Vainikuoti geriausi Žemaitijos artojai (0)

Artojus iš Klaipėdos, Kretingos, Tauragės, Šilalės, Raseinių į Smalininkus atviliojo juodaitiškis Stanislovas Marcinkus, pernai pripažintas geriausiu Žemaitijos artoju.
Pasveikinti varžytis susirinkusių žemdirbių sugužėjo daugybė svečių – Seimo narys Bronius Pauža, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis, rajono meras Ričardas Juška, didžiulis būrys rėmėjų ir bičiulių.
Sveikindamas susirinkusius svečius rajono meras R. Juška pasidžiaugė, kad Jurbarkui suteikta garbė surengti išskirtinį renginį – artojų varžytuves.
„Svečius mes visada priimame su didžiausiu džiaugsmu, o žemdirbius – tuo labiau, nes mūsų rajonas žemdirbiškas ir visi turime artimą ryšį su žeme”, – tikino R. Juška.
Išskirtiniu renginiu džiaugėsi ir Seimo narys Bronius Pauža, prisiminęs, kaip puikiai pernai sekėsi Šilalėje varžytis S. Marcinkui, ir LŽŪKT direktorius E. Makelis, tikinęs, kad pagal artojų vagas nuo seno būdavo sprendžiama apie būsimą derlių.
„Džiaugiuosi, kad Žemaitijos žemdirbiai tokie organizuoti ir atsakingi – kur bebūtų rengiamos artojų varžybos, jos tampa aukščiausio lygio renginiu. Sėkmė varžybose dažnai priklauso nuo atsitiktinumų, bet net jei netapsite nugalėtojais, žinokite, kad jau dabar savo rajonuose jūs esate geriausi”, – tvirtino E. Makelis ir visus žemaičių artojus kvietė dalyvauti respublikinėse varžybose Dotnuvoje.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas A. Stančikas ragino artojus dažniau atsisukti ir atidžiau pažvelgti į suraikytas vagas – juk nieko nėra svaigiau už ką tik suartos žemės kvapą ir nieko gražiau už tiesias vagas.
Žemdirbiško A. Stančiko patarimo klausė visi dešimt varžybose dalyvavusių artojų. Išarę pirmąją tiesią lyg styga vagą ir prie jos guldydami kitas, jie žiūrėjo ne tiek į priekį, kiek atgal, pergyvendami dėl kiekvieno nelygiai nukritusio žemės grumsto ir nuolat tikrindami, kaip dirvą raiko specialiai arimo varžyboms parengti plūgai. Vyrai kas kelios minutės šokinėjo iš traktorių reguliuoti plūgų, atidžiai tikrino vagų gylį, centrimetro tikslumu matavo atstumus sumetimui, nes nuo to priklausė varžybų sėkmė.
Žemaitijos artojų varžybose tradicinių plūgų kategorijoje šiemet susirinko varžytis septyni, verčiamųjų – trys artojai. Net ir po viską merkiančios liūties jiems nekilo jokių problemų ariant smėlėtą, lengvą it pūkas Užbalių kaimo žemę, nes vanduo į ją susigėrė akimirksniu.
Verčiamųjų plūgų kategorijoje varžėsi tik trys artojai – raseiniškis Karolis Juškys, Plungės rajono ūkininkas Valdas Stuopelis ir Gargžduose ūkininkaujantis Vaidas Riauka. Nors jų suraikytos vagos laukeliuose gulė labai tiesiai ir glotniai, daugiausia dėmesio pritraukė ariantieji tradiciniais plūgais.
Nuo pat pirmos akimirkos žiūrovai užgniaužę kvapą stebėjo, kaip sekasi tradiciniais plūgais ariantiems šilališkiui Andriui Baubliui ir jurbarkiečiui Stanislovui Marcinkui – šie du ūkininkai ne kartą buvo artojų varžybų prizininkai ir ne kartą kovojo dėl pirmųjų vietų. Iki šiol sėkmė dažniau šypsojosi Stanislovui Marcinkui, pernai Šilalėje tapusiam geriausiu Žemaitijos krašto artoju.
Abu ūkininkai ir šiemet guldė tiesiausias, glotniausias vagas, o nuo jų ne ką atsiliko tauragiškis Rimantas Šegžda, šilališkis Tomas Raštutis, kretingiškiai Tomas Butkevičius ir Vytautas Damulis.
Kartu su patyrusiais artojais mokomojo ūkio laukuose varžėsi ir Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos pirmakursis Arūnas Mėčius. Senas „Belorusas” ir sovietmetį menantis plūgas nesutrukdė vaikinui išarti tiesią pirmąją vagą ir įveikti visas užduotis. Nudžiugintas septyniolikmečio atkaklumo ir noro tapti tikru artoju, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius E. Makelis paragino mokyklos direktorę Iną Budrienę teikti projektą ir pažadėjo padėti mokyklai gauti naują, kur kas labiau mokytis arti tinkantį plūgą.
Vyriausiasis artojų varžybų teisėjas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tauragės biuro augalininkystės konsultantas Petras Kulikauskas priekaištų turėjo ne tik jauniausiam artojui A. Mėčiui ir dar varžyboms neįpusėjus neslėpė, kad maksimalios balų sumos nesurinks nė vienas artojas. Verčiamaisiais plūgais arę artojai buvo vertinami pagal 16, tradiciniais – pagal 15 kriterijų. Už kiekvieną padarytą klaidą jiems buvo skiriami baudos balai, kurie varžybų pabaigoje mažino bendrą įvertinimą. Tradiciniais plūgais ariantiems varžybų dalyviams 100 m ilgio ir 20 m pločio laukeliui suarti buvo skirtos 2 val. 40 min., todėl renginį stebėję ūkininkai turėjo progos pasvarstyti, kad jei 2–3 korpusų plūgais tokiu greičiu artų savo laukus, jie taip ir liktų nesuarti.
Tačiau P. Kulikauskas buvo nusiteikęs optimistiškai ir tikino, kad jei ūkininkai moka kokybiškai arti tokiais plūgais, tai didesniais ir geresniais tikrai suartų geriau. Blogiausiai, pasak konsultanto, daro tie ūkininkai, kurie plūgams išvis neskiria dėmesio ir tebearia savo žemę rusiškais su kultūrinėmis verstuvėmis.
„Dabar mažų mažiausiai jau reikėtų turėti plūgą bent su pusiau sraigtinėmis verstuvėmis, kurios ne tik gražesnes riekes riekia, bet ir geriau užverčia augalines liekanas. Nesu neariminės žemdirbystės šalininkas, nes žinau, kad sėjant į neartą lauką gana greitai susidaro arimo ar skutimo padas, tuomet reikia technikos jam suardyti – o tai irgi investicijos. Todėl manau, kad nė vienas ūkininkas neapsiriks investuodamas į gerą plūgą”, – tikino P. Kulikauskas.
Vyriausiasis varžybų teisėjas pripažino, kad meistriškumą artojams būtų lengviau parodyti sunkesnėje žemėje, kur iš po plūgo verčiasi geriau suformuotos riekės, bet ir Smalininkų krašto žemė artojams netapo sunkiu išbandymu – beveik visi varžybų dalyviai sugebėjo sureguliuoti savo plūgus taip, kad suarta žemė gražiai lauke sugultų.
Dėl to varžybų teisėjai ilgokai skaičiavo balus ir baudos taškus, svarstė, kuris iš artojų vertesnis absoliutaus Žemaitijos krašto artojų varžybų nugalėtojų vardo. Tuo pat metu iš visos Žemaitijos susirinkę žiūrovai irgi spėliojo, kas taps nugalėtojais. Neapsiriko tauragiškiai, savo atstovui R. Šegždai tradicinių plūgų kategorijoje išpranašavę garbingą trečiąją vietą. Antroji vieta atiteko S. Marcinkui, o nugalėtoju šioje kategorijoje paskelbtas A. Baublys.
Apverčiamų plūgų kategorijoje visi trys dalyviai išsidalijo prizines vietas, o nugalėtoju tapo gargždiškis V. Riauka. Ir prizininkams, ir nugalėtojams buvo įteiktos įspūdingos dovanos – kalvio Edmundo Štulo nukaldinti ir ant Jurbarko krašto žemės akmenų pritvirtinti arklai, simbolizuojantys nenutrūkstamą žemdirbio ryšį su žeme.
Absoliučiu Žemaitijos krašto artojų varžybų nugalėtoju tapęs Gargždų ūkininkas V. Riauka perėmė ir teisę ateinančiais metais surengti varžybas savo krašte.Pirmą kartą artojų varžybose dalyvavęs ūkininkas tokia sėkme negalėjo atsistebėti. „Turiu 300 ha ūkį prie Gargždų, kasmet ariu ir rudenį, ir pavasarį, bet varžyboms nesiruošiau ir treniravausi tik vieną kartą”, – po apdovanojimų pasakojo ūkininkas.
Ąžuolų lapų vainiku vainikuotas Juodaičių kaimo ūkininkas S. Marcinkus tikino, kad antroji vieta jam yra labai geras įvertinimas. „Sėkme reikia dalytis su kaimynais. A. Baublys labai stengėsi, labai norėjo laimėti – ir man smagu, kad jam sekėsi”, – džiaugėsi varžybų prizininkas.
Po apdovanojimų šypsena nenyko ir nuo jauniausio varžybų dalyvio septyniolikmečio A. Mėčiaus veido – Seimo narys B. Pauža Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos moksleiviui įteikė asmeninį prizą ir palinkėjo tapti tikru geru artoju.

Daiva BARTKIENĖ

Daugiau nuotraukų čia