Bendruomenės

Gandrinių šventė Raudonės pagrindinėje mokykloje – viena smagiausių ir gražiausių. Visi jai ruošiasi, puošiasi, skuba pasidžiaugti ir pasižmonėti, ir parsinešti į namus šilumos, kurią parneša į gimtinę grįžtantys gandrai. Šiemet Gandrinės Raudonėje buvo ypač gražios, papuoštos dailės mokytojos Vilmos Urbštienės ir jos mokinių surišta didžiule verba.

Šeštadienį Klausučiuose baigėsi ketvirtasis Seredžiaus krašto krepšinio turnyras. Šiemet dėl Klausučių kredito unijos taurės kovojo dešimt komandų. Atkaklios kovos aikštelėje subūrė ne tik krepšiniui neabejingus kaimų gyventojus, bet ir savo komandas palaikančias Seredžiaus, Veliuonos, Raudonės, Kauno rajono Vilkijos ir Čekiškės seniūnijų kaimo bendruomenes.

Lapkričio 30-ąją minima Tilžės akto diena – šis 1918 m. pasirašytas dokumentas turėjo svarbią reikšmę Mažosios Lietuvos prisijungimui prie Didžiosios Lietuvos. Tilžės akto diena paminėta ir Smalininkuose – Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras ir Smalininkų miesto biblioteka surengė Jono Vanagaičio almanacho „Kovos keliais“ pristatymą.

Kitąmet sukaks 90 metų Klaipėdos sukilimui – 1923-iaisiais baigėsi septynis šimtmečius trukusi  etnokultūrinio regiono, vadinamo Mažąja Lietuva, izoliacija nuo Lietuvos. Kryžiuočių ordinas ir vokiečių valstybė paliko ženklų lietuviškame krašte. Kai kurie ir dabar matomi kraštovaizdyje ir senojoje architektūroje, o žmonių dvasioje įsirėžusias žymes pamatyti sunkiau, juolab kad ir vietinių gyventojų šiame krašte po Antrojo pasaulinio karo nebeliko.

Medžiai gyvena ilgiau už žmogų, ir, jei tik mokėtų kalbėti, papasakotų įdomiausių istorijų iš tolimos praeities. Medžius prakalbina žmonės, ypač tie, kurie įsimylėję miškus ir savo gyvenimą jiems paskyrę. Jurbarko miškų urėdijos Kalvelių girininkė Irena Petrošienė Karšuvos girią pažįsta kaip savo namus ir pasakoja visiems, kas domisi Mažosios Lietuvos praeitimi ir dabartimi. Besidominčiųjų, pasak girininkės, randasi vis daugiau.

Antradienį Veliuonoje gyvenantis danas Johnas Nilssonas bendruomenės pirmininkui Mindaugui Šlepševičiui įteikė automobilio „Volvo“ raktelius. Iš Danijos pargabentas automobilis skirtas vežti mirusiesiems, todėl dovanos vertę pajus kiekvienas savo artimuosius laidosiantis veliuoniškis.

Praėjusio šeštadienio vakarą Paskynuose (Šimkaičių seniūnija) nušvito kalėdinė eglutė. Visai tokia pat, kaip pernai ar užpernai, bet prie bendruomenės namų, kurių atidarymui visą vasarą ruošėsi paskyniškiai. Ilgai lauktos įkurtuvės tapo džiugia šventine dovana visiems kaimo žmonėms. 

Vosbutai – tolimas kaimas Seredžiaus seniūnijoje. Iki rajono centro tenka važiuoti daugiau kaip šešiasdešimt kilometrų – ir ne vien tik asfaltuotu keliu. Tačiau važinėti be reikalo kaimo žmogus neturi kada, o jei reikia – ne taip ir svarbu, kad važiuojant žvyrkeliu gerokai pakrato. Vosbutiškiai viliasi, kad ir į jų kaimą ateityje ves europinis kelias. Ir tai ne vienintelė jų svajonė – ne viena jau pražydusi ar pumpurą sukrovusi, nes tuščių vilčių šio kaimo žmonės nepuoselėja, bet patys stengiasi jas įgyvendinti.

Kiekvienas kraštas įdomus ir savitas – žmonėmis, jų darbais, papročiais ir tradicijomis. Kad nesuvienodėtume kurdami modernų europietišką savo gyvenimą, svarbu žinoti ir kaip gyveno protėviai – kas puošė ir džiugino jų gyvenimus ir kokio sunkaus triūso dėka ant stalo ateidavo jų kasdienė duona. Kilnios misijos – saugoti savo krašto žmonių senosios buities ir darbų palikimą ir – svarbiausia – supažindinti su juo jaunąją kartą ėmėsi Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinės mokyklos mokytojai, įtraukę į šią veiklą ir miestelio bendruomenę.

Šimkaičių miestelio bendruomenė gyvena įkurtuvių nuotaikomis – lapkritį ji jau turės savo namus. Per aštuonerius veiklos metus sutelkusi žmones ir nemažai nuveikusi dėl visų gerovės miestelio bendruomenė dabar kelia sau naujus iššūkius, nes nauji namai įpareigoja imtis naujų darbų.