Valdininkus persekioja politinės korupcijos šešėlis (4)

Klausimą dėl seniūnijų darbo funkcijų ir konkursų seniūnų vietai užimti organizavimo į Antikorupcijos komisijos darbotvarkę pareikalavo įtraukti savivaldybės tarybos narys Gintaris Stoškus. Nors Antikorupcijos komisijos pirmininkas Jonas Aleksiejus iš karto pareiškė, kad visi konkursai į seniūnų pareigas buvo teisėti, nes Valstybės tarnybos departamentas konkursų rezultatų nepanaikino, G. Stoškus turėjo labai svarių motyvų.
Labiausiai jam užkliuvo tai, kad rengiant valstybės tarnybos konkursus kandidatams nustatomos skirtingos sąlygos ir jos nė iš tolo nėra panašios į tas, kurios rekomenduojamos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje metodikoje. „Tiesiai šviesiai sakau, kad vien Jurbarko miesto seniūno pareigybės aprašyme galima įžiūrėti politinę korupciją“, – įtikinėjo G. Stoškus.
Tarybos nariui nesuprantama ir keista, kad vieniems seniūnams nustatytas A pareigybės lygis, kitiems B, dėl to jų atlyginimas skiriasi keliais šimtais litų. Be to, B lygio pareigūnais gali tapti neuniversitetinį išsilavinimą, anksčiau vadintą specialiuoju viduriniu, turintys žmonės. G. Stoškus teigė manantis, kad tai yra landa įdarbinti politikams savus žmones.
„Jei seniūnui reikalingas aukštasis universitetinis išsilavinimas, tai tokio išsilavinimo reikėtų reikalauti iš visų. Kadangi tie seniūnai, kurių pareigybės lygis B, yra beveik visi dalyvavę savivaldybių rinkimuose, galima daryti prielaidą, kad tai irgi susiję su politine korupcija“, – Antikorupcijos komisijos posėdyje dalijosi mintimis G. Stoškus.
Tačiau blogiausia, pasak tarybos nario, tai, kad savivaldybė iš kandidatų į seniūnus reikalauja viešojo administravimo patirties, nors Vyriausybės nutarimu patvirtintoje pareigybių aprašymo vertinimo metodikoje rekomenduojama į šias pareigas priimti vadovaujamo darbo patirtį turinčius asmenis.
G. Stoškus mano, kad dėl tokio savivaldybės savivaliavimo į valstybės tarnybą kelias užkertamas žmonėms, sukaupusiems darbo patirtį versle. O pati didžiausia nesąmonė, kurios kitaip, kaip politine korupcija pavadinti negalima, G. Stoškaus nuomone, buvo Jurbarko seniūnui nustatytas reikalavimas turėti 3 metų darbo patirtį seniūnijoje.
„Vertinimo metodikoje nurodoma reikalavimus aprašyti taip, kad juos galima būtų patikrinti. Tai dabar tegul buvęs ir esamas administracijos direktorius paaiškina, kodėl tie reikalavimai tokie, o ne kitokie. Savivaldybės administracijos direktorius turi laikytis įstatymų, o ne savo sugalvotų reikalavimų“, – įsitikinęs G. Stoškus.
Politikas citavo Lietuvos Konstitucijos nuostatą, suteikiančią galimybę kiekvienam piliečiui lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, ir darė prielaidą, kad jei seniūnais Jurbarko rajone gali tapti tik tie asmenys, kurie jau yra dirbę valstybės tarnyboje, tai ne tik nesilaikoma lygiateisiškumo principo, bet ir sudaromos sąlygos politinei korupcijai.
Pasak G. Stoškaus, savivaldybės administracija turi peržiūrėti seniūnų pareigybių aprašymus, suvienodinti seniūnijų funkcijas ir „vieną kartą baigti tas nesąmones, kurias aš vadinu politine korupcija“.
Tarybos nario pastebėjimai Antikorupcijos komisijos posėdyje sukėlė tikrų tikriausią audrą.
Pirmasis aiškintis puolė buvęs savivaldybės administracijos direktorius J. Bučinskas, šioje kadencijoje tapęs Antikorupcijos komisijos nariu.
Kuris direktorius, pasak J. Bučinsko, nenori rasti darbuotojo su patirtini, todėl trejų metų patirties reikalavimas su korupcija tikrai nesusijęs. „Seniūnas turi iš karto pradėti dirbti – juo labiau mieste, kuris yra didžiausia rajono seniūnija. Negalėjau jos sulyginti su kitomis seniūnijomis, dėl to pakėliau reikalavimų kartelę aukščiau. Tą kartelę direktorius gali kelti savo nuožiūra, nes jis atsako už administracijos darbą“, – tvirtino J. Bučinskas.
G. Stoškus atkakliai reikalavo, kad J. Bučinskas pripažintų, jog reikalavimai miesto seniūnui buvo nustatyti specialiai tokie, kad tiktų konkrečiam žmogui. Nors pavardė ir nebuvo pagarsinta, visi posėdyje dalyvavę asmenys puikiai suprato, jog kalbama apie Romualdą Kurą, kaip tik trejus metus – tiek, kiek ir buvo reikalaujama, dirbusį miesto seniūnijoje.
„Jūs tik taip kalbat. Jūsų vaizduotė laki, jūs galit kalbėti ką norit. Ne meškai ar dar kam nors, o žmogui tie reikalavimai buvo. Nesutinku su jūsų kaltinimais“, – atmušinėjo įtarimus J. Bučinskas.
Labai akivaizdžiai ginti koalicijos partnerį J. Bučinską buvo pasiruošęs ir dabartinis savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas. „Įdomiai atrodo noras užrišti direktoriui akis, surišti rankas ir kojas ir liepti vadovautis instrukcijom, įstatymais ir rekomendacijom. Ką turėsime iš tokio direktoriaus, jei jį tik lupsim iš visų pusių ir reikalausim atsakomybės? Žmogaus, vadovo nebeliks“, – lyg piktinosi, lyg skundėsi P. Vainauskas.
Jis priekaištavo G. Stoškui, kad nenurodė, kokie įstatymai ir kurie jų straipsniai pažeisti, reikalavo kaltinimus sukonkretinti, o pasiūlymus pateikti raštu, galų gale pareiškė, kad apie reikalavimų nustatymą vienam žmogui nėra ko net kalbėti, nes prašymus dalyvauti konkursuose pateikia iki 20 asmenų.
Kodėl P. Vainauskas nutylėjo, kad miesto seniūnu norėjo tapti vienintelis R. Kuras, klausti net neverta. P. Vainauskas dar visai neseniai pats vadovavo Antikorupcijos komisijai, todėl lyg ir negalėjo nepastebėti politinės korupcijos apraiškų. Gal kaip tik dėl to į G. Stoškaus priekaištus jis reagavo labai įžeidžiai, galų gale pareiškė, kad jis niekuo nepasitiki, ir jei taip bus ateityje, ims nepasitikėti net ir tarybos nariais. G. Stoškus P. Vainauskui pasiūlė nepamiršti, jog dirba valstybės įstaigoje, o ne privačioje bendrovėje, ir turi griežtai laikytis įstatymų nuostatų.
Tai nebuvo vienintelis apsižodžiavimas. Pykčio žiežirba plykstelėjo ir tarp G. Stoškaus bei posėdyje dalyvavusio rajono mero Ričardo Juškos. Visą posėdį tylėjęs meras netikėtai pareiškė, kad jam kilo įtarimų, jog šis Atikorupcijos komisijos svarstymas surengtas tik dėl to, kad į Veliuonos seniūnus būtų praskintas kelias G. Stoškaus rinkiminio sąrašo kandidatui. G. Stoškus tikino nesuprantąs, apie ką meras kalba.
Į visus neatsakytus klausimus lyg ir turėjusi atsakyti savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja Rūta Vasiliauskienė pradėjo nuo to, kad administracija atvira pasiūlymams ir nusiteikusi tobulinti darbą, bet tuoj pat pareiškė, kad G. Stoškus žiūri į valdininkus kaip į nusikaltėlius, o ji jaučiasi taip, lyg būtų atėjusi pas kokį tardytoją. „O jei jau kalbat apie Konstitucijos nuostatas, tai jos man asocijuojasi su Lenino pasakymu, kad kiekviena virėja gali valdyti valstybę“, – netikėtai pareiškė juristė.
Keista tik tai, kad niekas iš Antikorupcijos komisijos narių taip ir nepaklausė nei juristės, nei rajono vadovų svarbiausio – kodėl jie, taip atkakliai nuo savivaldybės stumiantys politinės korupcijos šešėlį, balandžio mėnesį paliepė J. Bučinskui atšaukti net du konkursus į valstybės tarnybą, jei jau buvęs savivaldybės administracijos direktorius taip šventai laikėsi įstatymų?
Gal atsakymas į šį klausimą būtų padėjęs ir politikams, ir valdininkams geriau suvokti, kodėl reikia peržiūrėti seniūnų pareigybių lygius ir pareigybių aprašymus, išbraukti iš jų reikalavimą turėti patirties viešojo administravimo srityje, o iš Jurbarko miesto seniūno pareigybės aprašymo – reikalavimą būti dirbus seniūnijoje ne mažiau kaip 3 metus. Dabar net ir dalyvavusiems posėdyje neaišku, ar savivaldybė privalės atsižvelgti į šiuos G. Stoškaus „išmislus“.

Daiva BARTKIENĖ