Viceministras – apie sveikatą, ūkines problemas ir ateitį
Viceministras – apie sveikatą, ūkines problemas ir ateitį (0)
Sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis (antras iš kairės) pripažino, kad viena svarbiausių rajono problemų yra Jurbarko ligoninė – jos likimas priklausys nuo darbo organizavimo.
Lapkričio 11-ąją savivaldybėje apsilankęs sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis gilinosi į kelias problemas – Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus rūpesčius dėl patalpų šildymo, Jurbarko PSPC planus rekonstruoti pastatą, ligoninės išlikimo prognozes ir gyventojų nerimą dėl „Dainių“ kiaulininkystės komplekso įtakos sveikatai.
Žiema varo į neviltį
Pas rajono merą Ričardą Jušką sveikatos apsaugos viceministras A. Klišonis atvyko drauge su Tauragės visuomenės sveikatos centro direktoriumi Sauliumi Jasaičiu ir Jurbarko skyriaus vedėja Jolita Lapėniene. Prasidėjęs šildymo sezonas be gailesčio tuština šios įstaigos biudžetą, o kaina už šilumą išklysta iš sveikos logikos ribų. Už vieno kvadratinio metro šildymą pernai teko sumokėti nuo 20 iki 30 litų. Nors visuomenės sveikatos centrą palietė ne viena reforma, Jurbarko skyrius liko tose pačiose patalpose ir šiuo metu jomis dalijasi su „Saulės“ klinika. Jurbarko ligoninei priklausantis pirmasis aukštas – tuščias. Galbūt tai ir yra viena priežasčių, išauginančių tokią aukštą kainą.
Meras R. Juška teigė, kad aiškinsis, kodėl pastatas „praryja“ tiek šilumos energijos. Iš biudžeto skirta lėšų apšiltinti pirmojo aukšto lubas, pastato būklė įvertinta pagal termovizorinę nuotrauką, tačiau šios priemonės nepadėjo. „Sveikinčiau variantą dėl naujų patalpų, nes sutvarkyti pastatą, priklausantį keliems šeimininkams, nelengva“, – sakė meras, patikinęs viceministrą, kad išeitis bendradarbiaujant su Tauragės visuomenės sveikatos centro administracija bus surasta.
Vicemeras – už lietuvišką smarvę
Tauragės visuomenės sveikatos centro specialistų nuomonė svarbi buvo ir aptariant „Dainių“ kiaulių komplekso įtaką jurbarkiečių ir greta miesto gyvenančių žmonių sveikatai. Viceministras A. Klišonis neslėpė, kad nerimauti verčia skundų gausa. Ar visi jie turi pagrindo, aiškinamasi atliekant tyrimus. Pasak Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus vadovės J. Lapėnienės, keliskart tiriant gyvenamąją aplinką amoniako kiekis neviršijo leistinos ribos, tačiau vien šis parametras negali lemti galutinių išvadų dėl poveikio gyventojų sveikatai. Sveikatos apsaugos viceministras A. Klišonis įsitikinęs, kad „Dainiai“ neliks be dėmesio, nes būtina ieškoti balanso tarp darbo vietų ir žmonių teisės gyventi sveikoje aplinkoje. Viceministro nuomone, bendrovė turi rezervų mažinant gyventojų nepasitenkinimą provokuojančią smarvę. Vienas pavyzdžių – atviros srutų lagūnos. Geras permainas A. Klišonis siejo su kvapų kontrolės taisyklėmis ir galimybe jau ateinančiais metais kvapus tirti specialioje laboratorijoje.
Viceministrą kiek nustebino rajono mero pavaduotojo Jono Bučinsko samprotavimai apie skleidžiamos smarvės gerąją pusę. Užmiršęs dažniausiai prieš rinkimus jį apimantį entuziazmą kovoti su „Dainių“ smarve, J. Bučinskas teigė, kad gerai bent jau tiek, kad ir kiaulės, ir smarvė čia yra lietuviški, o ne kokie nors daniški. Deja, J. Bučinsko dedamų pliusų lietuviškų kiaulių smarvei viceministras neįžvelgė. A. Klišonio nuomone, nesvarbu, ar daniška, ar lietuviška kiaulė, daug svarbiau, kiek jų auginimo procesas gali neigiamai įtakoti gyventojų sveikatą.
Dirbtinai neuždarys
Ir rajono vadovams, ir susitikime dalyvavusiems medikams rūpėjo išgirsti ministerijos poziciją dėl Jurbarko ligoninės. Sveikatos apsaugos viceministras A. Klišonis teigė, kad dirbtinai uždaryti ligoninės niekas neplanuoja, tačiau šios gydymo įstaigos likimas yra jos administracijos ir gydytojų rankose. Pasak A. Klišonio, viskas priklauso nuo to, kokie specialistai dirba, ar ligoninė gali garantuoti paslaugos kokybę. Šie nerimą keliantys signalai turi rimtą pagrindą – jei ligoninė nevykdys būtino operacijų skaičiaus, po naujųjų metų jos vietoje gali likti tik vidaus ligų ir slaugos skyriai. Viceministras teigiamai vertino ligoninės vadovų kaitą, vykdomus projektus ir numatomus darbus. Ligoninės vyr. gydytojui Aivarui Šlekiui padiktuoti nelengvi ir atsikvėpti neleisiantys uždaviniai, tačiau ne vienus metus sunkiai pakeliamose skolose murkdytoje ligoninėje daug pragiedrulių. Ir nors rajono mero pavaduotojas J. Bučinskas suskubo priminti viceministrui apie indėlį keičiant ligoninės vadovus, A. Klišonis šių nuopelnų aukštinti neskubėjo. Pasak viceministro, jei sprendimas atleisti ligoninei vadovavusį Joną Petkinį būtų priimtas nors trimis metais anksčiau, greičiausiai ši gydymo įstaiga tokių finansinių ir administracinių sukrėtimų būtų išvengusi.
Sėkminga patirtis
Daugiausia pacientų rajone aptarnaujantis Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centras gyvena daug geresne nuotaika. Centro direktorei Remigijai Mencienei išlikimo problemų gvildenti nereikia – įstaiga taupo, skaičiuoja ir dirba pelningai, nors sveikatos apsaugos permainos vis aiškiau atskiria šeimos gydytojus ir vidaus ligų bei kitus komandoje dirbančius specialistus.
Jurbarko PSPC planai – įstaigos gerovės link. Rajono meras R. Juška patvirtino, kad per dvejus ateinančius metus centro renovacija turėtų sulaukti per 1 mln. litų. Viceministrui primintas ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsipareigojimas Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centrui skirti greitosios pagalbos automobilį. Dalykiškas pokalbis gydymo įstaigų vadovams teikė vilties ir realių galimybių planuoti artimiausius darbus ir vertinti perspektyvą.
Jolita Pileckienė
