Balsavimas

Klausimas jaunimui nuo 14-os iki 23-ejų: ar vasaros laikotarpiu planuojate ieškotis sezoninio darbo Jurbarko savivaldybėje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Virš savivaldybės pakibo beveik 870 tūkst. eurų ieškinys

Virš savivaldybės pakibo beveik 870 tūkst. eurų ieškinys (7)

2019-12-17

Planuotas, bet negautas pajamas teisme susigrąžinti bandanti VšĮ „Bruneros“ nurodo, kad šiuo metu maitina tik 658 mokinius – triskart mažiau nei numatyta sutartyje su Jurbarko r. savivaldybe. L. Pilecko nuotr.

Gan ilgai savivaldybėje nutylėtas teisminis procesas su VšĮ „Bruneros“ įgauna nerimą keliančią eigą. Rajono moksleivius maitinanti įstaiga dar pernai lapkritį Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį ir prašo iš savivaldybės priteisti 867296,95 Eur patirtiems nuostoliams atlyginti.

Dešimtmečio programa

Bendradarbiavimo pamatai tarp Jurbarko r. savivaldybės ir buvusios VšĮ „Kretingos maistas“ – dabartinės „Bruneros“ – buvo padėti 2013 m. Prieš šešerius metus rajono taryba patvirtino Jurbarko r. bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013-2023 m. programą, kurią įgyvendinant savivaldybės administracija vykdė vaikų maitinimo paslaugos viešąjį pirkimą. 2014 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta sutartis su konkursą laimėjusia VšĮ „Kretingos maistas“, perėmusia ne tik pareigą maitinti vaikus, bet ir įsipareigojusia atnaujinti mokyklų valgyklas, investuoti į trūkstamą virtuvinę įrangą.

Sutartyje numatyta, kad įmonė vaikus maitins šešiolikoje rajono mokyklų. Buvo aptartas ir maitinamų vaikų skaičius – 1950 nemokamą maitinimą gaunančių moksleivių ir 92 nemokamai maitinami ikimokyklinių grupių ugdytiniai. Pasirašydamos sutartį šalys susitarė, kad jos galiojimo laikotarpiu bus maitinami 2042 vaikai ir pagal šį skaičių buvo planuojamos ne tik pajamos, bet ir investicijos. VšĮ „Kretingos maistas“ įsipareigojo ugdymo įstaigų valgyklų ir virtuvių remontui skirti 502493 Eur, o maisto gaminimo įrangai įsigyti – 925046 Eur.

VšĮ „Kretingos maistas“ darbo rajono mokyklose pradžioje kilęs nepasitenkinimas dėl termosuose iš didesnių į mažesnes mokyklas vežamo maisto atrodytų tik smulkmena lyginant su šiandienos problemomis, išsirutuliojusiomis į teisminį ginčą tarp savivaldybės ir įmonės.

Sutartį siūlė nutraukti

Suplanuotos investicijos į valgyklas ir maisto gaminimo įrangą tuometei rajono tarybai ir savivaldybės administracijai atrodė patrauklu. Pakankamai lėšų tokiems darbams neturėjusi savivaldybė nematė nieko blogo, kad dalis moksleivių maitinimui skiriamų pinigų būtų panaudojama infrastruktūrai gerinti. Tačiau tokia sutartis ne itin teigiamai įvertinta Viešųjų pirkimų tarnybos. 2015 m. kovo 13 d. ši tarnyba įvertino pirkimą ir išvadoje nurodė, kad „Tarnybos nuomone, Jurbarko rajono savivaldybės administracija turėtų nutraukti Pirkimo sutartį, sudarytą su VšĮ „Kretingos maistas“.

Savivaldybės taryba nedelsė ir jau gegužės mėn. posėdyje šį klausimą svarstė, tačiau nutarė nieko nekeisti. Politikai įpareigojo savivaldybės administracijos direktorę Vidą Rekešienę nepradėti sutarties nutraukimo procedūrų. Nežinia ko – žinių ar ryžto – tuomet pritrūko ką tik po rinkimų pradėjusiems dirbti naujiesiems rajono vadovams ir juos palaikančiai valdančiajai tarybos daugumai.

Vardan teisybės reikia priminti, kad nemaža dalis per 2015 m. kovo 15 d. vykusius savivaldos rinkimus į rajono tarybą patekusių politikų dirbo ir ankstesnę kadenciją, todėl dalyvavo aptariant ir tvirtinant dešimtmetį apimančią moksleivių maitinimo programą. Nors savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius ankstesnius sprendimus linkęs pateisinti savo pirmosios kadencijos pradžia, po rinkimų savivaldybės administracijos direktore tapusiai savivaldybės kontrolierei V. Rekešienei „Kretingos maisto“ reikalai turėjo būti žinomi.

Moksleivių maitinimo ir sutartyje numatyti investicijų reikalai neliko nepastebėti Valstybės kontrolės. 2016 m. atlikus valstybinį auditą buvo rekomenduota įvertinti, ar tikslinga vykdyti programą dešimt metų. Abejonių sukėlė savivaldybės užsibrėžtas tikslas pritraukti privataus subjekto investicijų pagal ilgalaikę sutartį. Kitaip tariant, visi tikrintojai linko prie išvados, kad maitinimo paslauga ir investicijos neturėtų būti suplakti.

Kartu su rekomendacijomis Valstybės kontrolė savivaldybei nurodė ir veiksmus, susijusius su programos ir sutarties nutraukimu. Pasak mero, savivaldybė vykdė ir Viešųjų pirkimų tarnybos, ir valstybės kontrolės nurodymus. Tačiau vis tiek atsidūrė teisme.

Pasikeitė sąlygos

Savivaldybė pripažįsta, kad sutartyje numatytos sąlygos pasikeitė greičiau nei norėtųsi. 2013 m. perkant moksleivių maitinimo paslaugą buvo suderėta, kad konkursą laimėjusi įmonė maitins 2042 vaikus. Šis skaičius, deja, gerokai sumažėjo ir tapo bene pagrindine priežastimi, dėl ko 2018 m. lapkričio 5 d. VšĮ „Bruneros“ ieškinys dėl sutarties pakeitimo ir negautų pajamų priteisimo atsidūrė Kauno apygardos teisme.

Savo ieškinyje reikalaudama įspūdingos kompensacijos dėl negautų pajamų VšĮ „Bruneros“ nurodo, kad laikytis sutartinių įsipareigojimų reikalaujama tik iš įmonės. „Nors šalys buvo susitarusios, jog nemokamą maitinimą gaunančių vaikų skaičiaus nuokrypis bus 2042, tačiau jau 2017 m. nemokamą maitinimą gaunančių vaikų skaičius buvo daugiau nei tris kartus mažesnis nei Sutartimi sulygtas nemokamą maitinimą gaunančių vaikų skaičius“, – teigiama ieškinyje.

Nepaisant to, įmonės įsipareigojimai dėl investicijų dydžio į ugdymo įstaigų virtuvės įrangą ir patalpas liko tokie patys. Susiklosčius tokiai padėčiai, „Bruneros“ teigimu, iš savivaldybės gaunamos pajamos už nemokamą vaikų maitinimą nepadengia sąnaudų, susidarančių įmonei vykdant sutartimi apibrėžtą veiklą.

Ieškinyje nurodoma, kad VšĮ „Bruneros“ ne kartą kreipėsi į savivaldybę prašydama pakeisti sutarties nuostatas ir padidinti maisto produktams skiriamas lėšas bei maisto gaminimo kainą, tačiau atsako iš savivaldybės dėl sutarties pakeitimo nėra sulaukusi. Iš savivaldybės gautuose raštuose akcentuojami tik įmonei tenkantys įsipareigojimai dėl investicijų dydžio ir grafiko. Susirašinėjimas dėl sutarties peržiūrėjimo teisinių aktų nustatytuose rėmuose tęsėsi ir 2017, ir 2018 metais. Vaikų skaičius nepadidėjo, o „Bruneros“ situacija nieko nesiimant darėsi vis sudėtingesnė. Pernai liepą įmonė siuntė dar vieną raštą dėl sutarties modifikavimo, tačiau iš savivaldybės tegavo atsakymą, kad „visi dėl keliamų klausimų atsakingi asmenys šiuo metu atostogauja“, o po poros mėnesių „pradžiugino“ kitu raštu „Dėl sutarties pakeitimo ir vykdymo“. Jame savivaldybė vėl nekalbėjo apie sutarties keitimo klausimus, bet akcentavo, kad pati „Bruneros“ esą netinkamai vykdo sutartį.

Užsitęsęs susirašinėjimas konkrečiais žingsniais nevirto. Įmonė savivaldybės poziciją įvertino kaip nenorą bendradarbiauti ir vengimą peržiūrėti sutartį. Ieškinyje šie veiksmai įvardijami kaip nesąžiningi „Bruneros“ atžvilgiu, todėl įmonė nutarė pasikeitusias sutarties aplinkybes aiškintis teisme.

Su ieškiniu nesutinka

Jurbarko r. savivaldybės administracija, per jai teisme atstovaujančią advokatės Nijolės Pakalkienės kontorą pateikusi atsiliepimą teismui, su VšĮ „Bruneros“ ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad ieškant išeičių dėl pasikeitusių sutartinių sąlygų, savivaldybė neatsisakė bendradarbiauti su VšĮ „Bruneros“. Priešingai, esą pati įmonė nepateikė savivaldybės prašomų dokumentų, pagrindžiančių aplinkybes, dėl kurių reikėtų keisti sutartį. Teigiama, kad „Bruneros“ atsisakė suderinti 2018 m. investicijų grafiką, todėl „neteisėtai ir vienašališkai atsisakė tinkamai vykdyti Sutartį“.

Savivaldybė pripažįsta, kad „Bruneros“ klausimą dėl maitinimo paslaugų įkainio ir sutarties keitimo pradėjo judinti dar 2017 m. Įmonė prašė nuo 2018 m. sausio 1 d. padidinti maisto produktams vienai porcijai įsigyti skiriamas lėšas ir vienos porcijos maisto gaminimo kainą. Taip pat buvo prašoma peržiūrėti sutarties nuostatas dėl investicijų sumų ir apimčių 2018-2019 mokslo metams, jas mažinant patirtų nuostolių suma.

Savivaldybė teigia negavusi duomenų, patvirtinančių „Bruneros“ reikalavimus, bet įtarė, jog keičiant sutartį galimai būtų pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Be to, sutartyje savivaldybė nėra įsipareigojusi apmokėti negautas pajamas.

Įpareigojo derėtis

Nors teismo procesas sukasi jau visi metai, apie jį oficialiai prabilta lapkričio 28 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje. Posėdyje buvo pristatytas sprendimo projektas „Dėl pavedimo vykdyti derybas“, kuriam pritarus savivaldybės administracijos direktoriui Raimundui Basčiui būtų pavesta derėtis dėl taikos sutarties sąlygų suderinimo su „VšĮ „Bruneros“ nagrinėjant civilinę bylą Kauno apygardos teisme. Tokio sprendimo galbūt prireikė rekomenduojant byloje savivaldybei atstovaujančiai advokatei, tačiau savivaldybės tarybos opozicija suabejojo jo būtinumu.

Tarybos nariai diskutavo, ar reikia atskiro pavedimo administracijos direktoriui derantis dėl taikos sutarties teisme, jei pačią sutartį taryba yra įpareigojusi pasirašyti būtent šią instituciją. Tarybos narys Gintaris Stoškus apskritai abejojo sprendimo pagrįstumu, nes tarybos nariai apie vykstančius teisminius ginčus su „Bruneros“ žino per mažai. Pasak G. Stoškaus, kaip galima įpareigoti administracijos direktorių derėtis, jei taryba nėra mačiusi nei „Bruneros“ ieškinio, nei savivaldybės pateikto atsiliepimo į jį ir nežino esminio dalyko – dėl ko deramasi. Tačiau R. Bastys savivaldybės tarybos sprendimu buvo įpareigotas derėtis su VšĮ „Bruneros“.

Aiškinosi patys

Nors sprendimas buvo priimtas, trūkstant aiškumo ir konkretumo, savivaldybės tarybos opozicija informacijos apie vaikų maitinimo reikalaus ir teismo procesą ieškojo pati. Gruodžio 10-ąją į opozicijos klausimus atsakė atvykęs VšĮ „Bruneros“ juristas Linas Gedžius. Įmonės atstovas paaiškino ginčo su savivaldybe esmę – dėl ženkliai sumažėjusio vaikų skaičiaus reikėtų peržiūrėti sutartyje 2014 m. numatytus maitinimo įkainius ir įpareigojimus dėl numatytų investicijų. Kadangi maitindama gerokai mažiau vaikų įmonė gauna ir mažesnes nei planuota pajamas, L. Gedžiaus teigimu, būtų sąžininga mažinti numatytas investicijų apimtis. Pasak L. Gedžiaus, investicijos nebuvo peržiūrėtos net panaikinus kelias mokyklas, jau nekalbant apie katastrofiškai sumažėjusį maitinamų vaikų skaičių.

Pagal įsipareigojimus, dabar tėra likusi nerenovuota vienintelė Smalininkų pagrindinės mokyklos valgykla ir virtuvė. Nors ten maitinama vos apie 60 vaikų, valgyklos patalpos užima apie 300 kv.m, o remontui ir įrangai reikėtų apie 90 tūkst. eurų. „Ar verta renovuoti tokio ploto patalpas, net jei pagal dabar galiojančią sutartį tą turime atlikti? Kokia šios mokyklos perspektyva? Įmonė prašo mažinti investicijoms numatytas sumas proporcingai gaunamoms pajamoms, tačiau pritarimo nesulaukiame“, – kalbėjo L. Gedžius.

Pasak jo, kadangi nuo 2017 m. poslinkių iš savivaldybės pusės peržiūrint sutartį nesulaukta, „Bruneros“ buvo priversta kreiptis į teismą. L. Gedžius pažymėjo, kad įmonė po paskutinio tarybos posėdžio iš Jurbarko r. savivaldybės administracijai atstovaujančių teisininkų sulaukė pranešimo, jog rajono moksleivius gali maitinti iki šių metų birželio pabaigos ir iš Jurbarko turėtų pasitraukti negavusi jokios kompensacijos.

Tą pačią dieną opozicijos nariai susitiko su meru S. Mockevičiumi. Šis patvirtino, kad taikos derybose su „Bruneros“ savivaldybė laikysis kietojo varianto – dėl įmonės nurodytų negautų pajamų kompensacijos nemokės.

Šį pirmadienį vykęs teismo posėdis dar kartą nukeltas iki sausio 27 d. Per tą laiką šalys turi apsispręsti dėl taikos sutarties sąlygų. Nepavykus suderinti pozicijų, „taikos balandį“ teks paleisti, o bylą iš esmės nagrinės teismas.

Jolita Pileckienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook