Balsavimas

Ar pritariate valdininkų išvykai į mokymus Ispanijoje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Vizitas: ministras atvažiavo išgirsti ir spręsti

Vizitas: ministras atvažiavo išgirsti ir spręsti (5)

2018-07-31

Liepos 27 d. Jurbarke visą dieną praleido Lietuvos Respublikos ūkio ministras Virginijus Sinkevičius su patarėju Egidijumi Jurgelioniu. Svečiui buvo parengta intensyvi programa, tačiau ministras nesulaukė tiek dėmesio, o ir kritikos, kiek prieš kurį laiką Jurbarke viešėjęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Su geromis žiniomis

Jauniausias Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys ministro portfelį gavo vos prieš 8 mėnesius, tačiau jau parodė, kad yra nusiteikęs į Lietuvos ūkį atnešti šiuolaikišką mąstymą bei inovacijas. Į Jurbarką V. Sinkevičius taip pat atvyko pasiruošęs – žinojo ir galėjo kalbėti beveik apie kiekvieną jam pa-teiktą klausimą ar projektą.

Ministrą savo kabinete priėmė Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, kiti savivaldybės vadovai, Seimo narys Ričardas Juška.

Svečias kalbą pradėjo nuo ateities planų – užsiminė apie Ūkio ministerijos kuriamą finansavimo priemonę „Regio potencialas LT“, skirtą smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui skatinti. „Ši priemonė pakeis vieną populiariausių Ūkio ministerijos programų – „Regio Invest LT“. Svarbiausia, kad ja galės daug lengviau pasinaudoti regionuose esančios įmonės“, – sakė ministras.

Iki šiol 80 proc. investicijų atitekdavo didiesiems miestams, o priemonėje „Regio potencialas LT“ numatyta, kad didiesiems regionams galės būti skirta tik 30 proc. viso finansavimo, o 70 proc. keliaus į mažuosius. „Konkuruosite tik apskrities viduje, o tarp miestų konkurenciją galima įveikti“, – mano ūkio ministras. Kvietimai teikti paraiškas greičiausiai bus paskelbti rudenį.

Ministras priminė, kad dar yra likusių lėšų turizmo plėtros regionų e-rinkodaros programoje, ir ragino būti aktyvius ir ieškoti galimybių tų pinigų gauti.

Vardijo problemas

Deja, tos lėšos negali būti naudojamos vienai svarbiausių, kaip pristatė savivaldybės vadovai, problemų spręsti – dviračių takams tiesti. Ir meras S. Mockevičius, ir vicemeras S. Lapėnas bandė ministrą įtikinti, kad dviračių takai panemuniais atgaivintų turizmą rajone.

Seimo narys R. Juška priminė, kad dviračių trasų žemėlapis ruošiantis Europos Sąjungos finansavimui buvo parengtas dar 2005 m., o 2015 m. net buvo numatytos tam lėšos, tačiau projektus sustabdė Susisiekimo ministerija, nes dviračių takai turėjo eiti ir keliais. „Ne paslaptis, kad stalčiuose rasta parengtų projektų už 24 mln. Eur. Gal būtų galima tuos projektus vėl iškelti į šviesą“, – svarstė R. Juška.

Ministras pripažino, kad dviračių takai Jurbarko rajonui būtini ir pažadėjo pasidomėti situacija susisiekimo ministerijoje, kuri už tokius projektus yra atsakinga.

Įtikinti svečią, kad Jurbarkui ir visai Lietuvai būtinas ir vandens kelias Nemunu, sekėsi sunkiai. Nors meras S. Mockevičius tikino, kad toks kelias nuimtų apkrovą nuo greitkelių ir būtų ekologiškas, V. Sinkevičius tvirtino, kad Nemuno kelias – tikrai ne prioritetas. „Labai brangiai kainuoja gilinimas ir prieplaukų įrengimas. Dabar didesnis dėmesys skiriamas geležinkeliams“, – sakė ministras.

„Vadinasi, tieskim geležinkelį“, – juokavo R. Juška, vis tik pabandęs priminti, kad vandens kelio projektas taip pat jau buvo parengtas, tačiau jį sustabdė Aplinkos ministerija dėl retų paukščių išsaugojimo ir aplink Nemuną besidriekiančių saugomų teritorijų.

Ministrui buvo pristatytas Jurbarko r. savivaldybės suformuotų 17-os žemės sklypų projektas, apžvelgti sunkumai, su kuriais savivaldybei teko susidurti. V. Sinkevičius šį darbą įvertino: „Suformuoti sklypus – didelis darbas. Apie juos paskelbsime VšĮ „Investuok Lietuvoje“ sistemoje, kuria naudojasi investuotojai.“

Ministras pripažino, kad žemės klausimai Lietuvoje juda sunkiai. „Man, kaip besirūpinančiam verslo plėtra, nesuvokiami Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimai. Visas paketas įstatymų rudenį keliaus į Seimą. Visi reikalai, susiję su žeme ir investicijomis, turi būti atliekami kuo greičiau, o ne grasinama baudomis“, – piktinosi ministras.

S. Mockevičius svečio teiravosi, ar yra, o galbūt numatoma, finansavimo priemonių, kurios padėtų sklypus išsinuomojusiems investuotojams įsirengiant infrastruktūrą ir komunikacijas. Ministro nuomone, infrastruktūros įrengimas turėtų rūpėti ir patiems investuotojams, o savivaldybei jis siūlė neskubėti ją įrengti, nes nežinia, kokios prireiks vienam ar kitam verslui.

Ministras priminė, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigai į infrastruktūrą buvo investuojami pirmuoju finansavimo laikotarpiu, vėliau daugiau lėšų gavo – investicijos į veiklas, mokymus. „Panašu, kad ir toliau bus daugiau finansuojamos tokios veiklos, nors Lietuvai dar reikėtų pinigų infrastruktūrai“, – sakė V. Sinkevičius.

Ieškojo paramos projektams

Ministras susitiko su UAB „Naujos mintys“, kuri iš savivaldybės aukciono būdu išsinuomojo pirmąjį sklypą, atstovais. Bendrovės direktorius Evaldas Gražys pristatė investicinį projektą. Verslininkai Jurbarke planuoja statyti medicinos reikmenų gamyklą ir per 10 metų sukurti  300 darbo vietų. Vienas susitikimo tikslų buvo ieškoti valstybės finansinės pagalbos.

V. Sinkevičiui projektas paliko gerą įspūdį, tačiau jis patikino, kad valstybė jį finansuoti tiek, kiek norėtų verslininkai, negali. „Valstybė gali prisidėti, taip pat galime padėti konsultacijomis, mokymais, tačiau finansavimu turite rūpintis patys“, – sakė ministras.

Svečiui buvo pristatyti ir Raudonės pilies panaudojimo planai. Turizmo ir verslo informacijos centro direktorei Gaivai Mačiulaitienei daug pasakoti apie lankytinas vietas ir verslo situaciją ministras neleido ir patikino, kad pats čia yra nemažai keliavęs ir daug ką žino. Ministras teigė, kad žino ir apie savivaldybės planus į Raudonės pilį pritraukti investuotojus. „Kažką girdėjau apie investuotojų iš Vokietijos ir jaunimo projektą tokenizuoti pilį. Šita idėja man labai patinka“, – tikino ministras.

V. Sinkevičius apie galimybę lėšas į Raudonės pilį pritraukti pačiu inovatyviausiu būdu – parduoti pilies tokenus – savotiškas akcijas, obligacijas ar žetonus, jau buvo girdėjęs iš šį projektą pasiūliusio organizacijos „Global Shapers“ jaunimo. Pasak ministro, tai būtų analogų pasaulyje neturintis projektas, kuris atsidurtų spaudos antraštėse ir prikviestų smalsuolių iš viso pasaulio. „Žinoma, yra daug klaustukų. Reikėtų labai gero valdymo ir darbo, išnaudoti kiekvieną kvadratinį metrą ir kurti naujus produktus, tačiau tai būtų puiki galimybė jums“, – svarstė ministras.

Skeptiškiau jis žiūri į vokiečių investicijas, kurios, jei nepasiteisintų, taptų našta savivaldybei.

Nenudžiugino ir ministro nuomonė apie Jurbarko kraštą. „Pagal skaičius ir statistiką, tai nėra tas kraštas, į kurį nori ateiti verslas“, – sakė jis.

Dar skeptiškiau svečias kalbėjo apie S. Lapėno pristatytą lynų kelio projektą. Pasak vicemero, nors projektas buvo sugalvotas dar 2012 m., o po trejų metų pasirašyta Jurbarko ir Šakių r. bei Vilniaus dailės akademijos bendradarbiavimo sutartis dėl Nemuno krantus tarp Panemunės pilies ir Gelgaudiškio dvaro sujungsiančio lynų kelio, vilties jį įgyvendinti kaimyninės savivaldybės dar neprarado. Jurbarkiečiai dėl užsitęsusio projekto kaltino šakiečius, tačiau pastarieji tikino, kad projektą tęstų, tačiau reikėtų tikslesnių jo naudos apskaičiavimų.

Ministras siūlė parengti naują galimybių studiją ir galvoti apie privataus verslo pritraukimą. „Vienas lynų kelias – nieko vertas. Aplink jį turi būti sukurta ekosistema. O visas projektas turėtų būti įgyvendinamas koncesijos būdu“, – patarė V. Sinkevičius.

Svečias priminė, kad Jurbarkas pateko tarp prioritetinių savivaldybių ir gali tikėtis didesnio finansavimo. Ministras taip pat patikino, kad rudenį Seimą pasieks ne vienas verslo sąlygas gerinantis Ūkio ministerijos parengtas įstatymas. Numatoma sukurti galimybes viešuosiuose pirkimuose prioritetą skirti vietos verslui.

„Pritraukti investuotojus sunku, nes kiekvienas jų turi savo reikalavimų ir jau ateidami į Lietuvą dažniausiai būna pasirinkę vietą, kurioje įsikurs“, – sakė ministras. Todėl savivaldybei investuotojų ieškoti reikėtų tarptautiniuose informacijos šaltiniuose.

Verslininkai – neaktyvūs

Po pietų ministras apžiūrėjo neseniai sutvarkytą miesto kvartalą, susitiko su rangovo – UAB „Jurmelsta“ atstovais, aplankė kvartale įsikūrusią kebabinę „Juras ir Barkus“, lankėsi bendrovėje „Scanstatyba“. Popietę buvo numatytas pokalbis su verslininkais, tačiau jų į susitikimą atėjo mažiau nei dešimt. Verslininkai kalbėjo, kad savivaldybės kvietimas į susitikimą buvo išsiųstas tik tos pačios dienos rytą.

Susirinkusieji ministrui turėjo klausimų „iš praktikos“. Bendrovės „Dainiai“ vadovas Kasparas Jurevičius burnojo ant didžiųjų prekybos tinklų, dėl kurių mažieji prekybininkai ir gamintojai Lietuvoje nebeturi vietos. „Siūlė man susimokėti tada dar 500 tūkst. litų ir prekiauti centruose. Iš kur tokie pinigai?“ – klausė verslininkas. K. Jurevičius priekaištavo ir dėl vis didėjančio popierizmo bei besipučiančio valdininkų aparato. „Prieš beveik 30 metų Jurbarke buvo 42 tūkst. gyventojų ir 124 valdininkai, dabar žmonių liko 26 tūkst., o biurokratų – 189. Veterinarų užteko ir keturių, o dabar ir 18 su darbu nesusitvarko“, – skaičiavo K. Jurevičius. Jis guodėsi ir dėl paslaugų konkursų, kuriuose tokiomis pat sąlygomis varžosi mažieji ir didieji tiekėjai, vietiniai ir atėjūnai.

Verslininkas Vidas Šukys pasakojo apie problemas, kylančias su Centrine pirkimo organizacija ir Konkurencijos tarnyba, minėjo bankų savivaliavimą bei oligopolinių struktūrų įsigalėjimą, ragino diferencijuoti mokesčius pagal regionus.

E. Gražys klausė, ar gali privatus verslas tikėtis ES fondų paramos ateinančiu finansavimo laikotarpiu. Vitalija Petraitienė domėjosi, kaip skaičiuojamas ekonomikos šešėlis ir ką veikia Vandens kelių direkcija žiemą. Suprask: ar ne per daug įstaigų, departamentų pristeigta, ir biurokratai neturi ką veikti.

„Aš žinau, ką veikia mano darbuotojai. Tačiau savo ministerijoje vykdau optimizaciją“, – patikino svečias.

Jaunasis verslininkas Karolis Jonušas teiravosi, ar yra galimybė pradedantiesiems verslininkams gauti paramos, kai baigiasi 6 mėnesių darbo biržos rėmimas darbuotojams. „Jei darbuotoja išeis savo noru, aš vėl galiu kreiptis į darbo biržą ir su parama įdarbinti kitą. Ar taip neskatinama rotacija ir nedarbas“? – svarstė jaunuolis.

Daug klausimų turėjo ir verslininkė Kristina Vančienė. „Štai kelios verslo „lengvinimo“ priemonės: nauji pasai kaimo turizmo sodyboms, privalomi mokymai vos pakeitus vieną sakinį higienos normose, tokios pat apimties projektų rengimas – pretenduoji į 2 ar 20 tūkst. Eur paramą“, – vardijo jurbarkietė. Ji tikino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija užklumpa su patikrinimais vos sumažėja pajamos. „Kaimo turizmo sodybose turistų šiemet daug mažiau, todėl tuoj sulaukiame tikrintojų. Jų akimis, mes vis dar esame vagys, sukčiai“, – tikino verslininkė.

V. Sinkevičius atskleidė, kad jau paruoštas projektas dėl kontroliuojančių įstaigų sujungimo, tačiau niekada negali žinoti, kaip į projektą reaguos Seimo nariai, įstaigų vadovai, organizacijos. Ministras pakartojo, kad ruošiama daug naujų projektų, ir tik Seimo narių valioje bus pritarti jiems ar ne. Pasak V. Sinkevičiaus, įstatymuose padaryta daug klaidų, kurioms ištaisyti prireiks nemažai laiko, kai kurios tarnybos dirba senais metodais ir nenori tapti šiuolaikiškomis. „Buvo leidžiama neribotai plėstis prekybos milžinams, tačiau to sustabdyti nebegalime – užtampytų teismuose. Reikia įrankių, kad viešųjų pirkimų ir konkursų nelaimėtų įmonė, kurioje yra tik šuo ir kompiuteris. Nacionalinės žemės tarnybos darbas – vienas didžiausių peilių, kuris stabdo visą plėtrą. Problemų daug, tačiau stengiuosi jas spręsti. Aš čia tam, kad išgirsčiau ir spręsčiau“, – tikino V. Sinkevičius.

Ministras atvažiavo, išgirdo ir išvažiavo. Ar Vilniuje priimti sprendimai bus palankūs Jurbarkui, parodys laikas, tačiau daugumą problemų savo kieme turime spręsti patys.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook