Valdžią pasitiko tuščios kėdės (0)

„Suskaičiavau - salėje, be savivaldybei pavaldžių įstaigų ir administracijos darbuotojų, pasiruošusių atsakyti į gyventojų klausimus, buvo vienuolika žmonių. Abejoju, ar tada apskritai reikia trukdyti tiek specialistų, kurie į susitikimą atėjo po darbo dienos", - sakė rajono meras Ričardas Juška ir stebėjosi, kad visos seniūnijos, gal tik išskyrus Skirsnemunę, šįkart gerokai lenkė Jurbarką. „Susitikimuose buvo pilnos salės ir tai mane tikrai džiugina, juo labiau kad pokalbiai buvo dalykiški, žmonės domėjosi savo seniūnijų, bendruomenių gyvenimu", - teigė meras svarstydamas, kodėl bene visuomet jurbarkiečiai lieka abejingi, o jei ir ateina į susitikimus, dažnai siekia intrigų, o ne esminio vieno ar kito klausimo aptarimo.
Pareigą atsiskaityti gyventojams numato įstatymas, tad ir keliems žmonėms buvo įteiktos raštiškos mero, savivaldybės administracijos direktoriaus ir seniūno ataskaitų santraukos. Skaičiais Jurbarko vaizdą lipdė miesto seniūnas Edvardas Strončikas.
Nelinksma gaida kalbą pradėjo ir rajono meras R. Juška, priminęs, kad praėję ir šie metai ypač sunkūs, nes dar nebuvo tokios įtampos, kad jau paskirstytą biudžetą tektų peržiūrėti ir atimti pinigus, kai lėšos jau panaudotos, paskirstytos organizacijoms, kurios įgyvendino savo užduotis. Pasak mero, Jurbarkas nebuvo išimtis, sunkmetis užgriuvo ne tik mus, tačiau reikėjo priimti nepopuliarių sprendimų, kad būtų galima išgyventi iki metų pabaigos.
„Metus stengėmės baigti su kuo mažesniais nuostoliais, kad savivaldybei pavaldžios organizacijos, jų darbuotojai kuo mažiau pajustų šias problemas", - kalbėjo R. Juška. Mero vertinimu, pernai sumažinus rajono biudžetą 9 mln. litų, metų pabaigoje iš valstybės nesulaukus dar 5 mln. Lt, metus baigti su 2,5 mln. Lt kreditoriniu įsiskolinimu yra didelių pastangų rodiklis. Ir valdininkams teko pajusti, kas yra nemokamos atostogos, savivaldybei teko mažinti etatų skaičių, tačiau šios taupymo priemonės, mero nuomone, atsisuka prieš, kai kalbame apie darbo kokybę. Deja, atlyginimai visam išlaidų katile sudaro palyginti nedidelę dalį. Savivaldybė liko skolinga pavaldžioms organizacijoms, kurios išlaikomos iš biudžeto, ir tik prieš mėnesį švystelėjo viltis skolas nors kiek išlyginti gauta iš valstybės iždo 2,8 mln. Lt bendrosios dotacijos kompensacija. „Ši suma artimiausiam tarybos posėdyje bus išdalyta kaip įsiskolinimas visoms pavaldžioms organizacijoms. Deja, ir šiemet rajono biudžete jokiems ūkiniams darbams pinigų nėra, nes šių metų biudžetas sumažintas dar 18 mln. litų. Turime vos 61 mln. litų biudžetą ir kai sakoma, kad sugrįžome į 2005-2006 metų lygį, taip vertinti galima tik pagal pajamas, nes išlaidos yra visai kitos - kiti mokesčiai, kitos kainos, atlyginimai", - sakė meras.
Rajono vadovas išdėstė ir požiūrį į probleminio rajono statusą - Jurbarkas yra tarp keturiolikos tokių rajonų. „Atvirai pasakysiu, kad kategoriškai nesutinku, kai į probleminį rajoną žiūrima kaip į kažką blogo ar negarbingo. Prieš savaitę dalyvavau Seimo Savivaldybių reikalų komiteto posėdyje ir dar kartą įsitikinau, kiek naudos turime būdami probleminiu rajonu. Aš vadinčiau kitaip - prioritetiniu", - sakė meras. Būtent šis statusas suteikė galimybę gauti 40 mln. Lt europinių pinigų, kurie per dvejus metus gerokai pakeis rajono seniūnijų infrastruktūrą. Rajono taryba, koreguodama strateginį rajono plėtros planą, matė ne tik miestą, bet vertino visą rajoną. „Būtent todėl kiekvieną seniūniją pasieks apie milijoną litų tiems infrastruktūros darbams, apie kuriuos dešimtmečiais buvo galima tik kalbėti, - teigė R. Juška. - Tačiau tokius darbus galima padaryti tik tada, kai suprantame, kad reikia dirbti, bet nepolitikuoti. Nei žvyras, nei trinkelės ar asfaltas nepriklauso jokiai partijai - sprendžiame ūkinius klausimus, o atmetus politines ambicijas galima priimti teisingus sprendimus".
Struktūrinių fondų paramos įsisavinimą meras vertino kaip istorinį laikotarpį, nes tokiu sunkmečiu sulaukti finansavimo rajoną keičiantiems projektams yra labai svarbu.
Aptardamas problemas kaip vieną skaudžiausių meras akcentavo padėtį Jurbarko ligoninėje. R. Juška pripažino, kad sulaukė daug kritikos dėl pernai uždaryto akušerijos skyriaus, tačiau teigė, kad gydymo įstaigų pertvarka ir skyriaus veiklos analizė tokį sprendimą pateisino ne vien finansiniu požiūriu. Meras kvietė patiems daryti išvadas, nes daugiau nei 40 proc. moterų išvažiuodavo gimdyti į kitas gydymo įstaigas. Ligoninės skolos tebelieka didelis galvos skausmas, šiandien kreditorinis įsiskolinimas siekia 1,6 mln. Lt ir gydymo įstaigą stumia į grėsmingą padėtį. Skolų duobę pagilino ir ši žiema, mokesčius už šildymą padidinusi nuo 50-60 tūkst.Lt per mėnesį iki 90 tūkst. Lt. Nors ligoninėje pradėtas įgyvendinti beveik 5 mln. Lt vertės projektas, tačiau jis gerins paslaugų kokybę, bet ne patį ligoninės pastatą, o likęs nerenovuotas, neapšiltintas jis ir toliau bus šildomas labai brangiai. Tačiau medikus palaikydamas meras teigė, kad vienas svarbiausių sprendimų jau padarytas - pakeitus ligoninės vyr. gydytoją į gera pakrypo psichologinė atmosfera. Pasak mero, daugiau nė dienos nebuvo galima toleruoti tokios įtampos ir susipriešinimo tarp darbuotojų.
Kalbėjęs tik apie kai kuriuos Jurbarkui ypač svarbius reikalus, rajono meras laukė užduočių namų darbams. Ir jam, ir savivaldybės administracijos direktoriui J. Bučinskui salėje buvę keli jurbarkiečiai priekaištavo dėl prastai prižiūrimų kai kurių gatvių, mokesčių už komunalines paslaugas, netilo kalbos dėl karšto vandens skaitiklių keitimo ir valdininkų piktnaudžiavimo tarnybiniu transportu. Savivaldybės administracijos direktorius tikino, kad atsakingai reaguoja į visas pastabas, tad įsiklausys ir į išsakytas ketvirtadienį.
Negausiai susitikime su rajono ir miesto vadovais dalyvavę jurbarkiečiai savotiškai patvirtino miesto seniūno E. Strončiko pateiktus skaičius, rodančius, kad mieste gyventojų apskritai gerokai sumažėjo. Sausio 1 d. seniūnijoje savo gyvenamąją vietą deklaravo 12175 gyventojai, dar 576 gyventojai gyvenamąją vietą buvo deklaravę Jurbarko rajono savivaldybėje. Pernai mieste gimė 121, mirė 118 gyventojų, ir nors gimimų skaičius praėjusiais metais, lyginant su 2008 m., išaugo 11 proc., gyventojų mažėjimo tendencija išlieka.
2009-ųjų pabaigoje nedarbas Jurbarke siekė 16 proc., didesnis yra tik Skirsnemunės seniūnijoje - 17,2 proc. Socialines pašalpas gaunančių šeimų skaičius nuo 331 (2008 m.) išaugo iki 603 (2009 m.), būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas gaunančiųjų skaičius pakilo nuo 831 (2008 m.) iki 1210. Ir nors skaičiai nežada nieko gero, o tik patvirtina, kad jurbarkiečiai nelengvai gyvena, kalbėdamas savivaldybės administracijos direktorius J. Bučinskas pirmiausia prisiminė pernai surengtą jubiliejinę miesto šventę ir jau planuojamas iškilmes 2011-aisiais. Pasak direktoriaus, beje kai kuriuos susitikimo dalyvius papiktinusio gan savotišku bendravimu, Jurbarke ne viskas taip blogai, ir šią kadenciją jis tikisi baigti gan sėkmingai. Vargu, ar taip mano visi jurbarkiečiai, bet išsakyti savo nuomonės jie tiesiog neatėjo.

Jolita PILECKIENĖ