Balsavimas

Ar jaučiatės saugūs pėsčiųjų take prie Imsrės

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Valdiškų automobilių parkas pamažu pučiasi

Valdiškų automobilių parkas pamažu pučiasi (6)

2017-03-16

Savivaldybės vadovai pamėgo rengti automobilių perdavimo šventes, į kurias kviečia žiniasklaidos atstovus. Pastarojoje Girdžių seniūnui Dariui Juodaičiui (kairėje), kaip ir dar trims seniūnams, prieš fotoaparatus rankas spaudė meras Skirmantas Mockevičius, administracijos direktorės pavaduotojas Viktoras Ganusauskas. J. Stanaitienės nuotr.

Metų pradžia ir praėjusių pabaiga išsiskyrė naujų valdiškų automobilių sutikimo šventėmis, tačiau kam reikalinga tokia pompastika, žino gal tik patys valdžios žmonės. Kitiems – tai tiesiog darbui būtina transporto priemonė. Iškilmės gali reikšti, kad esame arba nusigyvenę, arba labai svarbu inventorizuoti gerus darbus.

Iš skirtingų šaltinių

2016 m. rugsėjį Jurbarko ir Eržvilko gimnazijas pasiekė geltonieji autobusiukai, kuriuos skyrė Švietimo ir mokslo ministerija. Vis labiau nykstant mokyklų tinklui šių autobusiukų poreikis didėja, moksleiviai mokyklas turi pasiekti iš atokesnių vietovių.

Metų pabaigoje Jurbarko r. savivaldybės administracijos dovanos sulaukė Šimkaičių seniūnija – jai už 9 tūkst. eurų iš UAB „Reiva“ buvo nupirktas didesnio pravažumo 2007 m. gamybos automobilis BMW X3. Ši seniūnija pasirinkta dėl didžiausio socialinės rizikos šeimų skaičiaus – Šimkaičių krašte yra daugiau kaip trečdalis visame rajone registruotų vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose.

Šis automobilis turėtų padėti socialiniams darbuotojams pasiekti atokiai gyvenančias šeimas. Idėja gera, bet ar verta pirkti 10 metų senumo prabangios markės automobilį, kuris gali greit pradėti byrėti, o jo detalės nebus pačios pigiausios, galima diskutuoti. Šis automobilis nupirktas iš sutaupytų socialinės paramos lėšų.

Metų pradžioje specialiaisiais automobiliais džiaugėsi Jurbarko r. priešgaisrinė tarnyba ir Jurbarko ligoninė. Gaisrinės automobilį padovanojo miestas partneris Lenkijoje – Rynas. 1984 m. gamybos automobilis priklausė Ryno savivaldybės savanoriams ugniagesiams ir buvo perduotas besiformuojančiai savanorių gaisrininkų komandai Viešvilėje.

VšĮ Jurbarko ligoninė specialios paskirties automobilį pervežti ligonius į aukštesnio lygio gydymo įstaigas gavo iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Iki šiol įstaiga naudojosi senais, nepatogiais ir brangiai eksploatuojamais automobiliais. Nors vieno naujo „Fiat“ automobilio ligoninei per mažai, bet ir jis yra rimta paspirtis.

Vykdydami integralios pagalbos namuose projektą du automobilius „Citroen Berlingo“ įsigijo VšĮ Jurbarko socialinės paslaugos. Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis.

Nudžiugino seniūnijas

Dar pernai rugsėjį rajono politikai leido savivaldybės administracijai įsigyti keturis lengvuosius automobilius ir mikroautobusą. Šių automobilių kaina privalėjo neviršyti 150 tūkst. eurų, įsigyti juos nuspręsta iš skolintų lėšų.

Iš karto nutarta, kad automobiliai atiteks Girdžių, Skirsnemunės, Juodaičių ir Raudonės seniūnijoms. Už 90,82 tūkst. eurų buvo nupirkti keturi didesnio pravažumo automobiliai „Škoda Yeti“. Vasario 20 d. jų parsigabenti seniūnai vyko į UAB „Baltieva“ .

Perkamiems automobiliams jokių ypatingų reikalavimų nebuvo keliama. Atsižvelgdami į sąlygas, kuriomis turės važinėti, seniūnai pageidavo didesnių bagažinių daiktams, guminių kilimėlių, kablių priekabai pritvirtinti. „Škoda Yeti“ turi 2 l variklį, naudoja dyzelinį kurą.

Netinkami naudoti
Pasak Girdžių seniūno Dariaus Juodaičio, automobiliu naudosis visi seniūnijos darbuotojai. „Škoda“ liks vieninteliu seniūnijos automobiliu, nes iki šiol naudota „Audi A4“ sugedo nepataisomai ir ją teks nurašyti.
Bene geriausios būklės – Skirsnemunės seniūnijos turėtas automobilis „Audi A4“, o apie Raudonės ir Juodaičių seniūnijų senus automobilius, pasak Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorės Vidos Rekešienės, teks gerokai pasvarstyti, ar verta juos remontuoti, ar kam nors pasiūlyti, gal nurašyti. „Raudonės seniūno Česlovo Meškausko naudojamo automobilio net kai kurios durys neatsidaro“, – tvirtina direktorė. Šios seniūnijos greičiausiai liks tik su naujomis „Škodomis“. 
Netinkamas naudoti, pasak V. Rekešienės, yra ir administracijos mikroautobusas. „Automobilis nesaugus, jo apačia išrūdijusi, neveikia vairo kolonėlė“, – tvirtina administracijos direktorė. Šis automobilis turi būti nurašytas, o savivaldybę pasieks naujas „Volkswagen Caravelle“ mikroautobusas, įsigytas už beveik 37 tūkst. Eur iš UAB „Moller Auto Alytus“.
Savivaldybės administracijai kartu su seniūnijų, krovininiais, nevažiuojančiais, bet dar nenurašytais priklauso 35 automobiliai. Pati administracija naudojasi 12 transporto priemonių, iš kurių dvi laukia nurašymo. Vadovai važinėja trimis automobiliais: meras Skirmantas Mockevičius – 2011 m. gamybos „VW Passat“, vicemeras Saulius Lapėnas – 2002 m. „Škoda Superb“, o V. Rekešienė ir jos pavaduotojas Viktoras Ganusauskas dalijasi 2007 m. „Škoda Superb“. 
Limito neviršijo
Pernai išlaikyti dvylika savivaldybės administracijos naudojamų automobilių mokesčių mokėtojams kainavo beveik 17 tūkst. eurų. Vien kurui išleista 11,5 tūkst. Eur, draudimas kainavo 2157 Eur, o remontas ir kitos išlaidos – per 3 tūkst. eurų. 
Mikroautobusas „VW Caravelle“ sunaudojo kuro už 2240 eurų, beveik už 2 tūkst. Eur kuro išvažinėjo savivaldybės skyrių specialistai, mero automobiliui kuro įpilta už 1100 eurų, mažiau važiavo vicemeras – už 700 Eur ir administracijos direktorė bei pavaduotojas – jų automobilis kuro sunaudojo už 733 Eur.
Brangiausiai apdrausti kainavo 2016 m. gamybos automobilį „Škoda Yeti“, skirtą Žemės ūkio skyriaus specialistams – 522 Eur, 480 eurų kainavo mikroautobuso „VW Caravelle“ draudimas, per 300 eurų sumokėta už mero automobilio draudimą. Tačiau vos po 36 eurus kainavo senų automobilių – 1999 m. gamybos „VW Bora“ ir 1998 m. „Opel Frontera“ draudimas.  
Dažniausiai remontuojami ir kitokių išlaidų turėję – 2008 m. gamybos „Škoda Roomster“ (800 Eur) ir tų pačių metų gamybos „Škoda Oktavia“ (524 Eur), kuriais naudojasi daugiausia savivaldybės darbuotojų.
Didžiausia leistina rida nustatyta automobiliams, kuriais naudojasi savivaldybės specialistai – 34 tūkst. km per metus galima nuvažiuoti su „Škoda Oktavia“, 25 tūkst. – su mikroautobusu „VW Cravelle“. Iš vadovų daugiausia – 20 tūkst. km galima nuvažiuoti merui skirtu „VW Passat“, vicemeras ir administracijos direktorė gali nuvažiuoti po 14 tūkst. km per metus. Patvirtintų limitų beveik užtenka, tik „VW Caravelle“ jį viršijo 700 kilometrų.
Siekiant užtikrinti tinkamą naujų automobilių kontrolę ir priežiūrą buvo žadama įrengti palydovinio stebėjimo sistemas, leidžiančias nustatyti jų buvimo vietą bei matyti maršrutus. „Tai padarysime, kai tik savivaldybę pasieks paskutinis – penktasis automobilis. Tada pirksime sistemas visiems naujiems automobiliams iš karto“, – tikina V. Rekešienė. Tarnybinės mašinos privalo būti pažymėtos specialiais ženklais.
Smulkmenų nebūna
Jurbarko r. savivaldybės administracija išsikėlė tikslą kasmet naujais automobiliais aprūpinti 3-4 seniūnijas ir tikisi, kad tam pritars tarybos nariai. Tokiam autoūkio atnaujinimui neprieštarautų nė vienas Jurbarko rajono gyventojas, jei retkarčiais neišlįstų istorijos, kai valstybės tarnautojai piktnaudžiauja ir tarnybinius automobilius naudoja ne pagal paskirtį. 
Sausio viduryje „Šviesa“ rašė, kaip į Šimkaičių seniūnės Elenos Šileikienės surengtą pasibuvimą administracijos vadovai po darbo vyko tarnybiniu automobiliu, nepamiršta ir istorija, kai administracijos direktorės automobilis darbo metu stovėjo prie grožio salono. Redakciją nuolat pasiekia skaitytojų laiškai ir skambučiai, kad tarnybiniais automobiliais valdininkai važiuoja apsipirkti į prekybos centrus ar pietauti į namus. Kai kuriems tarnybinių automobilių naudotojams yra suteikta teisė laikyti juos namuose, tačiau į tą teisę neįtrauktas apsipirkinėjimas ar šeimos narių pavežėjimas į darbą ar mokyklą.
Valstybės tarnautojai ir kiti besinaudojantys privilegija važinėti tarnybiniais automobiliais turėtų suprasti, kad ir tas vienas kitas kilometras „į šoną“ nėra nekaltas nusižengimas. Taisyklės turi galioti visiems. Žmonės tai pastebi, vertina ir teisėtai piktinasi. Gal kas sakys, kad tai smulkmena, tačiau nuo smulkmenų prasideda piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, įstatymų ignoravimas ir nepagarba piliečiams, o nuo čia – vienas žingsnis iki nepotizmo ir korupcijos.
Kyla ir kitų klausimų. Ar tai, kad vaikai nuvežami į mokyklą, nes arčiau buvusios sunaikintos, ugniagesiai turės su kuo vykti gesinti gaisrų, o ligoninė rūpinsis ligoniais, seniūnijose bus automobiliai, skirti kasdienėms reikmėms ir darbams atlikti, yra privilegija, ar normalus valstybės rūpestis piliečiais.
Todėl reikėtų atsisakyti savireklamos, kurią, beje, pirmieji puikiai įvaldė aukščiausių sluoksnių vadovai, su maršais išlydėdami automobilius į provincijas, o paskui, kaip stropūs mokinukai, žengia savivaldybių vadovai, rengdami iškilmingas automobilių perdavimo šventes, į kurias būtinai pakviečiama žiniasklaida.
Jūratė Stanaitienė



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook