Kodėl meditacija tokia reikšminga karantino metu ir kokį atsip...

Kodėl meditacija tokia reikšminga karantino metu ir kokį atsipalaidavimo būdą pasirinkti? (0)

2021-02-23

Meditacija lotynų kalba reiškia gilų apmąstymą susikaupus (lot. Meditat). Pats terminas ilgai buvo naudojamas krikščioniškiems susitelkimo pratimams apibūdinti ir tik 19 a. buvo pritaikytas kaip bendrinis pavadinimas visų religijų dvasinėms praktikoms apibūdinti. Vos išgirdę žodį meditaciją, žmonės dažnai įsivaizduoja lotoso poza sėdinti budistų vienuolį. Tokia vizualizacija tapo tipine meditacijos iliustracija, bet nėra visiškai teisinga ir pilna. Jei siesime meditaciją su religinėmis praktikomis, tuomet ji tikrai bus visuomet lydima malda ar mantra ir ves į tokias praktikas kaip krikščionių kontempliacija, sufijų murakaba, budizmo dzenas ar kt. Tačiau šiandien meditacijos terminas apima kur kas daugiau ir mūsų kasdieniniame gyvenime gali rasti vietą pačiais įvairiausiais pavidalais.

Dar pernai prasidėjus visuotiniams apribojimams, meditacijas pradėta minėti kur kas dažniau nei iki tol. Nieko keisto, nes niekada gyvenime dar neturėjome tokio gilaus laiko, nukreipto tik į mus pačius. Atsiskyrus nuo žmonių gausos, aktyvių pramogų, kelionių, švenčių ir net artimųjų nebeliko nieko kito kaip akis į akį susipažinti su savo vidiniu pasauliu. Ir jei iki tol galėjome pabėgti nuo savo minčių į kažkokią veiklą ir gyvą pašnekesį, karantinas privertė ieškoti kitų būdų. Iš psichologų praktikos žinoma, jog žmogus, kurį kankina perdėta minčių gausa, gyvena nuolatiniame chaose ir strese. Būtent iš šios chaoso būsenos kyla didelė rizika susirgti depresija, atsirasti valgymo ir miego sutrikimams, migrenai ir kitiems per fizinį kūną rodomiems signalams. Tad pakalbėkime, kaip namų sąlygomis surasti savo būdą atsipalaiduoti, medituoti ir išsivalyti nuo minčių bei emocijų pertekliaus.

Meditacija gali būti patogi

„neišsėdėčiau valandą lotoso pozoj“, - taria mano draugė, kai papasakoju jai, jog medituoju bent 4-5 kartus per savaitę. Ir iš ties, pagalvojusi apie save sutinku su ja: - Aš irgi!. Tad sugriaukime mitą, jog meditacija yra nepatogi ir reikalaujanti daug pastangų bei energijos. Žinoma, ilgai meditacijas praktikuojantys žmonės, šioje „čia ir dabar“ (angl. Flow) būsenoje gali išbūti labai ilgai. Pvz.: Jetsunma Tenzin Palmo praleido net 12 metų meditacijos retrite Indijoje. Bet ar tai būtina šiuolaikiniam veikliam žmogui, kad jis pajaustų atsipalaidavimą ir minčių ramybę? Tikrai ne. Pradėti reikėtų nuo jums patogios pozos ir ji tikrai neprivalo būti lotoso. Vienintelė rekomendacija – jūsų stuburas visos meditacijos metu turi išlikti tiesus, todėl pradedantiesiems visuomet siūloma atsisėsti taip, jog esant poreikiui galėtumėte atsiremti (į sieną, ar lovos atramą). Kojas galite patogiai sukryžiuoti arba ištiesti priešais save. Galima ir atsigulti, bet emociškai pavargę žmonės, gulėdami dažnai užmiega. Tad gulėjimu nereikėtų piktnaudžiauti.

Meditacija su vedančiuoju įrašu

Dažnai pradedant medituoti iškyla klausimai – ką veikti patogiai įsitaisius? Mintis suvaldyti nėra tokia jau lengva užduotis. Svarbiausia susirasti būdą jas sukoncentruoti į objektą, veiklą arba, jei jau pavyksta – į „čia ir dabar“. Vis dėlto, kol keliausite iki visiškos minčių tylos, rekomenduojame išbandyti meditaciją su vedančiuoju įrašu. Yra nuostabių meditacijos vedlių, kurie dalinasi nemokamais įrašais internete ir veda pasąmonės keliais.

Svarbiausia renkantis meditacijos įrašus, pasidomėti apie patį mentorių – kokios jo vertybės, pažiūros, siekiai. Supraskite, kad tą žmogų įsileisite į savo pasąmonės lygmenį, tad ši užduotis iš tiesų labai atsakinga. Meditacijos sėkmė priklauso nuo to ar jums bus malonu klausyti vedlio balso, ar spėsite keliauti jo tempu, ar intencija, kuria bus keliaujama rezonuoja su jūsų dabartine būsena ir poreikiais. Taip pat pradžiai rinkitės neilgas – 10-20 min. meditacijas. Kaip kūnui reikia priprasti prie sporto, taip jūsų galva turi priprasti prie tylos. Per ilgai medituojant pirmuosius kartus gali kilti natūralus vidinis pasipriešinimas, nuobodulys, vidinis ego pradės stumti šią praktiką tolyn nuo jūsų. Tai normalu!

Dailės terapija suaugusiems – vienas iš populiariausių meditacijos būdų

Mintys – sudėtingas dalykas. Kartais jas suvaldyti vien pastangų ir kokybiško meditacijos įrašo gali neužtekti. Tuomet į pagalbą galite pasitelkti papildomas priemones dėmesio sutelkimui. Norime pabrėžti, kad nei vienas meditacijos metodas nėra nei blogesnis, nei geresni už kitus. Kiekvienas žmogus turi išsirinkti tokį, kuriame jaučiasi maloniai, augantis, atsipalaiduojantis, tobulėjantis, rimstantis. Svarbiausias jausmas – jog po bet kokios terapijos širdyje būtų gera.

Dailės terapijos išskirtinumas – tai dėmesio sutelkimas į piešimo procesą. Ši meditacijos forma pažadina mūsų prigimtinį kūrybiškumą. Jei kilo bent menka abejonė, jog piešti nemokate, galime nuraminti – piešti moka visi, tik kartais esame susivaržę dėl baimės kitų nuomonei ar kritikai. Kai nustojame bandyti įtikti kitiems, kai piešiame sau – kūrybinė laisvė pradeda plūsti smarkiau nei galime tikėtis. Dar paprastesnis ir tikrai didelių įgūdžių nereikalaujantis piešimo metodas – tai iš anksto paruoštų piešinių spalvinimas. Visas atskiras tokių paruoštukų asortimentas Knygyno Vaga „Spalvinimas suaugusiems kategorijoje. Užtenka vos spalvotų pieštukų ar pačios paprasčiausios akvarelės, kad jūsų mintys pradėtų lietis spalvinimo knygų lapuose. Pasirūpinkite malonia muzika arba mėgaukitės tyla – dailės terapija užburia ir įtraukia ilgam.

Šokis, veiksmas, sportas – irgi meditacijos formos

Jei esate bent kiek domėjęsi žmonių charakterio tipais, tikrai žinote, jog kiekvienas iš mūsų esame skirtingi. Tai kas vienam tinka, kitam gali trukdyti. Ir kalbant apie meditacija – tai ypatingai svarbu. Kaip jau minėjome, meditacija yra skirta minčių koncentracijai ir atsipalaidavimui, tad jei išsėdėti vienoje vietoje net ir kelias minutes jums yra sudėtinga, galite ieškoti aktyviosios meditacijos. Prie aktyvių meditacijos būdų yra priskiriamos šokio ir judesio praktikos, tokios kaip joga, joga kundalini, mandala šokis (mandala dance). Taip pat viena iš paprasčiausių ir jokių praktikių įgūdžių nereikalaujanti meditacija – tai pasivaikščiojimai miške ir pajūryje. Jei norisi energiją ir susikaupusias mintis dar labiau iškratyti  - rinkitės bėgimą, plaukimą ar kitą mėgstamą aktyvią veiklą.

Visa judesio meditacijos esmė – tai minčių sutelkimas į atliekamą veiksmą. Bėgdami pajauskite kiekvieną kūno raumenį, leiskite patirti kaip aplinka veikia jūsų kūną, kaip kyla temperatūra, pulsas, klausykite širdies plakimo. Jei šokate – pamirškite visus judesius, kurių jus kada nors yra mokę. Judėkite taip, kaip nori kūnas, kvėpuokite giliai, išjudinkite kiekvieną slankstelį. Mintys „puola“ tuomet, kai joms yra vietos. Tad jei jaučiate, kad esamoje praktikoje mintys pradeda eiti į šalutinius dalykus – darbą, santykių klausimus, neatsakytus laiškus, vadinasi pats laikas įtraukti naują judesį, naują maršrutą ar keisti pačią praktiką. Kai veiksmas tampa monotonišku, iš anksto žinomu – suvaldyti mintis yra gerokai sunkiau.

Mintys yra mūsų pačių kūriniai

Vis dažniau apie meditaciją kalbama ne kaip apie mistinę dvasinę praktiką, bet kaip apie kasdienybės ritualą, kurį turėtume įtraukti į dienos ritmą taip pat kaip ir dantų valymą ar vakarienę. Auginant gyvenimo kokybę, turime suprasti, jog mes patys esame atsakingi už savo mintis. Ir tik mes patys galime suvaldyti jų srautą, pasirūpinti, kad maitintume savo sielą kokybišku maistu. Kiekviena tylos ir ramybės minutė mūsų galvoje – tai būsena „čia ir dabar“ (angl. Flow), kuri tampa daugelio siekiamybe šiame streso ir intrigų kupiname gyvenime. Meditacija – tai vienas iš pigiausių, paprasčiausių ir veiksmingiausių metodų šią būseną pasiekti. Ir visai nesvarbu ar rinksitės klausytis atpalaiduojančios muzikos, ar piešite, skaitysite šventraščius ar bėgsite miško taku. Svarbu, kad jaustumėte gyvenimo balansą, o jį praradę žinotume kelią atgal.



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook