Balsavimas

Ar Jurbarkui reikia baseino, kuriame vaikai būtų mokomi plaukti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Valstybė statoma ant mažų darbų ir drąsių idėjų pamatų

Valstybė statoma ant mažų darbų ir drąsių idėjų pamatų (0)

2019-07-08

Pasak mokytojos Jovitos Mišeikienės, kasdieniai maži darbai, atliekami ne dėl atlygio, išauga į gražų ir prasmingą gyvenimą. J. Stanaitienės nuotr.

Valstybę kuria ir stiprina patys piliečiai – savo darbu, tvirtomis moralinėmis vertybėmis. Pasitinkant Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną kalbiname du Jurbarko krašto žmones, kurių darbai buvo įvertinti aukščiausiu lygiu – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“. Tai – verslininkas Algirdas Gluodas ir mokytoja Jovita Mišeikienė.

Medalis lyderiams

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliais „Tarnaukite Lietuvai“ nuo 2012 m., kai buvo įsteigtas šis apdovanojimas, jau įvertinti 154 šviesuoliai.

Medaliu pagerbti ir devyni jurbarkiečiai: be šių metų kovo 30 d. Panevėžyje apdovanojimus atsiėmusių A. Gluodo ir J. Mišeikienės, įvertinimu džiaugiasi rašytojai Gasparas Aleksa ir Violeta Šoblinskaitė-Aleksa, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Elena Elzbergienė, poetė Aldona Elena Puišytė, Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatro vadovė Danutė Samienė, visuomenininkė Ona Burneikienė ir Senovinės technikos muziejaus įkūrėjas Justinas Stonys.

Darbas ne dėl naudos

Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijoje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja dirbanti J. Mišeikienė gyvena Tamošiuose – savo gimtajame krašte.

Lietuvių kalbos mokytojos specialybę Jovita rinkosi, nes ši dalykas sekėsi geriausiai, o ir darbas su vaikas traukė. Mokslus baigė Vilniaus pedagoginiame universitete, o atgal į Tamošius ją ir iš Veliuonos kilusį bendraklasį sutuoktinį Kęstutį, baigusį Policijos akademiją, parviliojo tuometis Gausantiškių mokyklos direktorius Gediminas Klangauskas.

Direktoriaus potraukis krašto istorijai, kraštotyrai, jo atliekami darbai užkrėtė ir jauną mokytoją. J. Mišeikienė su savo mokiniais parengė ne vieną kraštotyros darbą, domėjosi tautosaka. Jau 26 metus mokytojaujanti J. Mišeikienė sako, kad kaimo mokyklų mokiniai tebėra smalsūs, juos galima sudominti kraštotyrine veikla, reikia tik paskatinti, paraginti. „Dabar vaikai kitokie – išdykesni, judresni, gudresni, bet, jei randi ryšį, galima daug nuveikti, jiems įdomu. Aš taip pat turiu ko iš jų pasimokyti. Todėl man mokiniai, ypač auklėtiniai, yra mano vaikai“, – sako Jovita

J. Mišeikienė įsitikinusi, kad žmogus imasi įvairių darbų ne tik dėl pinigų ar įvertinimo: „Tiesiog dirbi tai, kas atrodo prasminga, ir negalvoji apie atlygį. Kai seniūnija paprašė surašyti savo darbus (nesupratau, kam to reikia, bet neklausinėjau, o jie ruošėsi teikti mane apdovanojimui), išsitraukiau įvairius raštus, tada pamačiau, kad nuveikta tikrai nemažai.“

Visą straipsnį skaitykite laikraštyje arba prenumeruokite elektroninę versiją.



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook