Rajono meras apie kasdienius darbus, politiką ir planus (3)

Apie kasdienius darbus...

- Neseniai „Šviesoje" skelbtame interviu minėjote, kad rajonas turi galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos finansine parama ir gauti 21 mln. litų investicijų seniūnijų infrastruktūrai - t. y. kaimo žmonių gyvenimo kokybei gerinti. Ką mes, kaimo žmonės, turėtume padaryti, kad šie pinigai nepatektų į valdininkų nagus ir nebūtų pavogti, o panaudoti pagal paskirtį?
- Norėčiau patikslinti, kad kalbėjau, jog apie 21 mln. litų ES parama pasieks visą rajoną, dalis šių lėšų teks miestui. Seniūnijas per pora metų eilės tvarka pasieks maždaug po 1 mln. Lt. Sutinku, kad nesiliaujantys korupcijos skandalai respublikinėse institucijose, nesąžiningų valdininkų bandymai paramos lėšas panaudoti neskaidriai formuoja neigiamą gyventojų nuomonę. Gal atrodysiu naiviai, bet esu įsitikinęs, kad rajoną pasiekusi ES parama pasieks ir tikslą. Puikiai žinau, kaip griežtai kontroliuojamos ES paramos lėšos, todėl visus noriu nuraminti, kad Europos Sąjungos parengti lėšų panaudojimo ir kontrolės mechanizmai neleidžia nė cento panaudoti ne pagal paskirtį. Net keliais litais nukrypus nuo projekto paprastai traktuojama, kad pinigai panaudoti ne pagal paskirtį ir savivaldybei juos tektų grąžinti iš rajono biudžeto. Kontrolė pakankama, tačiau darbų priežiūrą vykdantys specialistai privalo būti principingi. Taip pat manau, kad nepakenktų visuomenės ir bendruomenių dėmesys atliekamiems darbams.
- Koks savivaldybės vadovų požiūris į nežvyruotus kelius, jungiančius nutolusius vienkiemius su gyvenvietėmis. Ar galima tikėtis, kad šiems keliams tvarkyti atsiras pinigų?
- Kelių žvyravimas ir asfaltavimas yra vieni brangiausių darbų. Rajono savivaldybė kasmet pirmo ketvirčio pabaigoje gauna papildomų lėšų per Susisiekimo ministeriją iš Kelių fondo, rajono biudžeto lėšos nenaudojamos. Per dvejus pastaruosius metus Jurbarko rajonui skiriamos lėšos iš Kelių fondo sumažėjo nuo 5,2 mln. iki 1,2 mln. Lt pernai. Šiemet, kai rajono biudžetas sumažintas 18 mln. Lt, drastiškai mažinamos pensijos, socialinės išmokos, galvoti bent jau apie praėjusių metų lygio lėšas keliams yra nerealu. Pasielgčiau labai neatsakingai pažadėdamas žvyruoti kelius į vienkiemius.
- Kiek pagrįstos kalbos, kad dėl sunkmečio Jurbarko gatvės liks tamsios? Ar nemanote, kad taip taupydama savivaldybės administracija daro meškos paslaugą - žmonės jausis nesaugūs?
- Esu tos nuomonės, kad saugumui reikia skirti pakankamai dėmesio net ir sunkmečiu. Negalima taupyti sveikatos ar gyvybės sąskaita. Taip bandę taupyti rajonai pripažino, kad pasielgė neapgalvotai, nes padaugėjo plėšimų, vagysčių, smurto. Aišku ir tai, kad biudžete turėdami 18 mln. Lt mažiau šiemet turėsime ypač taupyti ir šviesti taip kaip iki šiol negalėsime. Svarstome galimybę gatvėse išjungti kas antrą lempą, tikiuosi, kad tam pritars rajono taryba, tačiau tuo pačiu esame atviri ir jūsų pasiūlymams.
- Ar Jurbarke turėsime ligoninę, ar iš jos liks tik gydymo įstaiga, teikianti dienos paslaugas? Kodėl pradėtą reformą ligoninėje bandoma vykdyti tik mažinant atlyginimus žemesniajam medicinos personalui?
- Praėjusiais metais Jurbarko ligoninei skirta daug dėmesio ir pastangų, kad ji nebankrutuotų. Rajono tarybos Socialinių reikalų komitete pritarta taupymo planui, daugkartiniai vizitai pas sveikatos apsaugos ministrą ir ligonių kasų direktorių, pokalbiai su visais darbuotojais leido ne tik stabilizuoti padėtį, bet atsirado daugiau optimizmo ir tikėjimo ligoninės perspektyva. Jurbarko ligoninei paliktas dvejų metų laikotarpis, per kurį ji privalo parodyti, kokį gali pasiekti lygį. Sprendimas, kokią - rajoninę ar regioninę - ligoninę turėsime priklauso ne tik nuo vadovo, bet ir visų gydytojų ir kito personalo supratimo, kokia yra šiandieninė ligoninės padėtis. Geranoriškumas taip pat yra ne paskutinėje vietoje. O dėl atlyginimų atsakyčiau taip: sumažintas finansavimas ligonių kasoms, šios mažina finansavimą ligoninėms. Taupyti reikia solidariai. Esu informuotas, kad gydytojų darbo užmokestis mažinamas kaip ir žemesniajam medicinos personalui. Tai labai jautri sritis, todėl negalima pasielgti neapgalvotai.
- „Šviesoje" buvo rašyta apie ties Skirsnemune likimo valiai paliktą prieplauką, kurią gali sutraiškyti ledas. Ar domėjotės, kokius prie Nemuno likusius poilsiavietės statinius dar būtų galima išgelbėti? Ar kas nors prisiims atsakomybę už tokį neūkiškumą ir savivaldybės turto niokojimą?
- Kalbėjomės su savivaldybės administracija. Pasiteisinimų yra daug, tačiau ši žiema parodė, kad rudenį priimti klaidingi sprendimai. Išmontuoti šiuos statinius rudenį ir vėl sumontuoti pavasarį kainuoja brangiai, šių darbų kaina, ko gero, jau viršijo pačių statinių vertę. Deja, šiuo atveju taupymas nepasiteisino. Specialistai ir atsakingi darbuotojai teigia, kad lieka galimybė prieš ledonešį ištaisyti klaidas ir išmontuoti statinius nepatiriant žalos. Nepavyks, bus padaryti nuostoliai - bus ieškoma ir atsakomybės.
- Ar nemanote, kad suvienodinus kainas už atliekų surinkimą mieste ir kaime, kaimo žmonės yra apiplėšiami. Didelę dalį atliekų kompostuojame, šiukšlių prirenkame labai mažai, tačiau mokėti turime brangiai.
- Visiškai sutinku ir manau taip pat, tik neaišku, kodėl klaidingai teigiama, kad kainos yra suvienodintos. Jurbarko rajono taryba nuo 2009 m. kovo 1 d. nustatė skirtingas atliekų sukaupimo normas kaimo (išskyrus Jurbarkų ir Dainių kaimus) ir miesto gyventojams. Komunalinių atliekų sukaupimo norma vienam gyventojui kaime per metus yra 1,2 kub. m, mieste - 2 kub. m. Taigi mieste ji 60 proc. didesnė. Yra numatyta, kad būtent tokį procentą atliekų, lyginant su miesto gyventojais, jūs galite kompostuoti. Surinkimo ir išvežimo tarifas kaime yra šiek tiek didesnis, nes ilgesni pervežimo atstumai: mieste 43,43 Lt už 1 kub. m, kaime - 50,21 Lt už vieną kub. m. Tad kas mėnesį kaimo gyventojui reikia mokėti 5,02 Lt (be PVM), o mieste - 7,24 Lt (be PVM). Todėl teigti, kad kaimo ir miesto gyventojai moka vienodai tikrai negalima.
- Ar savivaldybei neaišku, kad turi per daug viršininkų. Darbą ir funkcijas iš dalies dubliuoja savivaldybės administracijos civilinės saugos specialistas, rajono priešgaisrinės tarnybos viršininkas, juo labiau kad didžioji su šia sritimi siejamų darbų dalis vis tiek tenka Jurbarko priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai.
- Klausimas visai logiškas ir jeigu apsispręsti galėtų pati rajono savivaldybės taryba, būtų ieškoma geriausio varianto. Tačiau pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 str. civilinė ir priešgaisrinė sauga yra valstybinė funkcija. Tai reiškia, kad Seimas tvirtindamas biudžetą šioms funkcijoms atlikti skiria lėšas, kurias privaloma panaudoti tik šiai paskirčiai. Net jei šias lėšas sutaupytume, tektų grąžinti į valstybės biudžetą. Apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ir jai priklausanti Jurbarko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra pavaldi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Savivaldybė su šia įstaiga gali tik bendradarbiauti ir jokiu būdu negali spręsti pertvarkos klausimų.
- Kodėl kliudoma dirbti prie Jurbarko bažnyčios esantiems laidojimo namams? Ar savivaldybė įsiklauso į jurbarkiečių nuomonę? Jei taip, tai kodėl patogioje vietoje esančius, gero darbo tradicijas puoselėjančius laidojimo namus stengiamasi uždaryti, o savivaldybė į tai nekreipia dėmesio?
- Laidojimo namai svarbūs visiems - ir gyventojams, ir savivaldybės vadovams. Tik apmaudu, kad verslui trukdoma. Juk savivaldybei suteikta teisė išduoti leidimus ir licencijas prekybai tabaku, alkoholiu, pirotechnika, tačiau laidojimo paslaugų verslą kontroliuoja ir licencijas išduoda Aplinkos ministerija, savivaldybei tokia galimybė nesuteikta. Šios veiklos licencijavimas, įteisintas Žmonių palaikų laidojimo įstatymu, įsigaliojo nuo 2009 m. liepos 1 d. Šis verslas „globojamas" respublikiniu mastu. Suprantu daugelio žmonių nepasitenkinimą, tačiau rajono savivaldybė vyriausybės kompetencijos klausimų nesprendžia.

Apie politiką...

- Vadovavote Liberalų ir centro sąjungos Jurbarko skyriui, tačiau tapęs meru, šį postą perleidote buvusiam Seimo nariui Sauliui Lapėnui. Ar nemanote, kad toks sprendimas pakenkė ir Jūsų politinei veiklai, ir partijos rajono skyriui?
- Ko gero, taip, tačiau Liberalų ir centro sąjungos Jurbarko skyrius ieškojo geriausio sprendimo. Norėjau kiek galima daugiau laiko skirti mero darbui, šiai minčiai pritarė daugelis skyriaus narių. S. Lapėnas sutiko vadovauti skyriui, tačiau neįvertinome, kad darbas Vidaus reikalų ministerijoje atims ir jam visą laiką. Supratome, kad partijos rajono skyriui pritrūko dėmesio, todėl sumažėjo skyriaus narių aktyvumas ir motyvacija. Dėl šios priežasties ir didelio užimtumo sausio pabaigoje Saulius Lapėnas atsistatydino, skyriui laikinai vadovauja pavaduotojai. Vasario pabaigoje skyrius turėtų rinkti naują pirmininką.
- Kaip sekasi ir ar apskritai bendradarbiaujate su rajone išrinktu Seimo nariu Broniumi Pauža? Ar nemanote, kad dirbant kartu, o nedairantis į Seimo daugumą ar opoziciją, rajonui būtų galima nuveikti daugiau?
- Mero kabinetas visada atviras Seimo nariui - jei niekas nesutrukdo, su Seimo nariu Broniumi Pauža susitinkame kas antrą pirmadienį. Kalbėtis yra apie ką, tad deriname visus aktualius ir jam, ir man klausimus. Džiaugiuosi, kad randame bendrą kalbą, nes dažnai mums reikalinga pagalba respublikinėse institucijose, o B. Paužai svarbu, kad būtų išspręsti rajono gyventojams svarbūs klausimai, dėl kurių buvo kreiptasi į Seimo narį, nes dažniausiai tai būna savivaldybės kompetencijos ribos. Tokia jau susiformavusi visuomenės nuomonė, kad kuo į aukštesnį pareigūną kreipiesi, tuo greičiau ir palankesnio atsakymo sulauksi.
Niekad nesižvalgau į Seimo poziciją ar opoziciją. Bendrauju ir dirbu su visais, kurie padeda ir gali padėti mūsų rajonui. Pagaliau tai mano pareiga - siekti rezultato, neskirstant į savus ir svetimus, kairę ar dešinę. Priešingai, man nepriimtinas tuščias politikavimas sprendžiant įvairias rajono problemas.
- Kaip vertinate, kad įsteigęs biurą aktyvią veiklą rajone pradėjo partijai Tvarka ir teisingumas atstovaujantis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis?
- Pirmas įspūdis šokiravo. Nenorėčiau sutikti, kad Remigijus Žemaitaitis Jurbarke pradėjo aktyvią veiklą. Manau, labiau tiktų vertinimas, kad pradėjo agresyvią partijos Tvarka ir teisingumas rinkiminę kampaniją padėdamas rajono skyriui laimėti artėjančius savivaldos rinkimus. Keista ir girdėti, ir skaityti, kad atidarė Seimo nario biurą, nes patalpas, kuriose įsikūrė R. Žemaitaičio biuras, gali skirti tik rajono taryba, o šis Seimo narys su tokiu prašymu nesikreipė. Partijos Tvarka ir teisingumas Jurbarko skyrius subnuomoti patalpų be rajono tarybos leidimo negali net ir Seimo nariui. Apie R. Žemaitaičio apsilankymą Jurbarke mane informavo vicemeras A. Gudaitis. Pakviečiau vizitą pradėti nuo mero kabineto, suderinom laiką, tačiau, kai jau garavo kava, man buvo pranešta, kad Seimo narys neatvyks. Vėliau skaitau, kad valdžia yra vilkų gauja, voratinkliais apraizgyta... Žodžiu, paplavų valdančiai daugumai nepagailėjo - viskas blogai. Tik turbūt pamiršo, o gal nežinojo, kad du iš trijų šios kadencijos metų rajonui vadovavo partietis A. Gudaitis, dabar dirbantis vicemeru. Nesu sulaukęs nė vieno šio Seimo nario rašto, pageidavimo, nusiskundimo ar prašymo spręsti kokį nors klausimą, todėl nepriimtini ir priekaištai. Manau, kad dirbti, o ne politikuoti rajone užteko ir užtenka pas mus išrinkto Seimo nario B. Paužos.
Taigi tokį R. Žemaitaičio startą rajone vertinu neigiamai ir tą sakau atvirai. Nežinau ar Jūs rašysite, kaip Seimo narys atsiliepė ne tik apie rajono politikus, bet ir apie verslininkus, tačiau Seimo nario komentarus pirmiausia turėtų girdėti etikos sergėtojai. Abejoju, ar pateisinama, kai siekiant populiarumo savo partijai ar partijos skyriui, lipama per galvas niekinant aplinkinius. Man atrodo, kad jis užkirto kelią bendradarbiavimui jo dar nepradėjęs.
- Ne kartą akcentuota, kad subūrus naują valdančiąją daugumą rajono taryboje du Jūsų pavaduotojai yra ne būtinybė, o tik politinis susitarimas. Ar padoru tokiu finansiškai sunkiu laiku išlaikyti du vicemerus vien dėl politinių suokalbių?
- Klausimas dėl dviejų mero pavaduotojų primenamas nuolat. Neslepiu - tai yra politinis partijų apsisprendimas. Prieš metus politikai nusprendė taip, tačiau procesai ir padėtis nuolat kinta, o žymiai sumažėjęs biudžetas verčia daug ką pergalvoti. Ar bus sprendžiamas klausimas, kad liktų vienas mero pavaduotojas, priklauso nuo visų tarybos narių, atstovaujančių valdančiosios daugumos partijoms. Praėjusią kadenciją maždaug pusantrų metų dirbau vienas - laikinai ėjau mero pareigas. Sunku, bet įmanoma, reikia tik bendro sutarimo ir palaikymo.
- Ar Jus tenkina valdančiosios daugumos požiūris į darbą, ar tiesiog esate politinių sprendimų įkaitas, nes šią kadenciją priimta daug diskutuotinų sprendimų - padidintos atliekų surinkimo kainos, mažinami seniūnijų buhalterių etatai, sutarties su „Kretingos maistu" pratęsimo aplinkybės ir kt.
- Valdančioji dauguma dėl priimamų sprendimų daug diskutuoja. Nėra kitokios valdymo formos, kaip priimti sprendimus. Nebūna taip, kad visi galvotumėm vienodai ir su viskuo sutiktumėm. Mažuma, jei ji savo nuomonės neapgina argumentais, faktais ir skaičiavimais, turi paklusti daugumos priimtiems sprendimams. Kritikuoti greiti visi, tačiau jei nesiūlomi geresni variantai, tokia kritika yra tik tuščias laiko gaišimas. Būčiau įkaitas - pasitraukčiau. Ne su visais priimtais sprendimais sutinku ir aš, tačiau privalau paklusti, jei neapgyniau savo nuomonės. Manau, didesnė vertybė yra ne politikuoti, o paaiškėjus vienoms ar kitoms aplinkybėms, pripažinti klaidas ir jas ištaisyti.

Apie planus...

- Kokio darbo imtumėtės pirmiausia, jei nevaržytų krizė?
- Labai geras klausimas. Manau, įgyvendinčiau savo seną svajonę rengti gyventojų apklausą pagal strateginį plėtros planą ir išsiaiškinti, ko žmonės labiausiai norėtų artimiausiu metu mieste, seniūnijose. Pagal lėšas taryboje nustatytumėm prioritetus, eiliškumą, trauktumėm į programas ir įgyvendintumėm žinodami, kad tai svarbu žmonėms. Ačiū, kad leidote nors trumpam pasvajoti, nes realybė diktuoja tik vieną žodį - taupymas.
Net neabejoju, kad sunkiausia šiemet bus racionaliai ir taupiai naudoti rajono biudžeto lėšas, išvengti per didelių kreditorinių įsiskolinimų. Tam reikės visų partijų tvirtos politinės valios ir ūkiško administracijos požiūrio.