Bronius Pauža: „Sprendimus diktuoja požiūris į darbą“ (4)

- Ko turėtų imtis Vyriausybė, kad nors kiek dabartinė padėtis Lietuvoje imtų gerėti?
- Pirmiausia ir valdančiajai daugumai, ir Vyriausybei reikėtų atsisakyti nuostatos, kad sunkmečiui pažaboti visos priemonės yra teisingos.
Neapgalvoti sprendimai vėliau kerta labai skaudžiai, todėl šiandien aiškiai matome, kad reikia persvarstyti mokesčių įstatymus, grįžti prie PVM lengvatų kultūros, meno, žemės ūkio, gamybos srityse.
Svarbu investicinės programos, ES fondų panaudojimas ir sąžinė, nes skandalai dėl Europos Sąjungos paramos pinigų panaudojimo, abejotino jų įsisavinimo dar labai dažni. Pritariu oponentams, kai sako, kad kritikuoti visada lengva, tačiau ši Vyriausybė blaškosi nerasdama išeičių, o kompetencija, švelniai sakant, kelia abejonių. Valdantiesiems džiaugtis nėra ko. Nors premjero A. Kubiliaus pateiktoje Vyriausybės metinėje ataskaitoje daug panegirikos ir garantijų, kad krizė suvaldyta, statistika rodo ką kita. Ekonomikos augimo kol kas nėra. EUROSTAT duomenimis, šių metų vasarį, palyginus su praėjusių metų, mažmeninės prekybos nuosmukis Lietuvoje yra didžiausias tarp ES šalių - net 17,1 proc. Nedžiugina pramonės gamybos tendencijos, o dėl nestabilios ekonomikos nėra ką kalbėti apie investicijas ar naujų technologijų atsiradimą. Kovo mėnesį bedarbių skaičius viršijo 300 tūkst., emigruoja jauni ir perspektyvūs žmonės. Šiame kontekste premjero pagyros atrodo ciniškos. Vyriausybei derėtų ne propagandinius dokumentus rengti, o bent jau tinkamai įvertinti savo darbą.
- Ką manote apie Seimo daugumą ir kodėl Lietuvos Respublikos Seimas šiandien labiau primena bulvarinį žurnalą, o ne pagarbos vertą instituciją?
- Deja, tenka pripažinti, kad gyventojų pasitikėjimas Seimu yra labai žemas ir, aišku, dėl to kalti ne apklausose dalyvaujantys žmonės. Pirmiausia reikėtų kalbėti apie Seimo narių atsakomybę, pareigą, požiūrį į darbą. Prisipažinsiu, kad sunku ką pasakyti žmonėms, kai manęs klausia, ar yra Lietuvoje dar kita darbovietė, į kurią gali be pateisinamos priežasties neateiti mėnesį ar ilgiau, ir nebūsi atleistas... Kalbant apie Seime priimamus įstatymus, taip pat iškyla atsakomybės klausimas. Sutinku, kad ne visada galima pabėgti nuo nepopuliarių sprendimų, tačiau kai kalbame apie labai jautrius, gyventojams skaudžius reikalus, negalima kaip kirviu nukirsti.
Nors priimant vieną ar kitą įstatymą už jį balsuoja ne visi Seimo nariai, tačiau daugumos valia primetama visiems. Antra vertus, Seimą išrenka rinkėjai, tie patys Lietuvos žmonės, kurie atėję balsuoti taip pat turėtų politinę partiją ar konkretų politiką rinktis labai atsakingai.
Kritikuoti tautos išrinktus atstovus reikštų menkinti jos valią, todėl kalbėti vertindamas Seimą norėčiau tik už save. Manau, kad savo pareigas atlieku sąžiningai, ir tikiuosi, kad nenuvilsiu savo rinkėjų.
- Kaip vertinate ministrų kaitą - jei dar kuris liko nepakeistas, tai netyla kalbos apie rengiamas interpeliacijas? Ar būdama tokia nestabili Vyriausybė geba spręsti esmines problemas?
- Vyriausybės veiksmus galima vertinti atsižvelgiant į tai, kaip jos sprendimai įtakoja šalies ūkį ir paprastų žmonių gyvenimą. Jokios abejonės nekyla, kad smaugiant Lietuvos žmones bandoma įsiteikti Briuseliui. Bet ar tokia kaina pateisinama, kai viskas sprendžiama pensininkų, vaikų, neįgaliųjų, socialiai remtinų žmonių, vaikus auginančių šeimų sąskaita. Tereikia prisiminti kad ir naujojo Ignalinos AE vadovo atlyginimą, siekiantį 26 tūkst. litų, arba tūkstantinius priedus ministerijų klerkams, nesuvokiamas išlaidas ministerijų samdomiems konsultantams. Tuomet tūkstančiai ir milijonai neskaičiuojami. Akivaizdu, kad daugelis priimtų sprendimų prisidengiant sunkmečiu tikslų nepasiekia. Kalbant apie ministrus, belieka prisiminti matematiką - dėmenis sukeitus vietomis suma nepasikeičia. Taip ir su ministrais - vieną atleidus Vyriausybės nuostatos lieka tos pačios. Manyčiau, kad ši Vyriausybė nuvylė šalį, tad keisti reikėtų ne kelis ministrus, o visą Vyriausybę su jos programa. Ir socialdemokratai, kuriems atstovauju, ir kitos opozicinės frakcijos yra pateikusios alternatyvią Vyriausybės programą - tad būdamas Socialdemokratų frakcijos narys įsiklausau į šios programos nuostatas ir tikslus. Opozicinės alternatyvios Vyriausybės programos tikslas - skatinti verslą, užtikrinti tinkamo dydžio pensijas, socialines garantijas mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, biudžeto deficitą mažinti ne padidintais mokesčiais, kaip tą daro valdančioji dauguma, o mažinant nedarbą ir skatinant vartojimą. Tai yra esminis skirtumas, ką siūlo opozicija ir ką šaliai bruka valdantieji.
- Pastaruoju metu gana daug diskutuojama apie SODROS reformą. Ar galėtumėte vertinti siūlymus, ko iš šios reformos tikėtis žmonėms?
- Griauti visada lengviau, nei sukurti nauja ar pasiūlyti alternatyvą, kuri nebūtų skausminga žmonėms. Socialinės apsaugos ir darbo ministro pristatytos reformos nuostatos kelia daug abejonių ir nerimo. Blogiausia, jei reforma bus stumiama skubotai, neatlikus išsamios analizės ir neįvertinus naudingumo. Esu prieš tokius eksperimentus. O kad abejoti yra dėl ko, parodė antradienį paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad dirbantiems pensininkams pensijos negalėjo būti mažinamos labiau nei nedirbantiems.
Socialdemokratų frakcija įsitikinusi, kad tokia Vyriausybės klaida nedovanotina, ir premjeras, jei elgtųsi garbingai, turėtų atsistatydinti - juk nukentėjo tiek daug sąžiningai pajamas gavusių žmonių.
Dirbantys pensininkai raminami kalbomis apie prarastų pajamų grąžinimą, tačiau aišku, kad realių sprendimų teks palaukti, nes A. Kubilius dar tik žada pasigilinti į Konstitucinio Teismo sprendimą. Kažkodėl vis prireikia piketų ar kitų drastiškų priemonių, kad pagaliau būtų įvertintas kuris nors įstatymas ar vykdoma reforma ir valdantieji įsiklausytų į sveiką protą. Gal kritika ir abejonės bus išgirstos, nes panašu, kad su SODROS reforma ypač skubėjęs ministras tempus lėtina.
- Nors buvo sukelta daug triukšmo, tiesioginių mero rinkimų šalininkai patyrė pralaimėjimą. Jūs pasisakote už ar prieš tiesioginius mero rinkimus?
- Konstitucijos pataisoms, kuriomis buvo siekiama įteisinti tiesioginius merų rinkimus, Seimas nepritarė. Socialdemokratai pasisakė už, nes visad palaikė tiesioginių mero rinkimų idėją, tačiau balsavimo rezultatus lėmė konservatorių dauguma.
Manau, kad taip buvo ignoruojama ir merų, ir visuomenės nuomonė, nes žmonės tikėjosi jau ateinančiais metais savivaldybių merus rinkti tiesiogiai.
Manau, kad šis klausimas buvo sąmoningai vilkinamas, nes vertinant šiandieninę padėtį, valdančiosios daugumos kandidatų lauktų rimta akistata su rinkėjais.
Tokia rizika, aišku, nepatraukli, ir nors šios Vyriausybės programoje kalbama apie siekį merus rinkti tiesiogiai, realybė yra kitokia - tą labai aiškiai parodė balsavimas.
- Ar galėtumėte įvertinti Jurbarko socialdemokratų darbą. Panašu, kad savivaldybių tarybų rinkimams besiruošiančios partijos rinkėjams nieko naujo pasakyti negali.
- Jei kalbame apie principines partijos programos nuostatas, jos tikrai lieka tos pačios. Jei kalba sukasi apie socialdemokratų Jurbarko skyrių, galiu pasakyti, kad permainų yra daug. Pirmiausia, nauji žmonės, papildę skyrių per keletą pastarųjų metų. Labai vertinu ir senųjų partijos narių patirtį, ir naujų žmonių iniciatyvas, drąsias mintis. Esu Jurbarko krašto žmonių išrinktas Seimo narys, bet ne Jurbarko skyriaus vadovas. Partijos skyrius turi savo pirmininką, tarybą, rajono taryboje dirba trys socialdemokratai, tad vienydami patirtį ir darbą galime padaryti daugiau. Manau, kad tai ir yra pagrindinis tikslas.
- Rajone lankotės gana dažnai. Ar Seimo nariui svarbiau priimami įstatymai, t.y. darbas Seime, ar vos ne kas savaitiniai vizitai Jurbarke?
- Tiesiogines Seimo nario pareigas žinau gerai ir galiu garantuoti, kad ne tik nepraleidinėju posėdžių, bet ir visada gilinuosi į svarstomus klausimus. Visada sakiau ir sakysiu, kad negali priimti gero įstatymo nebendraudamas su žmonėmis, nesuvokdamas ir nežinodamas, kas svarbu. Per kelis šių metų mėnesius surengiau nemažai susitikimų rajono kaimuose, vykau bendruomenių, seniūnaičių, kitų aktyvių žmonių pakviestas. Tariamės, sprendžiam, kokius darbus galime padaryti vieni kitiems padėdami. Daugelis į mano biurą Jurbarke ar į susitikimus ateinančių žmonių kreipiasi tada, kai nepavyksta susikalbėti kitur. Nesusikalbėjimo priežastys įvairios - kompetencija, tolerancijos trūkumas, bendravimo ypatumai. Vertinu rajono mero požiūrį į bendrą darbą, kai tenka tarpininkauti tarp piliečio ir savivaldybės. O gyventojai kreipiasi pačiais įvairiausiais klausimais - žemės reikalai, kitos ūkininkų problemos, bendruomenių planai, mokyklų rūpesčiai, pagaliau kartais žmogų griūte užgriūna problemos, kurias vienam įveikti per sunku. Tad tie, kas klausia, ar svarbiau kelti ranką Seime, ar išgirsti, kuo gyvena žmonės, patys turėtų į savo klausimą ir atsakyti, nes mano atsakymas visada buvo aiškus - pradžių pradžia yra žmogus, o aš esu laimingas, jei galiu kuo nors padėti.