Vietą po saule galima išsikovoti tik geru darbu (0)

Pirmoji užduotis – konsultuoti

Dešimtmetį pernai atšventęs Jurbarko verslo informacijos centras tapo neatskiriama rajono verslo visuomenės dalimi – jo darbuotojai daugeliui verslą pradedančių žmonių suteikia ne tik pirmąsias konsultacijas, bet ir padrąsina, parengia steigimo dokumentus bei projektus darbo vietoms kurti, įvairiai valstybės ir Europos Sąjungos paramai gauti.
„Mes esame vienintelė įstaiga rajone, teikianti verslo konsultavimo, informacijos sklaidos bei mokymo paslaugas. Tai labai svarbi veiklos sritis, tačiau jei žinios nepanaudojamos praktikoje, grąžos visuomenei nėra – būtent dėl to labai stengiamės skatinti verslininkus registruoti įmones, kurti darbo vietas“, – sakė Jurbarko verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė.
Pasak jos, pernai pastebėta, kad svajojantiesiems plėsti verslą sunkmetis pakirpo sparnus – sumažėjo lankančių konsultacijas, tuštesnės Verslo informacijos centro rengiamų seminarų salės. Pernai centro darbuotojai 250 asmenų suteikė 170 val. individualių konsultacijų apie verslo pradžią, planavimą, įmonių valdymą, finansų analizę, finansavimo šaltinių paiešką, darbo teisę, informacinių technologijų panaudojimą.
Viena svarbiausių centro veiklos sričių – mokymų rengimas. Pernai buvo surengta 17 seminarų, kurių trukmė 115 val. Juose dalyvavo 346 asmenys. Dar 10 seminarų centro darbuotojai surengė ūkininkams, dalyvavusiems projekte „Žemės ir miškų ūkyje dirbančių Jurbarko rajono gyventojų mokymas bei švietimas“. Šio projekto mokymuose dalyvavo 141 rajono gyventojas, o dviejose lauko dienose patirtimi pasidalijo 26 ūkininkai.

Geriausias mokytojas – praktika

Bet centro misija – ne tik mokyti. „Labai svarbu ir paveikti rajono ekonominį vystymąsi teikiant informaciją verslininkams apie padėtį rinkoje, verslo galimybes rajone, skleisti investuotojams svarbią informaciją verslininkams ir ketinantiems imtis verslo“, – tikino G. Mačiulaitienė.
Nors, pasak direktorės, ne viską galima užfiksuoti ataskaitų statistinėse lentelėse ir skaičių suvestinėse, skaičiai daug pasako – vien pernai centro darbuotojai į rajoną pritraukė 770 tūkst. Lt investicijų. Beveik pusę šios sumos gavo dvi rajono įmonės, kurioms centro darbuotojai parengė finansavimo paraiškas. Jose įkurtos penkios naujos darbo vietos.
Pernai Jurbarko verslo informacijos centro darbuotojos parengė steigimo dokumentus 7 rajono įmonėms, kuriose įkurta net 18 darbo vietų.
Žinant, kad per pastaruosius penkerius metus Jurbarke veikiančių įmonių skaičius sumažėjo nuo 583 iki 523, kiekvienos naujos įmonės įsisteigimas yra nemažas įvykis.
„Pernai rajone veiklą nutraukė 39 ūkio subjektai, o naujai įsiregistravo 36. Gerai bent tiek, kad didžioji dauguma įsiregistravusių ūkio subjektų yra verslo įmonės – veiklą pradėjo 18 uždarųjų akcinių bendrovių, 4 individualios įmonės ir 1 viešoji įstaiga“, – sakė G. Mačiulaitienė.

Verslą populiarina renginiais

Pernai Verslo informacijos centras miestiečiams surengė du didžiulius renginius.
Pavasaris prasidėjo tradicinėmis Jurbarko miesto ir verslo dienomis, skirtomis centro veiklos dešimtmečiui. Ta proga surengta ir tarptautinė verslo konferencija, kurioje dalyvavo net dvi Vokietijos delegacijos bei Verslo informacijos centro partneriai iš Lenkijos Suvalkų vaivadijos. Verslininkai miestiečius pradžiugino iki tol neregėtu automobilių paradu, didžiausioje metų mugėje dalyvavo net 90 amatininkų iš visos Lietuvos, didžiulį koncertą miestiečiams surengė rajono meno saviveiklos kolektyvai.
Nė kiek ne mažesnę šventę, pavadintą „Panemunės ūkininkų rudens švente“, Jurbarko verslo informacijos centras surengė spalio mėnesį. Šiam projektui iš Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų Jurbarko verslo informacijos centras gavo 19,1 tūkst. Lt.
Pasak centro vadovės, kiekviena šventė turi savo tikslą. Miesto ir verslo dienos tradiciškai populiarina rajono verslą – įmonės pristato savo gaminius ir paslaugas, supažindina miestiečius su savo veikla, vaišina ir pardavinėja pagamintą produkciją. Tarptautinėje konferencijoje aptariamos svarbiausios verslo problemos, dalijamasi patirtimi, pristatomi regionai, užsimezga verslui labai reikalingi kontaktai.
„O rudens mugė – naujas renginys, kurį labai palankiai pernai įvertino ir miestiečiai, ir iš įvairiausių rajono vietų į Dainų slėnį susirinkę ūkininkai. Šią šventę papuošė respublikinis žirgų konkūras“, – sakė G. Mačiulaitienė.
Pasak centro vadovės, daugelis kaimo žmonių turi ką parduoti, tačiau baiminasi, kad nesugebės to padaryti arba nemokės savo gaminių pristatyti, todėl šventės dalyviams buvo surengtas seminaras „Ekspozicijos parengimas parodai“.
Metus Jurbarko verslo informacijos centras jau įprastai baigia geriausių rajono įmonių apdovanojimu. Pernai šiame renginyje dalyvavo apie 80 rajono įmonių atstovų.

Kasdienė duona – projektai

Pernai viešoji įstaiga įgyvendino keturis ir parengė vieną naują projektą.
Dvejus metus trukęs projektas „Žemės ir miškų ūkyje dirbančių Jurbarko rajono gyventojų mokymas bei švietimas“ centro darbuotojams suteikė naujos patirties dirbti su ūkininkais, į žemės ūkį pradedančiais žiūrėti kaip į verslą.
Dar vienas labai svarbus užbaigtas projektas – „Ekonominio bendradarbiavimo skatinimas dalijantis Jurbarko rajono ir Suvalkų vaivadijos ekonominio vystymosi patirtimi“.
„Ir mums, ir mūsų partneriams iš Lenkijos buvo naudinga pažvelgti į savo problemas iš šalies ne tik tarptautinėje konferencijoje, bet ir Lenkijoje vykusiose „Žemės ūkio dienose“, – tikino G. Mačiulaitienė.
Iš šiam projektui skirto finansavimo Jurbarko verslo informacijos centras pernai ne tik rengė pavasarines Miesto ir verslo dienas, bet ir išleido rajono verslo aplinką pristatantį „Jurbarko rajono investicinį gidą” bei pirmą kartą sukūrė videofilmą „Jurbarko rajono verslo sąlygos ir galimybės”.
Tačiau svarbiausia – iš šio projekto lėšų Jurbarko verslo informacijos centras praturtėjo nauju virtualiu biuru, kuriame rajono verslininkai gali rengti susitikimus, derybas, pasirašyti sutartis, priimti svečius. „Tokie biurai labai populiarūs didžiuosiuose miestuose. Mūsų biurą verslininkai gali išsinuomoti dienai ar kelioms valandoms, nes čia yra visa darbui reikalinga įranga ir ryšio priemonės“, – džiaugėsi G. Mačiulaitienė.
Kiekvienas naujas projektas, pasak centro vadovės, yra tarsi naujas veiklos etapas – jam ruošiasi visas kolektyvas. Pernai Europos Sąjungos 2007–2013 m. finansinio paramos laikotarpio Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo per sieną programai pateiktas projektas „Pasienio verslo paramos infrastruktūros plėtra – galimybė didinti SVV konkurencingumą Baltijos šalių regione“.
Įgyvendinant šį daugiau nei 2 mln. Lt vertės projektą atsirastų galimybė apšiltinti ir dekoratyviniu tinku padengti Jurbarko verslo informacijos centro pastatą, laisvose patalpose įrengti naujus biurus, praplėsti automobilių stovėjimo aikštelę bei surengti daugybę naujų įdomių renginių – švenčių, parodų, mokymų bei verslo misijų. Projektas dar vertinamas, bet kolektyvas tiki jo sėkme.

Išsikovojo vietą po saule

Nei kasdienė veikla, nei naujų idėjų generavimas, projektų rengimas, nei švenčių organizavimas, pasak G. Mačiulaitienės, tiek nenuvargina, kiek jėgų ir energijos atima kova už vietą po saule. Praėjusiais metais Lietuvos verslo informacijos centrai nuolat jautė naikinimo grėsmę.
„Netiesa, kad Verslo informacijos centrai blogai dirba – tie, kurie nerado kuo užsiimti arba nenorėjo dirbti, uždaryti dar 2009 m. ministerijai sumažinus finansavimą. Pernai iš buvusių 42 centrų veikė tik 26, bet Ūkio ministerija metų pradžioje pareiškė, kad verslo informacinių centrų neturi galimybės finansuoti. Butų mažiau skaudu, jei matytume, kad iš tiesų nėra lėšų, tačiau gyvenimas byloja visai ką kita – Steigiamos naujos verslo paramos struktūros: „Eksportuojančioji Lietuva“ ir „Investuojančioji Lietuva“, kurioms skiriamas kur kas didesnis finansavimas. Skaudu ir tai, kad tos stuktūros kuriamos tik didesniuose miestuose, mažų miestų verslininkų likimas jų pačių reikalas. Tai labai skaudu, nes griaunama tai, kas jau sukurta“, – sakė G. Mačiulaitienė.
Direktorė džiaugiasi principingu Jurbarko rajono savivaldybės sprendimu neleisti sunaikinti šios jau dešimtmetį veikiančios paramos sistemos verslininkams Jurbarko rajone.
2010 metai Centrui finansiškai buvo sunkūs, nes kai kuriuos projektus reikėjo įgyvendinti savo lėšomis, o dalis finansavimo dar dabar nėra sugrąžinta. Šiuo momentu taip pat padėjo rajono savivaldybės vadovybė bei tarybos nariai, parėmę projekto įgyvendinimą ir papildomai skyrę 28 tūkst. Lt. Šios lėšos buvo panaudotos vienam iš projektų kofinansuoti.
Skeptikams galima pasakyti, jog kasmet centras gaudavo iš savivaldybės apie 45 tūkst. Lt. 2010 metais vien patalpų, kurios priklauso savivaldybei ir kuriomis leista naudotis centrui, šildymas kainavo 45716 Lt. Taigi savivaldybė bet kuriuo atveju šias išlaidas patirtų.
Išlikti rinkoje padėjo ne tik palankūs savivaldybės tarybos sprendimai, bet didelis kelerių metų įdirbis. Teikdama įvairias paslaugas, nuomodamas biurus bei konferencijų salę, centras pernai uždirbo 142 tūkst. Lt.
Tai tik patvirtino taisyklę, kad vietą po saule išsikovoti galima tik darbu.

Daiva BARTKIENĖ