Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Ženklai gatvėse – galvosūkis miesto svečiams

Ženklai gatvėse – galvosūkis miesto svečiams (5)

2015-10-21

Kaip važiuoti mieste, kuriame nėra kelio ženklų? Tokį klausimą uždavęs vyras Jurbarke nurodė ne vieną vietą, kur būtini papildomi kelio ženklai. Vyriškis įsitikinęs, kad eismo saugumu Jurbarke rūpinamasi per mažai. Ypač sudėtinga mieste vairuoti atvykusiems iš kitur, nes vietiniai žino pagrindines gatves, o  svečiai dairosi kelio ženklų. O šių – nėra.

Pasigedo ženklų

„Į Jurbarką iš Vilniaus atvažiavusi dukra sutriko – beveik niekur sankryžose neatkartojamas pagrindinio kelio ženklas, todėl logiška, kad pamačius automobilį iš dešinės, reikėtų jį praleisti“, – „Šviesai“ sakė vyras. Tarkim, važiuojant Vytauto Didžiojo gatve, beveik nė vienoje sankryžoje nepažymėta, kad važiuoji pagrindiniu keliu. „Tokių sankryžų Jurbarke ne viena ir ne dvi. Manau, kad tie, kas atsakingi už saugų eismą mieste, savo pareigų neatlieka“, – įsitikinęs vyras.
Priekaištų jis negailėjo ir prie Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos įrengtiems kalneliams. Nors juos bandyta taisyti, tačiau visi žino, kad problema vis tiek liko – automobiliai gadinami, ypač sunkiasvoris transportas.
Iškilusios perėjos neseniai įrengtos ties devynaukščiu Vasario 16-osios gatvėje ir ties Vytauto Didžiojo pagrindine mokykla. Nors paprastai tokios perėjos įrengiamos taip, kad vairuotojai neviršytų leistino greičio, šios trys važiuojant tokiu greičiu kelia rimtą pavojų automobiliams – mašina smarkiai sutrenkiama, pašoka į viršų, gadinama važiuoklė.
„Kalneliai įrengiami, kad nebūtų viršijamas greitis. Apie juos perspėjama ženklais ir tai – puiku. Tačiau kodėl neperspėjama, kad turiu prilėtinti automobilį iki 10 ar 20 kilometrų per valandą ? Iš kur ne vietiniam vairuotojui žinoti, kad kalnelis aukštas ir galiu sulaužyti automobilį? Jei jau įrengia tokius kalnelius, turėtų ir greitį ženklais tinkamai sureguliuoti. Matyt, savivaldybė netinkamai įrengtus kalnelius perdarys tik po to, kai gaus didelį ieškinį už sugadintą brangų automobilį“, – įsitikinęs vairuotojas.
Kitas „Šviesos“ pašnekovas atkreipė dėmesį į centrinėje miesto gatvėje sustatytus cementinius vazonus su augalais. Dėl „cementinio“ miesto įvaizdžio diskusijų kilo jau anksčiau, tačiau kai kuriose vietose šios „puošmenos“ trukdo matomumui. Vazonai su tujomis vaizdą vairuotojams ypač užstoja išvažiuojant į Dariaus ir Girėno gatvę iš prekybos centro IKI aikštelės. Ne ką geriau ir P. Cvirkos ir Dariaus ir Girėno gatvių sankirtoje, gražiai žydėjusios gėlės trukdė vairuotojams ir sankryžoje prie autobusų stoties.

Laukia rekomendacijų

Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorė ir eismo saugumo komisijos pirmininkė Vida Rekešienė pripažįsta, kad miesto ženklinimo ir eismo organizavimo problemų yra. Direktorės teigimu, anksčiau eismas reguliuotas gan chaotiškai, todėl dabar paprašyta policijos pareigūnų, kad šie pateiktų rekomendacijas kaip tvarkyti daugiausia problemų keliančias vietas.
„Kai bus pateikta susisteminta informacija ir rekomendacijos, spręsime kaip ženklinti nurodytas vietas. Tačiau ir dabar, manau, jurbarkiečiai važinėja be didelių problemų“, – sakė direktorė.
V. Rekešienė sutinka, kad P. Cvirkos bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje esantys miesto papuošimai šiek tiek trukdo vairuotojams, tačiau žmonės dėl to labai nesiskundžia – sulaukta vos keleto pastabų dėl šių vietų.
„Į priekaištus dėl kalnelių perėjose prie devynaukščio ir Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos atsakyti negaliu. Projektą šioms vietoms ruošė Ūkio ir turto skyriaus specialistai“, – sakė savivaldybės administracijos direktorė.
Pasak Ūkio ir turto skyriaus vedėjo Stanislovo Andriulio, kalneliai keliose gatvėse įruošti pagal specialistų parengtą projektą, kuriam pritarė savivaldybės Eismo saugumo komisija. Vedėjas mano, kad įrengti paaukštintas perėjas reikėjo dėl vaikų saugumo. Rekonstruoti perėjas šiose vietose rekomendavo ir Saugaus eismo planavimo Jurbarko mieste galimybių studiją parengę specialistai.
Skyriaus specialistai projektą parengė taip, kad norint pervažiuoti kalnelius gatvėje leistinu 50 kilometrų per valandą greičiu, automobilis, tikėtina, smarkiai nukentėtų. Kalnelius saugiai realu įveikti maždaug 20 kilometrų per valandą greičiu ar net lėčiau. Tačiau ženklų, perspėjančių vairuotojus, kad toje atkarpoje reikėtų mažinti greitį, nėra.
„Reikėjo tose vietose užtikrinti, kad vaikai galėtų saugiai pereiti gatves. Parengėme projektus, komisija juos patvirtino. Ženklai, kad yra kalnelis sustatyti, vairuotojai perspėjami“, – tikino valdininkas.

Vadovaujasi taisyklėmis

Sodų gatvę prižiūri ir kalnelius bei ženklinimą ten įrengė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos specialistai. Daugumą intensyviai apkrautų šalies kelių prižiūrinčios direkcijos darbuotojai ženklindami kelius ar įrengdami kalnelius vadovaujasi Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintomis Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis bei Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijomis R ISEP 10.
Todėl Sodų g. itin išsiskiria iš bendro miesto vaizdo. Kiekvienas įvažiavimas į ją pažymėtas sankirtą su šalutiniu keliu nurodančiais ženklais, sustatytais vadovaujantis minėtomis taisyklėmis. Pagal taisyklių reikalavimus įrengiami ir kalneliai.
„Greičio mažinimo kalneliai, esantys valstybinės reikšmės keliuose, turi būti projektuojami vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis. Savivaldybėms šis dokumentas yra rekomendacinio pobūdžio, jos neprivalo vadovautis rekomendacijomis rengiant iškilius greičio mažinimo kalnelius vietinės reikšmės keliuose, tačiau kito dokumento, reglamentuojančio greičio mažinimo kalnelių projektavimą ir įrengimą nėra, todėl jos gali į jį atsižvelgti. Kelių direkcija skelbdama viešojo pirkimo konkursą greičio mažinimo priemonių projektavimui ir įrengimui valstybinės reikšmės keliuose darbų atlikimo apraše nurodo, kad greičio mažinimo kalneliai turi būti projektuojami ir įrengiami vadovaujantis šiomis rekomendacijomis ir kitais statybą ir projektavimą reglamentuojančiais teisės aktais. Tokiu būdu rekomendacijos tampa privalomos“, – teigiama direkcijos atstovo spaudai Evaldo Tamariūno „Šviesai“ atsiųstame atsakyme.
Aiškią poziciją Kelių direkcijos specialistai turi ir dėl matomumo sankryžose. Nors sankryžų įrengimas priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau nebūtinais daiktais, statiniais ar įrenginiais matomumas neturėtų būti ribojamas.

Ženklų nereikia

Jurbarko r. policijos komisariato viršininkas Aivaras Dumčius įsitikinęs, kad vyro iškelta kelių eismo ženklų mieste problema – menka. Pasak jo, važinėti Jurbarke saugiai galima vadovaujantis dabartiniu ženklinimu ir sveiku protu.
„Jei važiuoji pagrindiniu keliu ir jis niekur nesuka, reikia vadovautis protingumo kriterijumi ir suprasti, kad važiuoji pagrindiniu, net jei nėra ženklo kiekvienoje sankryžoje. Nėra prasmės miesto perkrauti ženklais. Juolab kad kiekvienas ženklas kainuoja daugiau nei šimtą eurų. Tuos pinigus galima panaudoti pėsčiųjų perėjų saugumui gerinti“, – sakė A. Dumčius.
Pasak viršininko, kur kas didesnė problema yra nevykusiai miesto puošimui panaudoti augalai. P. Cvirkos ir Dariaus ir Girėno gatvių sankirtoje, stoties sankryžoje ir dar keliose miesto vietose jie užstoja vairuotojams vaizdą.
„Pats važiuodamas matau, kad tose vietose yra problemų. Jei sankryžoje yra atitvarai, jie skirti tam, kad saugotų pėsčiuosius, o ne tam, kad ant jų kabintų gėles, kurios užstoja į mokyklą einančius vaikus“, – įsitikinęs pareigūnas.
A. Dumčius patikino, kad pareigūnai ruošia savivaldybei rekomendacijas, kurias įgyvendinus tikimasi eismo saugumą mieste pagerinti.

Lukas PILECKAS



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook