Žemuogiautojams – dvokiančio dumblo spąstai (2)

Pašvenčio miškas yra arčiausiai miesto, todėl jį dviračiais lengvai pasiekia vaikai, uogauti ir grybauti ten vyksta nemažai jurbarkiečių. Neabejoju, kad nė vienas jų nesitiki netoli miesto esančiame miške įkristi į dvokiančių atmatų duobę.
To nesitikėjo ir jurbarkiečių šeima, su mažais vaikais šią savaitę susiruošusi į pamiškę žemuogiauti. Pasukę į priešingą pusę nuo Greičių karjero pavažiavo gilyn į mišką. Greta aukštos įtampos elektros linijos pamatė gražų smėlio keliuką ir pasuko juo į pamiškę - manė, jog saulės apšviestose vietose jau bus prisirpusios pirmosios miško uogos. Nemalonus netikėtumas - baisus dvokas laukė vos atidarius automobilio dureles. Gerai, kad iš automobilio pirmas iššoko šuo - jis ir įsmuko į klampios masės pilną duobę.
„Nesupratome, iš kur miško viduryje atsirado tokia baisi klampynė. Kol grįžome, baisiausiai pasmirdo automobilis, o vaikai visą kelią žiaukčiojo. Kiek bemaudėme šunį, jis vis dar tebedvokia. Nežinau, ar dar kada besiryšime važiuoti į mišką - juk negali žinoti, kas, ką ir kur verčia", - sakė į dvokiančius spąstus patekę žmonės.
Kas ir ką verčia Pašvenčio girininkijos miške po aukštos įtampos elektros linija, nebuvo sunku nustatyti. Kitą rytą išsiruošę ten pasižvalgyti, pakeliui sutikome UAB „Jurbarko vandenys" traktorių, būtent ten vežantį valymo įrenginiuose susikaupusį dumblą. Pasekę dvokiančius spąstus poilsiautojams spendžiančius bendrovės darbuotojus, pamatėme, jog didžiulės, maždaug 50 kv. m duobės, į kurias pilamas klampus dumblas, yra po visa aukštos įtampos linija visai greta viena kitos. O dumblo sandėliavimo vieton tikrai veda gražus geltono smėlio keliukas...
Grįždami iš spąstais tapusio miško pasukome antrojon plento pusėn - ten, kur prieš keletą metų už Europos Sąjungos pinigus buvo pastatyta šiuolaikiška uždengta dumblo saugojimo aikštelė. Iki šiol ji stovi beveik tuščia, o įvažiavimas į šią aikštelę jau seniai užžėlęs pusmetriniais kiečiais.
Kas ir kodėl leido miške pilti valymo įrenginiuose susikaupusį dumblą ir dėl kokių priežasčių neinformavo jurbarkiečių, jog į šią vietą geriau nekelti kojos, pirmiausia klausėme Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūroje. Agentūros vedėjas Andrius Šašys patikino, kad po aukštos įtampos elektros linija supiltas valymo įrenginių dumblas jokios įtakos aplinkai nedaro. „O žmonės turi žiūrėti po kojomis - tam jiems ir duotos akys", - sakė A. Šašys.
Paaiškinęs, jog visoje šalyje vandentvarkos įmonės sprendžia problemą ką daryti su valymo įrenginiuose susikaupusiu dumblu, aplinkosaugininkas informavo, kad Jurbarke statant valymo įrenginius nebuvo numatyta, kur reikės dėti juose susikaupusį dumblą. Įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą Nemuno vidurupio baseino vandentvarkos projektą, Jurbarke buvo pastatyta laikina dumblo saugojimo aikštelė. Joje dumblas negali būti kaupiamas ilgiau kaip metus - po to turėtų būti išvežamas į Tauragės regioninio atliekų tvarkymo centro sąvartyną arba į ten pat ruošiamą statyti dumblo deginimo gamyklą.
„Bet toks dumblo tvarkymas būtų labai brangus - per metus papildomai reikėtų daugiau kaip pusės milijono litų, dėl to gyventojams smarkiai pabrangtų nuotekų valymas. Mes radome geresnę išeitį. Kadangi ištyrus dumblą paaiškėjo, jog pavojingų medžiagų jame nėra, buvo nutarta juo tręšti mišką", - sakė A. Šašys.
Tam buvo parinktas maždaug 9 ha plotas po aukštos įtampos linija - čia kasamos duobės, klojamos šiaudais, o ant jų pilamas šlapias dumblas. Kai jis išdžius, privalės būti įterpiamas į žemę. Tikimasi, kad suartus plotus apaugs vešli žolė, kuria galės maitintis miško žvėrys. Į tą patį plotą dumblas galės būti pilamas, pasak A. Šašio, po trejų metų.
Gal miške išverstas dumblas ir niekam nekenkia, bet ar nereikėtų bent jau įspėti žmonių, kad šioje vietoje vaikščioti nerekomenduojama?
„Iš formaliosios pusės žiūrint, norminiai aktai neįpareigoja daryti kokių nors įspėjimų", - sakė Jurbarko agentūros vedėjas.
Iš formaliosios pusės žiūrint, tikriausiai galima būtų pamatyti ne vieną nelogišką aplinkosaugininkų ir UAB „Jurbarko vandenys" sprendimą. Jei dvokiančiomis miestiečių tualetų atliekomis (dumblu) galima tręšti mišką, tai ar reikėjo statyti Jurbarke net dvi dumblo saugojimo aikšteles?
Daugelis gyventojų gal dar atsimena skandalą, kilusį UAB „Jurbarko vandenys" nelegaliai tokią aikštelę įrengus buvusioje akmenskaldėje. Jos pastatymas kainavo apie 60 tūkst. Lt, o dumblo išvežimas ir aikštelės išvalymas - daugiau kaip 30 tūkst. Lt. Šie pinigai buvo paimti iš mūsų visų kišenės.
Jei naujoji, tik 2008 m. rugpjūčio pabaigoje eksploatuoti atiduota uždengta dumblo saugojimo aikštelė nenaudojama, galima manyti, kad netikslingai buvo panaudotos ir jai statyti skirtos Nemuno vidurupio baseino vandentvarkos projekto pirmojo etapo lėšos - beveik 1 mln. 294 tūkst. Lt.
Tačiau UAB „Jurbarko vandenys" direktorius Romaldas Vaitelavičius įsitikinęs priešingai.
„Vyriausybė sukūrė koncepciją, kad dumblas ateityje turi būti deginamas. Tam reikalingos laikino saugojimo aikštelės - mes ją ir pastatėme. Bet kol kas deginimo gamyklos nėra, tai nėra prasmės ir dumblo sandėliuoti šioje aikštelėje. Miško tręšimo plane numatytas trejų metų ciklas, paskui ištirsime dirvožemį ir gal tręšimą galėsime kartoti. Labai tikiuosi, kad taip pigiai dumblą galėsime tvarkyti ne vieną dešimtmetį", - sakė R. Vaitelavičius.
Niekas neprieštarauja, kad rasti pigesnį atliekų tvarkymo būdą yra tikrai gerai. Tačiau bet ką darant pirmiausia visada reikėtų galvoti apie žmones. Sunkmečiu miškas gelbsti nuo nepriteklių ne vieną šeimą, dėl to vasarą uogauti ir grybauti išsiruošia daugybė jurbarkiečių, užsidirbti litą kitą visada nori paaugliai, dviračiais apsukantys atokiausius miškų kampelius. Ar bent vienas apsidžiaugtų, įsmukęs į visai netoli miesto paspęstus dumblo spąstus?
UAB „Jurbarko vandenys" direktorius sakė negalintis nesutikti su tokiais priekaištais ir žadėjo kuo greičiau prie aukštos įtampos elektros linijos pastatyti ryškius įspėjamuosius ženklus. Pasirodo, pagalvojus apie žmones, problemas galima išspręsti labai paprastai.

Daiva BARTKIENĖ