Verslininkai – prieš taršą ir neveiklius pareigūnus (2)

Ignoravo reikalavimus

Jurbarko rajono verslininkų organizacijos susirašinėjimas dėl kiaulių auginimu užsiimančios bendrovės miestiečiams keliamų problemų vyksta ne pirmus metus, tačiau tik gavęs skundą dėl Gedžių fermose planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, ministras G. Kazlauskas pagaliau susirūpino atidžiau žvilgtelėti, kuo nepatenkinti verslininkai ir miestiečiai.
Trečiadienį į Jurbarką atvyko ministro sudarytos komisijos nariai – Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Markauskienė, Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Židonytė ir Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento direktorius Vytautas Krušinskas.
Jie tvirtino, kad turi vieną tikslą – susirinkti informaciją apie tai, kaip buvo daroma ir  su visuomene aptariama poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, įvertinti padėtį dėl kvapų, sklindančių iš bendrovės tvartų bei laukų, ir išsiaiškinti, kodėl Jurbarko verslininkai nepatenkinti aplinkosaugos pareigūnų darbu. Mat rašte, kuriuo Jurbarko verslininkams pagaliau pavyko atkreipti aplinkos ministro G. Kazlausko dėmesį ir dėl kurio buvo sudaryta komisija, G. Stoškus prašo įvertinti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus A. Petrausko veiksmus ir nušalinti šį valstybės pareigūną nuo sprendimų dėl UAB „Dainiai” plėtros Girdžių kaime priėmimo.
Susitikime su komisijos nariais Verslininkų organizacijos pirmininkas prašė atkreipti dėmesį dar ir į tai, kaip UAB „Dainiai“ buvo išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, o D. Židonytei, praėjusių metų rugsėjo mėnesį rengusiai ministro atsakymą į Verslininkų organizacijos raštą, tiesiai šviesiai sakė: „Visi jūsų raštai yra atsirašinėjimas“.
Iki šiol niekas nekreipė dėmesio, kad prie pat miesto įsikūrusioje kiaulių auginimo įmonėje per trumpą laiką gyvulių skaičius išaugo nuo 24224 iki 29997 ir dėl to tarša smarkiai padidėjo. Panorę išsiaiškinti, kuo užterštas oras, kuriuo kvėpuojame, Jurbarko verslininkai taip ir negavo tyrimų protokolų, nors bendrovė privalo atlikti šešių cheminių medžiagų skaičiavimus. Nors pats sveikatos apsaugos viceministras dr. A. Spruogis buvo Verslininkų organizacijai užtikrinęs, kad tyrimų protokolus pateiks rajono aplinkos apsaugos agentūra, verslininkams buvo atsakyta, kad duomenų skleisti neleidžia Konkurencijos įstatymas.
Plėstis įmonei, neįvertinus aplinkai daromos taršos, leidžia ir savivaldybė, 2009 m. be poveikio aplinkai vertinimo išdavusi statybos leidimą 1200 veislinių kiaulaičių tvartui statyti. „O įstatyme aiškiai rašoma, kad jeigu bus auginama daugiau nei 900 kiaulių, reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Tai dėl kokių priežasčių Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas nereikalavo šio dokumento?“ – stebėjosi G. Stoškus.

Tyrimai sukėlė nerimą

Jurbarko verslininkai užtikrino, kad nereikalauja uždaryti kiaules auginančią įmonę, tačiau siekia, kad ji naudotų taršą mažinančias priemones. Nuo 2006 m. miesto ir jo apylinkių gyventojai, maždaug 16 tūkst. žmonių, kiekvieną vasarą dūsta. Pernai pirmą kartą Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijoje atlikti  tyrimai parodė, kad oras smarkiai užterštas – iš penkių paimtų mėginių trijuose nustatyta ribinę vertę viršijanti oro tarša, o prie laistymo laukų paimtame mėginyje amoniako koncentracija ore buvo 83 kartus didesnė nei leidžiama.
Susitikime dalyvavusi Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus vadovė Jolita Lapėnienė  patvirtino, kad pernai tiriant du vieną su kitu nesusijusius skundus buvo atlikta operatyvi kontrolė ir jos rezultatai davė pagrindą nerimui.
„Apie tyrimą mes informavome Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą ir Jurbarko rajono savivaldybę, tačiau jokios reakcijos nesulaukėme. Gavome tik atsakymą, kad Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija nėra įgaliota atlikti aplinkos stebėseną, todėl tyrimo rezultatai negali būti pagrindas sprendimams priimti“, – apgailestavo J. Lapėnienė.
Pasak Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus vadovės, išmatuoti oro taršą nelengva: nemalonus kvapas nėra nuolatinis, jis pasklinda įvairiausiu metu, priklausomai nuo vėjo krypties ir įmonės vykdomų darbų. Kadangi laboratorija yra Kaune, operatyviai paimti mėginius sudėtinga.
„Kai pernai buvo atvykę paimti oro mėginių, kvapas nebuvo toks intensyvus, kokį Jurbarke mes labai dažnai juntame – ir vis dėlto buvo nustatytos ribinės vertės, tai verčia smarkiai susirūpinti“, – sakė J. Lapėnienė.
Nors Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos tyrimų išvadas buvo stengiamasi nuginčyti, Jurbarko verslininkų organizacija turi Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinimą, kad operatyviai kontrolei ši laboratorija turėjo teisę atlikti oro tyrimus.
Verslininkams kalbantis su aplinkos ministro sudarytos komisijos nariais paaiškėjo, kad atnaujinant Taršos integruotos prevencijos leidimą, UAB „Dainiai“ įsipareigojo   atlikti oro taršos stebėseną ir neviršyti 35 higienos normoje nustatytų reikalavimų nepažeisti kvapų koncentracijos ribinių verčių.
„Bet manau, kad bent kol kas jie tos stebėsenos nevykdo – negirdėjau, kad su jos rezultatais būtų supažindinta visuomenė“, – sakė J. Lapėnienė.
Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus vadovė užtikrino, kad Seimo kontrolieriui R. Valentukevičiui pavedus yra sudaryta nauja tyrimų programa ir jie bus atliekami pučiant vėjui nuo taršos šaltinių. Visuomenės sveikatos centras jau yra gavęs ir Verslininkų organizacijos prašymą ištirti kvapų koncentraciją ore.

Trukdo kitų verslui

„Gerai, kad visuomenės sveikatos centro specialistai tuo rūpinasi, bet kodėl nieko nedaro aplinkosaugininkai? Jei tiria, tai kodėl jų tyrimų rezultatai slapti? Esame įsitikinę, kad už sanitarinės zonos ribų taršos negali būti, ir to reikalausime“, – sakė G. Stoškus.
Verslininkų organizacijos primininkui pritarė ir Jurbarko rajono turizmo paslaugų teikėjų organizacijos vadovė Kristina Vančienė.
„Pernai Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių proga susirinkę giedoti Lietuvos himno prieš savo svečius neturėjome kur akių dėti – net rajono vadovai buvo priversti pripažinti, kad gyvulių augintojai elgiasi bjauriai. Paskui aplinkosaugininkai aiškino, kad kalti asmenys nubausti, tačiau nuo to smarvės nesumažėjo – kaip smirdėjo, taip ir tebesmirdi. Smarvė mums jau tapo įprastu reiškiniu“, – konstatavo K. Vančienė.
Verslininkė priminė svečiams iš Aplinkos ministerijos, kad Jurbarko regionas priskiriamas turizmo ir rekreacijos zonai ir kad šiame krašte lankosi daugybė užsienio turistų, atvykstančių pailsėti ir norinčių pasimėgauti tyla, ramybe, švariu oru.
„Ką mes jiems galime pasakyti, jei atsibudę naktį patys nežinome, ką daryti – kentėti ar kuo greičiau uždaryti langus svečių kambariuose? Kai pernai po garsiai nuskambėjusio akibrokšto Jurbarko nevyriausybinių organizacijų vadovai pareikalavo, jog UAB „Dainiai“ naudotų taršą mažinančias priemones, direktorius K. Jurevičius pareiškė, kad tai brangu. Mes irgi verslininkai, irgi esame suinteresuoti savo verslu. Netrukdome „Dainiams“, bet ir įmonė neturi teisės trukdyti mums dirbti“, – sakė verslininkė.
Pasak K. Vančienės, tokios baisios smarvės nuo gyvulininkystės fermų nejautusi nė vienoje kitoje Europos šalyje, nes ten fermos statomos toliau nuo miestų ir gyvenviečių. 

Smirdi, bet nenuodija?

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento direktorius V. Krušinskas „nuramino“ verslininkus, kad ši problema aktuali ne tik Lietuvoje – ir Olandijoje, ir Danijoje, ir Vokietijoje bandoma rasti būdą sumažinti nuo fermų sklindančius nemalonius kvapus.
Vyriausybė, pasak V. Krušinsko, jau nemažai padarė – atnaujino beveik visų paukščius ir kiaules auginančių įmonių Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimus, pasirūpino, kad įmonės kontroliuotų azoto koncentraciją ore. Deja, net ir įsigaliojus kvapų normatyvams, jų įvertinti Lietuvoje vis dar nėra galimybių. „Fizikinių tyrimų instituto darbuotojai įrodė, kad tyrimų metodikos azoto koncentracijai ore nustatyti yra neteisingos ir jomis vadovautis negalima“, – tvirtino V. Krušinskas.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento direktorius mano, kad problema iškilo tuomet, kai kiaulininkystės kompleksams, suprojektuotiems auginti 12 tūkst. kiaulių, pagal Europos Sąjungos gyvulių gerovės normatyvus buvo leista gyvulių skaičių padvigubinti.
Bet smarvė, pasak V. Krušinsko, kelia tik nemalonius pojūčius, nes jokios įtakos gyventojų sveikatai neturi.
„Nesakau, kad galima gyventi smarvėje, bet negi taip jau ir neina jos tverti? Pripažįstu, kad inspektoriai gal ir ne visada spėja sulakstyti ir išsiaiškinti, dėl ko smirdi, bet ir įmonės vadovai turėtų suprasti, kad nereikia laistyti srutų, kai vėjas pučia miesto link“, – sakė V. Krušinskas, užtikrinęs, kad padėtis turėtų iš esmės pasikeisti, kai nuo 2014 m. įsigalios reikalavimas uždengti lagūnas ir nebebus leidžiama srutų purkšti į orą.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento direktorius pripažino, kad smarvę naikinančių priemonių yra, tačiau sunkiausia priversti įmones tas priemones naudoti. Kai bus reikalaujama laikytis kvapus reglamentuojančios higienos normos, kai atsiras protingos tyrimo metodikos, pasak V. Krušinsko, įmonės privalės rūpintis oro kokybe.

Kelia grėsmę visuomenei

Vasario 22 d. Seimo kontrolieriaus R. Valentukevičius, išyręs Jurbarko rajono verslininkų organizacijos skundą, rekomendavo aplinkos ministrui G. Kazlauskui atkreipti dėmesį, kad dėl UAB „Dainiai“ ūkinės veiklos susidarė situacija, kuomet galimai yra iškilęs pavojus aplinkai, o Kauno regiono aplinkos apsaugos agentūra netinkamai atsakė į praėjusių metų rugsėjo 30 d. pateiktą Jurbarko verslininkų prašymą.
Seimo kontrolierius įpareigojo ministrą G. Kazlauską imtis priemonių ir užtikrinti, kad būtų atliktas UAB „Dainiai“ skleidžiamos taršos ir jos poveikio aplinkai tyrimas, o jei bus gauti neigiami rezultatai – įvertinti bendrovės veiklą ir kuo greičiau ieškoti problemos sprendimo būdų.
Ministras G. Kazlauskas taip pat turės užtikrinti, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas iš naujo išnagrinėtų Jurbarko verslininkų organizacijos prašymą pateikti aplinkos tyrimų protokolus.
Seimo kontrolierius R. Valentukevičius atkreipė ir Sveikatos apsaugos ministro Raimundo Šukio dėmesį, kad dėl UAB „Dainiai“ vykdomos ūkinės-komercinės veiklos galimai iškilo pavojus aplinkinių gyventojų sveikatai, todėl būtina kuo greičiau atlikti UAB „Dainiai“ poveikio aplinkai tyrimą ir nustatyti taršos poveikį aplinkinių gyventojų sveikatai.
Seimo kontrolieriaus išvados ir rekomendacijos vainikavo penkerių metų pastangas kovoti su jurbarkiečius kankinančia smarve.

Daiva BARTKIENĖ