Valdžia Šimkaičiams siūlo neregėtą eksperimentą

Valdžia Šimkaičiams siūlo neregėtą eksperimentą (17)

2020-01-18

Šimkaičių gyventojai nori sprendimų, kurie užtikrintų galimybę gyventi švarioje aplinkoje. L. Pilecko nuotr.

Sausio 9 d. Šimkaičiuose rajono vadovai susitiko su miestelio bendruomene. Žmonėms politikai siūlė Lietuvoje nebandytą nuotekų tvarkymo būdą – grupinius valymo įrenginius, kurių kiekvienas aptarnautų tris ar keturis namus. Vilčių dėl kitokių sprendimų politikai žmonėms nesuteikė – esą centralizuotai nuotekų sistemai pinigų nėra ir greičiausiai nebus.

Į susitikimą Šimkaičiuose vyko savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius ir vicemeras Daivaras Rybakovas. Nė vienas jų šio susitikimo į savo darbotvarkes nebuvo įrašę. Į diskusiją nebuvo pakviesti ir vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą turintys užtikrinti įmonės „Jurbarko vandenys“ specialistai.

 S. Mockevičius ir D. Rybakovas į Šimkaičius atvyko ne diskutuoti apie techninius sprendimus, o susitarti su bendruomene. Politikų duetas žmonėms siūlė rinktis išskaidytą nuotekų tvarkymą arba laukti be jokių terminų ir pažadų centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos.

Į seniūnijos salę gausiai susirinkę šimkaitiškiai neslėpė rūpesčio dėl savo ateities ir to, kad norėtų gyventi apsupti švarios gamtos. Kaimas puikiai atsimena 2018-uosius, kai teko išgyventi didžiulį nerimą dėl arsenu užteršto vandens. Nors problema tuomet kaip atsirado, taip ir pradingo – jos priežastys liko neaiškios.

Taršos sunkiuoju metalu išgąsdinti žmonės atvirai pripažino, kad daug kas iš jų savo nuotekų iki dabar tinkamai netvarkė – viskas bėgo ten, kur pakliuvo ar buvo patogiau. Todėl gamtos skaudžiai pamokyta bendruomenė sakė aiškiai – norime sprendimų, kurie garantuotų gyvenimą sveikoje aplinkoje.

Vienokių ar kitokių išeičių iš dabartinės situacijos reikia maždaug pustrečio šimto šimkaitiškių. Seniūnija paruošė preliminarų planą, kuriame kaimą suskirstė į tris zonas. Šiaurinė – didžiausia. Joje yra 34 gyvenamieji namai ir 96 gyventojai. Dalis jų būstų prijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos, kiti – pageidautų tai padaryti.

Vidurinėje kaimo dalyje yra 24 namai ir 78 gyventojai. Pietinėje – 30 namų ir 68 juose gyvenantys žmonės. Būtent šiose kaimo dalyse būtų bandoma statyti grupinius valymo įrenginius.

Turės susitarti

Meras S. Mockevičius bendruomenės klausė kelių dalykų – pirmiausia, ar žmonės tikrai nori pokyčių? Antra – ar jie susitars tarpusavyje, kai reikės kažkieno žemėje statyti valymo įrenginius?

„Turite jūs patys spręsti, ar to norite. Jei nenorite, mes turime tai žinoti ir tuomet eisime kalbėtis su kitomis bendruomenėmis“, – kalbėjo S. Mockevičius.

Politikas tikino, kad centralizuotai nuotekų sistemai tikėtis ženklios paramos iš Europos Sąjungos ar kitokių fondų neverta. Esą artimiausiu finansiniu laikotarpiu tai greičiausiai neįvyks. S. Mockevičius taip pat tvirtino, kad įrengti centralizuotus nuotekų tinklus mažose gyvenvietėse yra per brangu, todėl tenka ieškoti kitokių sprendimų. „Nedidelėse Lenkijos gyvenvietėse yra tokie dalykai įgyvendinti. Mums taip pat reikia ieškoti naujų sprendimų“, – kalbėjo meras.

Mero išklausę šimkaitiškiai daug klausimų neturėjo – tikino sugebėsią susitarti dėl kaimynams tinkamos vietos valymo įrenginiui ir sutars, kur leis išvalytą vandenį.

Jaudinasi dėl išlaidų

Susirinkime dalyvavę žmonės ir tarpusavyje šnabždėjosi, ir garsiai sakė, kad kitos išeities, nei siūlo meras – nėra. Daugiausia dvejonių gyventojams kilo dėl kaštų įrengiant ir naudojant grupinius valymo įrenginius. Žmonės tikino, kad sukrapštyti po porą ar daugiau tūkstančių eurų įrenginiams iš savų kišenių jie nepajėgs.

Gyventojus S. Mockevičius ramino, kad projektas bus įgyvendinamas savivaldybės biudžeto lėšomis, o grupinių valymo įrenginių priežiūros kaštai bus išdalinti visiems abonentams.

Pinigai – savivaldybės

Kartu meras pripažino, kad kol kas visiškai neaišku, kiek toks projektas galėtų kainuoti. Tikėtina, kad vienas valymo įrenginys kainuos nuo trijų iki pusketvirto tūkstančio eurų. Kiek tokių įrenginių reikės – taip pat neaišku. Nežinoma ir kiek atsieitų jų įrengimas.

Kad projektas pajudėtų, mero planui turi pritarti savivaldybės taryba. Sausio mėnesio tarybos posėdyje politikai turėtų svarstyti tokį projektą. Vasario mėnesį savivaldybės taryba jau turėtų balsuoti už šių metų rajono biudžetą, kuriame būtų numatytos lėšos ir šiam Šimkaičių projektui įgyvendinti.

„Jei taryba pritars, tikimės, kad projektas galėtų būti įgyvendintas šiais metais. Tai būtų labai gerai, nes Šimkaičiams reikia ir naujo vandens gręžinio. Jo žvalgyba taip pat prasidės šiais metais. Todėl visi kasinėjimai vyktų tuo pačiu metu“, – sakė S. Mockevičius.

Politikas mano, kad nors Šimkaičių projektą tektų įgyvendinti savivaldybės lėšomis, vėliau galbūt būtų galima pasinaudoti projekto „Tauragė+“ galimybėmis ir gauti finansavimą kitų gyvenviečių nuotekoms sutvarkyti. Ar šis planas išdegtų – kol kas niekas pasakyti negali.

Plano nesilaikys?

Tokie politikų norai galimai kertasi su Jurbarko miesto ir rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano koregavimo planu. Šis dokumentas specialistų buvo paruoštas 2018-aisiais.

Plane numatoma, kad centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų sistema turėtų būti plečiama 85-iose rajono vietovėse. Tarp šių vietovių minimi ir Šimkaičiai bei daug kitų kaimų. Vietovės nurodomos ir specialiame žemėlapyje, kuriame Šimkaičiai apibraukti raudonai, kaip teritorija, kurioje turėtų būti įrengta centralizuota vandentiekio ir nuotekų sistema.

Dokumentas numato ir keletą išimčių, kuomet galima įrengti individualias ar grupines nuotekų valymo sistemas. Apie tokius įrenginius kalbantis punktas teigia, kad toks pasirinkimas galimas išimtinais atvejais, kai centralizuotos surinkimo sistemos įrengimas arba išplėtimas tiek, kad būtų sudarytos sąlygos surinkti visų gyvenamojoje teritorijoje esančių objektų nuotekas, nėra pateisinamas ekonominiu požiūriu ir nuotekų surinkimo sistemos įrengimo poveikis taršai mažinti būtų nereikšmingas.

Tuomet gali būti taikomos atskirosios arba grupinės buitinių nuotekų tvarkymo sistemos, kurios užtikrintų lygiavertį centralizuotai nuotekų sistemai apsaugos lygį.

Vis tik S. Mockevičius problemų įgyvendinti grupinių nuotekų valymo įrenginių projektą Šimkaičiuose kliūčių nemato. Pasak jo, minėtas planas tėra tik vienas iš dokumentų, kuriais vadovaujasi „Tauragė+“ projektą įgyvendinančios savivaldybės.

Reikia esminių sprendimų

Vandens tiekimą ir nuotekų sistemas rajone prižiūrinčios įmonės „Jurbarko vandenys“ direktorius Darius Dragūnavičius mano, kad politikų sumanytas projektas Šimkaičiuose taptų nemažu iššūkiu.

„Žinoma, mes įgyvendinsite tai, ką mums nurodys. Tačiau yra nemažai neatsakytų klausimų dėl tų įrenginių parinkimo, naudojimo, priežiūros, kontrolės. Kol kas nežinome, nei kokių pajėgumų tam reikės, nei kokie bus kaštai“, – sakė D. Dragūnavičius.

Bendrovės vadovas tikino, kad įmonės specialistų nuomone, tokį projektą galima įgyvendinti, tačiau reikėtų pradėti nuo mažesnių gyvenviečių, kur nėra jokių centralizuotų tinkų.

„Mes siūlėme Kazikėnus, Palėkius. Tai – maži kaimai, kuriuose nėra nieko, jokios mūsų infrastruktūros. Manome, kad eksperimentą įgyvendinti ir jį kontroliuoti būtų paprasčiau tenai“, – sakė D. Dragūnavičius.

Jis svarstė, kaip reikės priversti veikti individualius valymo įrenginius, jei gyventojų sumažės. Tinkamam tokios įrangos veikimui būtinas reikiamas nuotekų kiekis. Pasak D. Dragūnavičiaus, Šimkaičiai – didelė problema tiek tiekiant vandenį, tiek tvarkant nuotekas. Senas vandentiekis yra nesandarus. Tiekiamo vandens kokybei kenkia ir tai, kad dalis gyventojų gali būti prie vandentiekio prisijungę nelegaliai, o prijungimai įrengti nekokybiškai.

„Kaimuose randame savavališkų prijungimų, jie būna ir nesandarūs, ir naudoti netinkami vamzdžiai. Visa tai atsiliepia tiekiamo vandens kokybei“, – sakė D. Dragūnavičius.

Panaši situacija ir su ta Šimkaičių kaimo dalimi, kurioje veikia sovietmetį menanti centralizuota nuotekų sistema. Ši taip pat greičiausiai yra nesandari, yra ir kitokių bėdų.

„Kitas klausimas – Šimkaičių valymo įrenginiai. Jie taip pat pastatyti sovietiniais laikais. Realiai jie turbūt visiškai neveikia. Visus šiuos klausimus reikia vienaip ar kitaip spręsti. Tačiau šios bėdos panašios visuose kaimuose“, – sakė „Jurbarko vandenų“ vadovas.

D. Dragūnavičius pritarė savivaldybės planams įrengti naują gręžinį. Senajame karštomis vasaromis jaučiamas vandens trūkumas. Be to, bet kada vėl gali pasirodyti arsenas.

Nors D. Dragūnavičius nuogąstauja, meras ramina, kad esant būtinybei sprendimai bus rasti. Jei reikės, į pagalbą savivaldybė pasitelks mokslininkus, o nuotekų kontrolei ieškos modernių būdų.

„Nemanau, kad šiais laikais teks darbuotojams važinėti ir fiziškai imti mėginius iš visų būsimų valymo įrenginių. Tam yra davikliai, elektroninės priemonės. Jei kils kokių problemų, prašysime specialistų pagalbos, ieškosime išeičių“, – sakė S. Mockevičius.

Lukas PILECKAS



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook