Seniūnui svarbi jurbarkiečių nuomonė ir patarimai (1)

- Prieš rinkimus buvo viliamasi, kad seniūnaičiai bus visuomenės atstovai ir nepriklausys jokiai politinei partijai. Dabar panašu, kad seniūnaičiai politikuoja. Kokio bendradarbiavimo ir pagalbos tikitės iš seniūnaičių?
- Jurbarko mieste jau išrinkti 7 seniūnaičiai. Liko išrinkti dar du - Dariaus ir Girėno bei Miškininkų seniūnaitijose. Rinkimai įvyks rugsėjo mėnesį.
Kiek žinau, trys seniūnaičiai priklauso skirtingoms partijoms, bet juk teisės aktai nedraudžia seniūnaičiams priklausyti kuriai nors partijai ar visuomeninei organizacijai, svarbu, kad jie tinkamai atliktų seniūnaičio pareigas.
Seniūnija tikisi, kad seniūnaičiai paskatins gyventojus geriau prižiūrėti aplinką, aktyviau dalyvauti miesto kultūriniame ir sportiniame gyvenime, gyventojų apklausose, susitikimuose su rajono vadovais, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų atstovais. Išrinkus visus 9 seniūnaičius, seniūnija planuoja rugsėjo mėnesį seniūnaičių sueigą pasitarti dėl seniūnijos biudžeto sąmatos projekto 2011 metams.
Balandžio pradžioje seniūnija suorganizavo 3 pirmiausia išrinktų seniūnaičių (Kęstučio, Naujamiesčio, Algirdo-Gedimino) sueigą, kurioje buvo tariamasi dėl pavasarinės talkos organizavimo, gyventojų susitikimo su savivaldybės vadovais ir kitais klausimais.
Seniūnaičių paramos jau sulaukėme: Kęstučio seniūnaitijos seniūnaitė Romarika Pikelienė pasiūlė paremontuoti takus prie daugiabučių gyvenamųjų namų, įrengti skelbimų lentą, Algirdo-Gedimino seniūnaitijos seniūnaitis Ramūnas Alminas pasiūlė parengti anketas ir tokiu būdu apklausti seniūnaitijų gyventojus jiems rūpimais klausimais, Naujamiesčio seniūnaitis Karolis Bosas pasiūlė įrengti apšvietimą Lauko gatvės daugiabučių namų kvartale (prie vadinamojo „Susivienijimo"). Kalnėnų seniūnaitijos seniūnaitis Žydrūnas Butkus perdavė Kalnėnų gatvės gyventojų prašymą dėl medžių genėjimo ir nuogąstavimus dėl elektrosaugos reikalavimų nesilaikymo eksploatuojant apšvietimo linijas.
- Įsteigta miesto seniūnija, tačiau neteko girdėti apie naujas iniciatyvas tvarkant ir puošiant miestą, išskyrus tradicines talkas. Kokias iniciatyvas siūlė seniūnas miestiečiams?
- Seniūnijos iniciatyva 2007-2008 metų rudenį ir žiemą buvo pradėta tvarkyti beveik 16 ha ploto dvidešimt metų iki tol netvarkyta miesto Nemuno pakrantės zona.
Įsteigus miesto seniūniją renkamos gražiausiai tvarkomos sodybos, daugiabučiai namai, įmonės, įstaigos, kalėdinės-naujametinės puošybos konkursai.
Seniūnijos ir Kūno kultūros ir sporto centro iniciatyva įvyko trejos, jau tradicinės, miesto sporto žaidynės.
Deja, trūkstant lėšų ne visas iniciatyvas galima įgyvendinti. Seniūnija tikisi iniciatyvų iš pačių gyventojų.
Kartu su savivaldybės administracijos atitinkamais skyriais seniūnija dalyvavo parengiant rajono tarybai sprendimų projektus rinkliavų, seniūnaitijų steigimo, socialiniais, komunaliniais ir kitais klausimais.
- Kokių priemonių ėmėsi seniūnas, kad nebūtų nuotekomis teršiamas Imsrės upelis Sodų gatvės kvartale?
- Sodų gatvės kvartale privačių gyvenamųjų namų statybos plėtra prasidėjo apie 1980 metus, todėl taršos problema dėl nesąžiningų gyventojų savavališkai įsirengtų tinklų į Imsrės upelį, pavėluotai atsiradus magistraliniams tinklams, dėl kontroliuojančių įvairaus laikmečio institucijų neveiklos įsisenėjo.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros, UAB „Jurbarko vandenys", savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus, seniūnijos specialistai bendrame pasitarime sutarė skirti ypatingą dėmesį šio kvartalo ir kitų miesto vietų teršėjams. Namų kanalizaciją teks prijungti prie pastaraisiais ir ankstesniais metais įrengtų magistralinių nuotekų tinklų.
- Artėja savivaldos rinkimai. Kaip seniūnas, būdamas valstybės tarnautojas, vertina gyventojų mulkinimą, kai partijų sąrašuose rikiuojasi seniūnai? Juk akivaizdu, kad net ir po sėkmingų rinkimų jie lieka dirbti seniūnais, o jų vietą užima mažai žinomi partinukai. Kaip elgsitės pats?
- Kadangi valstybės tarnautojams, vykdantiems savo pareigas, įstatymas neleidžia politikuoti, į šį klausimą atsakysiu kaip pilietis. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai nedraudžia savivaldos rinkimuose (ir ne tik savivaldos) kandidatuoti valstybės tarnautojams, šiuo atveju seniūnams. Kadangi savivaldos rinkimai įvyks 2011 m. žiemą, galutinį sprendimą dėl dalyvavimo rinkimuose priimsiu vėliau.
- Nepuošia miesto vadinamasis „Trikampis", žolės ir krūmai baigia pasiekti naujai statomų namų stogus. Negi seniūnui nerūpi kvartalas, turintis tapti miesto vizitine kortele?
- Visiškai sutinku su gyventojų nuomone, kad miesto nepuošia vadinamasis „Trikampis". Sklypai gyvenamųjų namų privačiai statybai šiame kvartale buvo išdalinti dar 1991 metais, o elektros transformatorinė pastotė dėl finansinių ir kitų trikdžių šiame kvartale atsirado tik šiemet. Manau, kad ši aplinkybė sutrukdė gyventojams vykdyti statybas.
Tik pažymėjus gatvių kontūrus ir savivaldybei priklausančias teritorijas, seniūnija galės nušienauti ir iškirsti krūmus. Pernai seniūnija raštais įspėjo nešienaujamų sklypų savininkus dėl administracinės atsakomybės, dalis savininkų atsiliepė į mūsų geranorišką raginimą, nusišienavo. Seniūnijai sunku taikyti administracines poveikio priemones, kol nėra pažymėtų sklypų ribų, nustatyti, kuriam savininkui priklauso nenušienauti sklypai praktiškai neįmanoma. Šiais metais savivaldybės administracijos biudžete numatyta lėšų geodeziniams šio kvartalo gatvių kontūrams pažymėti, elektros tinklams įrengti.
- Kada gražiausiose miesto vietose, parkuose, poilsio zonose nustos dergti šunys? Kiek metų seniūnas turi dirbti, kad atsirastų draudžiamos zonos mieste ir atitinkami ženklai?
- Seniūnija kartu su savivaldybės Ūkio ir turto skyriumi dar prasidedant vasarai buvo pateikusi savivaldybės tarybai sprendimo projektą, o svarstant jį ir patikslintą projektą, pagal kurį buvo nustatytos mieste vietos, kuriose gyventojai galėtų vedžioti šunis, ir vietos, kuriose draudžiama juos vedžioti. Net reikalingi ženklai jau yra pagaminti. Tačiau rajono taryba tuomet jokio sprendimo nepriėmė, paprašė gyventojų nuomonės. Šiuo metu vykdoma gyventojų apklausa. Tikiuosi, kad seniūnaičiai taip pat patars, kaip geriausiai išspręsti prieštaravimus tarp gyventojų - savininkai nori vedžioti šunis arčiau savo namų, nelaikantys šunų - kuo toliau nuo namų.
Atsižvelgę į seniūnaičių pasiūlymus, į apklausos rezultatus, artimiausiam tarybos posėdžiui teiksime pakoreguotą sprendimo projektą.
- Kaip paneigtumėte dalies miestiečių nuomonę, kad seniūnija yra tik tarpininkas tarp savivaldybės ir komunalininkų? Nieko neteko girdėti apie perspektyvinę miesto viziją ir konkrečius seniūno darbus ją įgyvendinti.
- Seniūnijos dirba jau ketvirti metai. Jau dvejus metus seniūnija organizuoja ir kontroliuoja UAB ‚Jurbarko komunalininkas" darbus mieste, savivaldybės taryba tvirtina visiškai atskirus biudžetus minėtai įmonei ir seniūnijai. Tik šiais metais iš sunkmečio biudžeto lėšų miestui tvarkyti paskirta ketvirtadaliu mažiau. O juk gyventojų reiklumas miesto tvarkai, švarai nėra sumažėjęs.
Su miesto vizija skaitytojai plačiau gali susipažinti Jurbarko savivaldybės internetiniame tinklalapyje paskaitę šiuos dokumentus:
1. Jurbarko rajono strateginis plėtros planas 2006-2015 metams.
2. Jurbarko miesto bendrasis planas.
3. Jurbarko rajono ir miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas.
4. Jurbarko rajono šilumos ūkio specialusis planas.
Apie šiais dokumentais grindžiamą miesto viziją ne kartą buvo išsamiai rašyta ir „Šviesoje". Konkretūs seniūnijos darbai yra numatyti savivaldybės tarybos patvirtintame viešame dokumente - Jurbarko miesto seniūnijos 2010 metų veiklos programoje.
- Ar negalima pakeisti automobilių statymo įpročių Kauno ir Ugniagesių gatvėse. Nuo turgelio savivaldybės link automobiliai statomi tiesiai ant šaligatvio, Ugniagesių gatvėje sunku pravažiuoti. Ar seniūnui neužkliuvo netvarka vidur miesto?
- Kadangi Kauno gatvės pietinėje pusėje nuo turgelio ir į rytus gatvės danga per eilę metų susilygino su šaligatviu (o vietomis ir jo nelikę), nedrausmingi vairuotojai taip statydami automobilius nesilaiko kelių eismo taisyklių reikalavimų. Ateinančiais metais įvykdžius Kauno gatvės rekonstrukcijos darbus, finansuojamus iš Europos Sąjungos paramos lėšų, ši problema bus išspręsta.
Ugniagesių gatvėje važiuojamosios dalies plotis prieš keletą metų vykdant gatvės rekonstrukciją buvo padidintas, šiuo metu jis atitinka norminių aktų reikalavimus. Ne tik gyventojams, bet ir seniūnui norėtųsi greitesnės miesto infrastruktūros plėtros, tačiau labai per pastaruosius du dešimtmečius padidėjęs automobilių skaičius ir senamiesčio lėta rekonstrukcija dėl lėšų trūkumo sąlygoja tokią probleminę padėtį.
- Kodėl Jurbarke elektra taupoma tik kai kurių gatvių gyventojų sąskaita? Gal seniūnas galėtų pasakyti, kuo skiriasi jurbarkiečiai, gyvenantys Sodų ir už jos esančiose gatvėse, kuriose apšvietimas išjungiamas 1 val. nakties, ir gyvenantieji apšviestose gatvėse?
- Gatvėms apšviesti šiemet numatyta žymiai mažiau lėšų, todėl taupant pinigus pagal savivaldybės administracijos ir seniūnijos specialistų rekomendacijas, suderinus su rajono vadovais, miesto teritorijoje, įvertinus technines galimybes, buvo ekonomiškesnėmis pakeistos šviestuvų lempos, dalis šviestuvų visai atjungti ne tik Sodų, bet ir gretimų gatvių kvartale, nedarant jokių išskirtinumų ar išimčių atskiroms miesto gyvenamosioms teritorijoms.