būtina nedelsiant tam ieškoti finansavimo.
R. Juška priminė, kad savivaldybė nemažai skiria lėšų vaikų ir suaugusiųjų sportui, tačiau kai ypač gabūs sportininkai pakviečiami į Europos ar pasaulio čempionatus, visus apima neviltis – tokioms reikmėms biudžete nėra numatyta lėšų. Iki šiol sportininkų keliones į čempionatus remdavo administracijos direktoriaus fondas, bet kai pusė šio fondo lėšų atiduodama kultūrai ir sportui – tikrai nėra gerai. „Reikėtų rajono biudžete numatyti rezervą būtent tokioms reikmėms“, – tvirtino politikas.
Pasak R. Juškos, naujajai savivaldybės tarybai, o kartu ir rajono vadovams nieko nelaukiant reikės spręsti miesto ir gyvenviečių geriamojo vandens kokybės problemas, automobilių parkavimo gatvėse ir daugiabučių kiemuose klausimus, nustatyti vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą tarifus.
Nemažai dėmesio savo programinėje kalboje R. Juška skyrė ir seniūnijų problemoms. „Kaimuose gyvena didžioji dalis rajono žmonių, todėl mes turėtume keisti požiūrį – daugiau dėmesio ir lėšų skirti seniūnijų ūkinėms problemoms“, – tvirtino R. Juška ir siūlė seniūnams kartu su tarybos nariais ir administracijos darbuotojais sudaryti nuolat veikiančią komisiją, kuri nustatytų finansavimo eiliškumą ir spręstų visus iškylančius klausimus.
R. Juška tikino politikus, kad yra atviras visų  pasiūlymams ir idėjoms, kvietė negaišti laiko politikuojant, nesiskirstyti į poziciją ir opoziciją, o dirbti visiems bendrai. Kad R. Juška – pats geriausias kandidatas į rajono merus, tikino Saulius Lapėnas, išrinktas į savivaldybės tarybą nuo Liberalų ir centro sąjungos. Meras, pasak S. Lapėno, yra rajono vizitinė kortelė, nuo jo asmeninių savybių labai priklauso sugebėjimas sutelkti tarybos narius bendram darbui. „Ričardas sugebėjo parodyti pačias geriausias savybes – santūrumą, gebėjimą įsiklausyti ir griežtą reiklumą, kurio taip reikia įgyvendinant kai kuriuos sprendimus. Ričardo kandidatūra mums teikia galimybę greičiau suderinti pozicijas ir dirbti taip, kad naudinga būtų visam Jurbarko kraštui“, – sakė S. Lapėnas.
Regis, politikai tuo neabejojo – už R. Jušką balavo 18 tarybos narių, D. Virvilą meru norėjo matyti 7 politikai.
Išrinktas rajono meru ir perėmęs iš savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkės A. Pečkaitienės posėdžio pirmininko pareigas, R. Juška pasiūlė negaišti – toliau formuoti rajono valdžios ešeloną. Mero pavaduotoju jis pasiūlė rinkti Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos narį Joną Bučinską. Buvęs administracijos direktorius savo programą pristatė labai trumpai. „Projektų užtenka, darbai vyksta, o pati aktualiausia problema išlieka didelis nedarbas. Žinoma, savivaldybė naujų darbo vietų nekurs, bet turi sudaryti palankiausias sąlygas investicijoms ateiti“, – sakė J. Bučinskas.
Į vienintelį klausimą, ar dirbtų vicemeru visuomeniniais pagrindais, buvęs administracijos direktorius atsakė griežtu „ne“. Už jo paskyrimą vicemeru balsavo 15 tarybos narių.
Ilgų kalbų nesakė ir R. Juškos administracijos direktoriumi išrinkti pasiūlytas Darbo partijos atstovas Petras Vainauskas. Jurbarkietis, gimęs ir užaugęs Smalininkuose, įgavęs darbo patirties Tarpkolūkinėje statybos organizacijoje ir Darbų vykdytojų bare, P. Vainauskas tikino išmanantis viską, kas susiję su statybomis, renovacija ir kitais ūkiškais dalykais. Treji metai savivaldybės taryboje, pasak P. Vainausko, jam atvėrė akis – yra daug galimybių pasitempti ir dirbti geriau. „Tikiuosi susiklausymo ir pagalbos, nes pradėtus darbus reikia tęsti. Esu paprastas, įsivaizduoju, kad su manimi nesunku bendrauti, viską sprendžiu kolegialiai ir viešai. Neatsinešu į savivaldybę tik kirvio galvoms kapoti ir burtų lazdelės – teks dirbti patiems“, – sakė P. Vainauskas.
Juo vieninteliu pasitikėjo daugiausia – net 19 tarybos narių. Be ilgų diskusijų administracijos direktoriaus pavaduotoju slaptu balsavimu išrinktas Valstiečių liaudininkų sąjungos atstovas Donatas Jackis – jaunasis ūkininkas iš Pašaltuonio. D. Jackis yra žemės ūkio technikos inžinierius, turi magistro laipsnį, valdo 150 ha augalininkystės ūkį ir neketina jo atsisakyti. Naujokas politikoje apie save negailėjo gerų žodžių: „Esu jaunas, imlus, gabus ir pasirengęs visas jėgas atsiduoti darbui – manau, kad ūkis dėl to tikrai nežlugs.“ Greičiausiai toks jauno žmogaus entuziazmas ir papirko politikus – už D. Jackį balsavo 18 tarybos narių. Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas jis pradės eiti nuo gegužės 9 d.
Suformavę valdžią politikai lengviau atsikvėpė. Balandžio 21 d. rajono mero R. Juškos ir tarybos narių laukia inauguracijos iškilmės Krašto muziejuje, o į pirmąjį posėdį svarstyti įprastų klausimų jie rinksis balandžio 28 d.

Daiva BARTKIENĖ

« Atgal

Naujausias numeris

Naujienlaiškis

Facebook

„Šviesos“ draugai rekomenduoja!