Bendruomenė telkia žmones ir keičia kaimo veidą

Bendruomenė telkia žmones ir keičia kaimo veidą (0)

2011-02-01

VVG „Nemunas“ administracijos vadovas Arūnas Stasiūnas (kairėje), pavaduotoja Jolanta Bertašienė ir Jurbarko rajono bendruomenių sąjungos pirmininkas Sigitas Vaitiekūnas – vietos veiklos grupė ir bendruomenės dirba išvien.

Kaimo bendruomenių sąjūdis įsibėgėjo, bendruomenės tapo realia jėga, pozityviai keičiančia kaimo žmonių gyvenimo kokybę. Mūsų rajone veikiančios 28 bendruomenės dirba tam, kad kaimas taptų patrauklus jaunam ir patogus nuo seno čia gyvenančiam žmogui. Metų pradžioje susirinkę į jau tradicija tapusią vakaronę bendruomenių aktyvistai pasidžiaugė realiais veiklos rezultatais, aptarė ateities darbus.

Jurbarko rajono kaimo bendruomenės ne tik aktyviai veikia savo gyvenamojoje teritorijoje, bet ir vienijamos Kaimo bendruomenių sąjungos dalyvauja bendruose projektuose, draugauja, dalijasi patirtimi ir džiaugiasi nuveiktų darbų prasmingumu. Sausio 21 d. į vakaronę Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje suvažiavo dar didesnis nei anksčiau kaimo bendruomenių narių būrys – veiklių ir iniciatyvių žmonių bei jų įsteigtų bendruomenių rajone daugėja.
„2004 metais, kai steigėsi Jurbarko rajono bendruomenių sąjunga, rajone buvo 9 bendruomeninės organizacijos, dabar skaičiuojam jau 28. Mano žiniomis, dar du bendruomenių centrai artimiausiu metu turėtų būti įregistruoti“, – sakė sąjungos pirmininkas Sigitas Vaitiekūnas.
Jurbarko bendruomenių vakaronė – graži tradicija, šįkart ji buvo jau trečioji, nes tiesioginės pažintys, bendravimas neformalioje aplinkoje lyderiams leidžia pasidalyti patirtimi, sumanymais, rasti naujų idėjų. Bendruomenių sąjungos (JRBS) pirmininkas S. Vaitiekūnas susirinkusiesiems priminė ir kitus 2010 m. renginius, kuriuose netrūko bendravimo, naujų patirčių ir diskusijų.
JRBS komanda praėjusią vasarą dalyvavo Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydyje, vykusiame Karklėje, Klaipėdos rajone. Viešvilės, Smalininkų, Veliuonos bendruomenės savo patirtimi dalijosi su Čekijos vietos veiklos grupių atstovais, viešėjusiais Lietuvoje.
Malonus nekasdienis susitikimas vyko Jurbarko kultūros centre, kur kaimo bendruomenių atstovai žiūrėjo Kauno dramos teatro spektaklį „Mendelio milijonai“ – tokią galimybę suteikė Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos įgyvendinamas projektas.
Praėjusiais metais pradėtas vykdyti projektas „Jurbarko ir Kazlų Rūdos bendruomeninių organizacijų partnerystė mažinant socialinę atskirtį kaimo vietovėse“. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą finansuojamam projektui skirta 20 tūkst. litų, o jo tikslas – stiprinti šių savivaldybių bendruomeninių organizacijų verslumo ir socialinių paslaugų kaimo vietovėse plėtojimo gebėjimus. Surengta seminarų, paruoštas „Socialinių paslaugų teikimo vadovas“, sudarytos darbo grupės, kas ketvirtį aptarsiančios socialinių paslaugų teikimo gerinimo abiejose savivaldybėse klausimus.
Kartu su Kazlų Rūdos savivaldybe Jurbarko rajono bendruomenių sąjunga įgyvendina dar vieną projektą, kurio tikslas – surinkti informaciją apie šiose savivaldybėse paslaugas teikiančius, verslą plėtojančius kaimo plėtros veikėjus bei išleisti dvikalbį informacinį leidinį, kuriuo galėtų naudotis ir užsienio partneriai, planuodami verslo Lietuvoje plėtrą. Stiprinant tarpregioninį bendradarbiavimą planuojama surengti konferencijų-mugių Kazlų Rūdoje ir Jurbarke, kurios kaimo plėtros veikėjams sudarytų galimybių užmegzti partnerystės ryšius ir dalytis patirtimi.
Bendrus dviejų savivaldybių projektus finansuoja Lietuvos kaimo tinklas, kurio nare pernai tapo Jurbarko rajono bendruomenių sąjunga.
Nuo pat pradžių Jurbarko rajono bendruomenių sąjungai vadovaujantis S. Vaitiekūnas teigia, kad bendruomenės pereina tam tikrus veiklos etapus. „Vienos labiau, kitos mažiau, tačiau visos bendruomenės dirba, gal tik Akmeniškių bendruomenė mums visiems yra paslaptis. Tarp lyderių minėčiau Smalininkų, Pavidaujo, Paulių, Klausučių, Juodaičių bendruomenes. Didelį postūmį davė VVG „Nemunas“ finansuojami projektai. Kada žmonės mato gyvą pavyzdį, kad galima padaryti realius darbus, atsiranda ir noras burtis, veikti“, – sakė S. Vaitiekūnas.
Su vietos veiklos grupe „Nemunas“ kaimo bendruomenės dirba ranka rankon. VVG „Nemunas“ pagal 2009 m. pasirašytą su Nacionaline mokėjimo agentūra sutartį skirsto ES lėšas kaimo plėtros projektams įgyvendinti. Iki 2015 m. vietos projektams finansuoti VVG „Nemunas“ teritorijoje skirta 7226,5 tūkst. Lt, iš jų 1850,5 tūkst. Lt veiklos projektams, 5367 tūkst. Lt – investiciniams projektams.
Prieš pristatydamas pernai vykdytus projektus, VVG „Nemunas“ administracijos vadovas Arūnas Stasiūnas klausė: gal kas nežino, kas yra VVG. Bet aktyviausi bendruomenių žmonės ne tik žino, bet ir pažįsta vietos veiklos grupės administracijos vadovus ir konsultantus, padedančius parengti projektus, kurių naudą junta kaimų gyventojai.
Pernai VVG „Nemunas“ finansavimą skyrė 10 vietos projektų – 4 iš jų pateikė ir vykdė kaimo bendruomenės. Didžiausią projektą vykdė Juodaičių bendruomenė. Projekto „Bendruomeniškumo stiprinimas ir verslumo didinimas Juodaičių kaimo bendruomenėje“ vertė 85168 litų, paramos suma – 68134 litų, kitą dalį talkomis tvarkydami miestelį uždirbo patys juodaitiškiai. Bendruomenės atstovas Arvydas Puodžiulis džiaugėsi ne tiktai projekto lėšomis įsigyta aplinkos priežiūros technika, bet ir tuo, kad bendruomenė susivienijo, į talkas atėjo daugybė žmonių.
 Panašų 83260 litų vertės projektą įgyvendinusi Smalininkų bendruomenė, kaip ir juodaitiškiai, įsigijo traktorių su priekaba, krautuvą ir žemės dirbimo frezą. Vykdydama projektą bendruomenė organizavo talkas miestelio viešosioms erdvėms tvarkyti, kuriose aktyviausiai dalyvavo mokyklos ir kitos Smalininkuose įsikūrusios įstaigos.
Pašaltuoniškiai vykdė projektą „Pašaltuonio jaunimo užimtumo ir sveiko gyvenimo būdo stovykla“, kurio vertė 27410 litų, o paramos suma – 21928 litų. Bendruomenė įsigijo treniruoklių ir sporto inventoriaus, surengė dienos stovyklą trisdešimčiai vaikų ir sporto žaidynes.
Pavidaujo bendruomenė projektą „Pavidaujo kaimo bendruomenės socializacijos stiprinimas per aktyvią kultūrinę ir sportinę veiklą“ tik pradėjo. Pasak bendruomenės pirmininko Arūno Čepulio, projektas įsibėgės pavasarį, o jo rezultatas – bendruomenės narių talkomis įrengtos krepšinio ir tinklinio aikštelės, už projekto lėšas nupirktas sporto inventorius, baldai, įgarsinimo aparatūra. „Žmonių į talkas kviesti nereikėjo – patys ėjo. Vidurvasarį mes jau rengsime šventę ir kviesime visas bendruomenes“, – žadėjo Pavidaujo bendruomenės pirmininkas. Įsitikinęs akivaizdžia ES finansinės paramos nauda kaimui, jis kvietė ir kitas bendruomenes nebijoti rašyti projektus, o pagalbos kreiptis į VVG „Nemunas“ konsultantus.
Tą patį ragino ir VVG „Nemunas“ administracijos direktorius. Pagal antrąjį kvietimą, skirtą investiciniams projektams, A. Stasiūno duomenimis, gautos 9 paraiškos, tik viena iš kaimo bendruomenės. Ją pateikė Paulių bendruomenė – „Paulių bendruomenės pastato pritaikymas bendruomeniniams poreikiams“. Neseniai įsikūrusi bendruomenė veiklą pradėjo nuo kultūrinių ir pramoginių renginių, o dabar užsimojo įgyvendinti 188858,5 litų vertės projektą. Bendruomenės pirmininkė Aurelija Gedminienė teigia, kad drąsaus užmojo ėmėsi suvokdama, kad to reikia visai bendruomenei. „Buvo sunku, bet manau, kad tai atsipirks su kaupu“, – sakė bendruomenių vakaronėje A. Gedminienė. Projekto lėšomis bus remontuojamas bendruomenei priklausantis buvusio darželio pastatas, pakeisti langai, įrengtas šildymas, atnaujintas vandentiekis ir kanalizacija. Tuomet Paulių žmonės vėl turės jaukią patalpą susirinkimams ir šventėms.
VVG „Nemunas“ rengia ir vasario pabaigoje vėl skelbs kvietimą teikti paraiškas veiklos projektams, kurių įgyvendinimas didžiąja dalimi finansuojamas ES lėšomis. JRBS pirmininkas S. Vaitiekūnas kvietė bendruomenes dar aktyviau teikti paraiškas, juolab kad bendruomenių finansavimo šaltinių labai sumažėjo. Bendruomenių aktyvistai neturėtų išsigąsti sudėtingo projektų paruošimo darbo, nes visada padės VVG „Nemunas“ administracijos vadovas A. Stasiūnas ir vadovo pavaduotoja Jolanta Bertašienė.
Bendruomenių iniciatyvas įgyvendinant projektus turtinti ir puošti gyvenamosios vietos aplinką, sudaryti sąlygas turiningai praleisti laisvalaikį, tobulinti savo gebėjimus ir semtis naujų žinių palankiai vertina kaimo žmonės. Bet pati didžiausia vertybė – bendruomeniškumo jausmas, nes rūpinantis ne tik savo, bet ir kaimynų gerove įmanoma nuveikti prasmingų darbų.

Danutė Karopčikienė

Daugiau nuotraukų čia



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook