Žmonės žuvo namuose be dūmų detektorių

Žmonės žuvo namuose be dūmų detektorių (0)

2019-01-15

Pavojingiausias metų gaisras tik laimingo atsitiktinumo dėka apsiėjo be žmonių aukų – gyventojai laiku pabudo ir išėjo iš uždūmintų butų.

2018-ieji – tragedijomis dėl kilusių gaisrų pažymėti metai. Jurbarko r. gaisruose žuvo trys žmonės, dar dvi gyvybes pasiglemžė sprogimas. Tiek žūčių rajone nebuvo jau keletą metų. Ugniagesiai pabrėžia, kad nė viename name, kur plykstelėjo ugnis, nebuvo dūmų detektorių.

Gaisruose pernai žuvo trys rajono gyventojai. Tragiški gaisrai kilo Jurbarkų seniūnijos Klišių kaime ir Žvyriuose (Skirsnemunės sen.). Pasak Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Tomo Statkaus, nors ugniagesiai dirba daug prevencinio darbo, išvengti žūčių turbūt neįmanoma. Tačiau dėl to ugniagesio akys krypsta į pačius gyventojus.

„Atlikti tyrimai parodė, kad nei Klišiuose, nei Žvyriuose nebuvo dūmų detektorių, kurie žmones būtų perspėję apie pavojų“, – sakė T. Statkus. Abu žuvusieji Klišiuose dar buvo ir neblaivūs. Vyrai galimai vakare vartojo alkoholį, o vėliau laiku nepastebėjo kilusio gaisro.

Jokie dūmų detektoriai nebūtų galėję apsaugoti nuo lapkričio 9-ąją įvykusios tragedijos. Tuomet sprogusios dujos sugriovė gyvenamąjį namą ir pražudė važgiriškių sutuoktinių porą. Nelaimė įvyko dėl dujų įrangos eksplotavimo taisyklių nesilaikymo.

Pačiu pavojingiausiu pernykščiu gaisru T. Statkus laiko rugsėjį įvykusią nelaimę Jurbarke, Kęstučio g. Tuomet užsiliepsnojo prie renovuojamo daugiabučio sukrautų daiktų krūva, o ugnis per keletą minučių persimetė į namą. Naktį Kęstučio g. 12-ojo ir aplinkinių namų gyventojai atsibudo nuo traškesio. Vaizdas pro langus buvo sukrečiantis – liepsnojo du pirmi penkiaaukščio aukštai.

Į gaisrą atskubėję ugniagesiai iškart ėmėsi dviejų užduočių – gesino ir gelbėjo iš pastato žmones. Iš uždūmintų butų buvo evakuota vienuolika gyventojų.

„Padėtis tikrai buvo labai pavojinga. Kadangi gaisras kilo naktį, ir žmonės miegojo, jie paprasčiausiai galėjo uždusti nuo dūmų. Visa laimė, kad gaisras pastebėtas laiku. Situaciją apsunkino ir tai, kad prie degančių butų privažiuoti buvo sudėtinga“, – sakė T. Statkus.

Ugniagesys taip pat pabrėžė, kad nė viename iš uždūmintų butų nebuvo dūmų detektorių.

Gaisrą pirmiausia pastebėjo ir ugniagesiams apie jį pranešė iš darbo grįžęs gretimo namo gyventojas. Vyras ugnį pamatė vos prasidedant gaisrui. Tačiau liepsnos plito taip greitai, kad atvykus ugniagesiams jau liepsnojo pirmųjų aukštų balkonai.

Per gaisrą sudegė pirmojo aukšto balkonas, kambario langų rėmai, išdužo stiklai. Ugnis bei karštis nuniokojo ir antrojo aukšto balkoną. Trečiajame aukšte nuo karščio išdužo langai. Gesinant liepsnas buvo sulieti pirmojo ir antrojo aukšto butai.

„Jei žmonės laiku nebūtų pastebėję ugnies, galėjo būti ne viena auka. Nuo dūmų ir smalkių uždusti galima labai lengvai ir greitai“, – sakė T. Statkus.

Ugniagesį stebina ir dalies daugiaaukščių gyventojų požiūris, kad nelaimės ištinka tik privačių namų gyventojus, nes šie šildosi patys. „Daug kas pamiršta elektros prietaisus, kurių pilni butai, ir kurie gali sukelti gaisrą. Sakyčiau, kad iš privataus namo pabėgti nuo gaisro net paprasčiau, nei iš daugiabučio“, – kalbėjo ugniagesys.

Būtent tam, kad dar kartą gyventojus perspėtų apie gaisro ir uždusimo pavojų, ugniagesiai kartu su kitomis tarnybomis pernai aplankė beveik 1200 namų ūkių. Pareigūnai žmonėms pasakojo, kaip svarbu namuose įrengti dūmų detektorius ir palaikyti tvarkingas elektros bei šildymo sistemas.

Kalbėdamas apie gaisrus, T. Statkus pasidžiaugė, kad rimtų nelaimių mažėja. Tačiau kol kas neišsprendžiama problema yra tapę dūmtraukiai. Jų užsiliepsnojimo priežastis viena – apsileidę namų šeimininkai. Neišvalyti dūmtraukiai užsidega, o ugniagesiams tenka budėti, kol juose susikaupusios smalkės ir suodžiai sudegs. Tai labai pavojinga, nes nuo dūmtraukio gali užsidegti ir namas.

„Kalbėdamas apie žuvusiuosius gaisruose, turiu išskirti tų nelaimių profilį. Paprastai tokie gaisrai kyla penktadienį ar šeštadienį, tamsiuoju paros metu. Taip pat gaisrų padaugėja, kai išmokamos pašalpos. Tai susiję su tuo, kad žmonės būna neblaivūs, ir gaisrai kyla, kai gyventojai miega. Tokiais atvejais dūmų detektoriai būtų ta priemonė, kuri galėtų išgelbėti gyvybes“, – sakė T. Statkus.

Iš pernai kilusių 117 gaisrų net 41 buvo dūmtraukio gaisras. Dėl elektros instaliacijos gedimų užsidegė 17 pastatų ir keturi automobiliai. Didelė dalis nelaimių nutiko ir dėl neatsargaus elgesio. Dėl to kilo 24 gaisrai. Dar šeši – dėl neatsargaus rūkymo.

Net keturi gaisrai buvo sukelti specialiai. Ugniagesiai gesino padegtą kebabinę, šakų krūvą, dukart degė apleisti namai Dariaus ir Girėno g.

Ugniagesiai taip pat skubėjo į iškvietimus, kur atliko įvairius gelbėjimo darbus. Tokių išvykimų pernai buvo 128.

Daugiausia gaisrų kilo ir kitokios pagalbos pernai reikėjo Jurbarke – gesinti 26 gaisrai, atlikti 46 gelbėjimo darbai. Antroje vietoje – Jurbarkai, kur gesinta 19 gaisrų ir atlikta 12 gelbėjimo darbų.

Mažiausiai gaisrų kilo Juodaičių seniūnijoje – trys. Dukart suteikti gelbėjimo darbai.

Nuo 2015-ųjų iki 2017-ųjų gaisruose rajone žmonių visai nežuvo. 2014-aisiais ir 2012-aisiais žuvo po vieną, 2013-aisiais – du. Tragiškiausi buvo 2010-ieji, kai ugnis nusinešė net aštuonias gyvybes.

Lukas PILECKAS



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook