Geri pavyzdžiai užkrečia, patirtis – padrąsina

Geri pavyzdžiai užkrečia, patirtis – padrąsina (0)

2011-03-10

Įgyvendindami projektą „Smalininkų bendruomenės telkimas ir verslumo skatinimas” praėjusią vasarą smalininkiečiai tvarkė savo miestelį.

Kovo 1 d. vietos veiklos grupė „Nemunas“ paskelbė trečiąjį kvietimą teikti projektus kaimo plėtros strategijai įgyvendinti. Nors kaimo bendruomenės, pernai įgyvendinusios pirmuosius programos Leader+ finansuotus projektus, dar tebegyvena įspūdžiais, jų  lyderiai jau generuoja naujas idėjas ir rengia dokumentus finansavimui gauti.

Nors VVG „Nemunas“ 2009 – 2015 metų vietos plėtros strategijos projektą parengė ir sutartį su Žemės ūkio ministerija pasirašė vos prieš pusantrų metų, pernai kaimo bendruomenės jau gavo daugiau kaip 400 tūkst. Lt paramos pirmiesiems 10 projektų įgyvendinti. Ką tik baigti įvertinti ir netrukus turėtų būti pradėti įgyvendinti devyni investiciniai projektai, kurių vertė – gerokai per milijoną litų. Ir tai – tik pradžia, nes iki 2015 metų Jurbarko rajono kaimiškos teritorijos plėtrai skirtiems projektams įgyvendinti numatyta 7 mln. 226,5 tūkst. Lt.
VVG „Nemunas“ strategijos projekto vadovas Arūnas Stasiūnas tvirtina, kad trečiojo kvietimo teikti paraiškas veiklos projektams įgyvendinti laukė daugelis rajono bendruomenių. Pirmojo kvietimo metu buvo leidžiama teikti ne mažesnius kaip 25 tūkst. Lt vertės projektus, todėl ne viena neseniai savo veiklą pradėjusi kaimo bendruomenė išsigando didelės projektų apimties.
„Žinojome, kad finansavimo taisyklės keisis, dėl to kvietimą teikti veiklos projektus nukėlėme į pavasarį. Gerai, kad bendruomenėms leista įgyvendinti mažesnės apimties – nuo 5 iki 25 tūkst. Lt vertės projektus, džiaugiamės, kad projektams, kurių metu nėra įsigyjama turto, nuo šiol keliami ne tokie sudėtingi reikalavimai. Visa tai padrąsins bendruomenes aktyviau veikti, o bendra veikla buria žmones, skatina gyventojų bendruomeniškumą“, – tvirtino A. Stasiūnas.
Pasak strategijos projekto vadovo, sėkmingai įgyvendinti pirmojo kvietimo projektai teikia vilčių, kad bendruomenės taps dar aktyvesnės. Daugelį praėjusį rudenį įgyvendintų projektų galima vadinti pavyzdiniais. Toli nuskambėjo garsas apie Juodaičių kaimo bendruomenės įgyvendintą bendruomeniškumo stiprinimo ir verslumo didinimo projektą. Norėdami gauti paramą traktoriui įsigyti, šios bendruomenės nariai subūrė viso kaimo žmones tvarkyti miestelį, o kartu dirbdami ne tik gerokai pakeitė miestelio vaizdą, bet ir susidraugavo, rado laiko pavakaroti, pasidžiaugti buvimu kartu, atrado naujų idėjų.
„Nors projekto tikslas buvo įsigyti traktorių, bet iš tiesų žmonės pasiekė daug daugiau – jie pajuto, kad norint gražiau gyventi reikia ne pinigų, o pastangų ir bendro darbo. Manau, kad ir ateinančiais metais, kai projektas jau bus pasibaigęs, jie irgi tvarkys savo miestelį, sodins gėles, pjaus žolę, norės susiburti ir bendrauti vieni su kitais. Tokia ir yra strategijos idėja – suburti žmones bendram darbui ir bendrai veiklai“, – tikino A. Stasiūnas.
Užkrečiančių pavyzdžių, pasak strategijos projekto vadovo, jau yra ne vienas. Pašaltuonio bendruomenė, vasaros pabaigoje surengusi jaunimo užimtumo ir sveiko gyvenimo būdo stovyklą, gavo 22 tūkst. Lt paramą sporto inventoriui, treniruokliams įsigyti. Raktai nuo patalpų su inventoriumi atiduoti kaimo jaunimui, kuris tvarko ir prižiūri savo turtą.
Pavyzdį, kaip turint tikslą galima susitelkti, parodė ir Pavidaujo kaimo bendruomenė, praėjusią vasarą pasiryžusi savo jėgomis įsirengti krepšinio aikštelę prie buvusios pradinės mokyklos, o projekto lėšas panaudojusi aktyvaus laisvalaikio leidimo priemonėms įsigyti. Kol pavidaujiškiai neturi savo patalpų, sporto inventorius laikomas buvusių kultūros namų salėje. Vos prieš metus susikūrusi bendruomenė pasiryžo jau šį pavasarį suremontuoti buvusios mokyklos pirmojo aukšto patalpas, įsirengti šildymą, kad turėtų kur rinktis, sportuoti, bendrauti ir kurti naujus planus.
Pirmasis VVG „Nemunas“ teritorijos vietos plėtros strategijos įgyvendinimo etapas nemažai naudos davė ne tik kaimo bendruomenėms, bet ir įvairioms organizacijoms. Jurbarko kūno kultūros ir sporto centras gavo 23,6 tūkst. Lt paramą jaunimo akademijai – Jurbarko ir Laakdalio (Belgija) vaikų stovyklai finansuoti. „Kadangi savivaldybė negavo lėšų stovyklai, šie pinigai buvo skirti mūsų rajono kaimo vaikų gyvenimui stovykloje apmokėti“, – sakė A. Stasiūnas.
Daugeliui žmonių pasitarnaus ir Smalininkų sporto klubo „Nemunas“ sumanymas pagerinti sporto sąlygas – nauju inventoriumi galės naudotis ne tik šio sporto klubo nariai, bet ir Technologijų ir verslo mokyklos moksleiviai, dauguma kurių irgi yra mūsų rajono gyventojų vaikai.
Jurbarko rajono paslaugų teikėjų organizacija iš projekto lėšų bendruomenėms nupirko renginių palapinę bei žirginio sporto pasirodymų įrangą. Vietos veiklos grupė „Nemunas“ skyrė finansavimą Turizmo informacijos centro rengiamiems gidų kursams – taip, pasak A. Stasiūno, sudaromos sąlygos kaimo žmonėms papildomai užsidirbti priimant ir vedant ekskursijas. Iš strategijos lėšų kuriama Turizmo informacijos centro internetinė svetainė bei Jurbarko kraštą identifikuojantis ženklas.
Daug didesni darbai, pasak vietos plėtros strategijos projekto įgyvendinimui vadovaujančio A. Stasiūno, bus pradėti šį pavasarį. Ekspertai jau įvertino ir tinkančiais finansuoti pripažino visus devynis praėjusį rudenį bendruomenių ir savivaldybės administracijos pateiktus investicinius projektus. Raudonėnų ir Balandžių kaimų gyventojai pagaliau galės naudoti kokybišką geriamąjį vandenį – šiose gyvenvietėse numatyta pastatyti vandens nugeležinimo įrenginius, atnaujinti dalį vandentiekio trasų. Eržvilko kultūros centrui bus pastatyta nauja katilinė, Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos sporto salėje – pakeisti langai. Skirsnemunės mokykloje numatyta įrengti technologijų kabinetą, kuriame vakarais kaimo bendruomenės moterys galės mokytis dailiųjų amatų ar tiesiog susirinkti pasikalbėti apie gyvenimą. Pavidaujiškiai laukia nesulaukia, kol galės pradėti remontuoti buvusios mokyklos patalpas, o Paulių  bendruomenė pasiryžusi prikelti gyvenimui buvusį vaikų darželį. Atnaujinus Juodaičių pagrindinės mokyklos stadioną, miestelyje atsiras žaidimų parkas. Strategijos įgyvendinimo naudą pajus ir viešviliečiai – Turizmo informacijos centras gaus finansavimą gamtiniam pažintiniam pėsčiųjų maršrutui Viešvilėje parengti. Projektas bus įgyvendinamas kartu su Viešvilės bendruomene ir Jurbarko miškų urėdija.
„Prieš teikiant investicinius projektus kaimo bendruomenės ne tik daug diskutavo, bet ir kone visos rengė gyventojų apklausas. Būtent gyventojai ir nusprendė, ko labiausiai reikia konkrečiam kaimui. Geriausias pavyzdys – smalininkiečiai, kuriems buvo siūloma pritarti, kad miestelyje būtų įrengta ledo arena. Nors idėja labai viliojanti, žmonės nusprendė, kad tai verslo projektas ir per apklausą pasisakė už tai, kad iš strategijos lėšų būtų keičiami sporto salės langai. Smalininkiečių motyvas lengvai suprantamas: salėje laisvalaikį leidžia daug miestelio gyventojų“, – tvirtino A. Stasiūnas.
VVG „Nemunas“ projekto administratorė Jolanta Bertašienė pripažino, kad tiek veiklos, tiek investicinius projektus teikiančios kaimo bendruomenės pasiryžta labai sunkiam darbui. „Projektų išlaidoms kompensuoti skiriami Europos Sąjungos pinigai, o jų panaudojimas kontroliuojamas vienodai griežtai – nesvarbu, ar kelių milijonų vertės projektą įgyvendina savivaldybė ar už kelis tūkstančius litų šventę rengia kaimo bendruomenė“, – sakė J. Bertašienė.
Bene sunkiausia kaimo bendruomenėms rasti pinigų projektams įgyvendinti, nes Nacionalinė mokėjimo agentūra avansu išmoka vos 20 proc. paramos lėšų. Komerciniai bankai su kaimo bendruomenėmis net į kalbas neina – laimė, kad rajone veikiančios kredito unijos supranta savo narių pastangas ir teikia kone labdarą, skolindamos bendruomenėms lėšas už pačias mažiausias palūkanas.
Nė kiek ne lengviau bendruomenių lyderiams sutelkti žmones savanoriškam darbui, kuris vertinamas kaip bendruomenės įnašas į projektą.
„Jei investiciniame projekte bendruomenės indėlis negali būti mažesnis kaip 10 proc., įgyvendinant 200 tūkst. Lt vertės projektą bendruomenių nariai turėtų dirbti 1600 valandų – viena valanda įkainota 12,5 Lt. Kaip manote, kiek žmonių ateina į talką ir kiek valandų jie nori dirbti, kai susirenka? Nėra taip lengva įgyvendinant projektus prisidėti darbu, tačiau patirtis rodo, kad žmonės sugeba susitelkti ir daug gali padaryti“, – tikino J. Bertašienė.
Pasak projekto administratorės, bendruomenės susiduria su daugybe problemų, tačiau sunkumai dažniausiai nesunaikina žmonių noro keisti savo gyvenimą.
„Teigiami pavyzdžiai užkrečia – ne viena bendruomenė jau galvoja apie treniruoklius, krepšinio aikšteles, norėtų rengti vaikų stovyklas, įsigyti traktoriuką. Galimybe gauti paramą įgarsinimo aparatūrai įsigyti jau susidomėjo naujieji kaimo kultūros centrai. Sujudimas jaučiamas, o tai reiškia, kad žmonės supranta projektų teikiamą naudą ir turi daug idėjų“, – sakė J. Bertašienė.
Abu VVG „Nemunas“ administracijos darbuotojai įsitikinę, kad nesuklydo, pasirinkdami sunkesnį ir ilgesnį vietos plėtros strategijos įgyvendinimo kelią. Daugelio rajonų vietos veiklos grupės visas projektams įgyvendinti numatytas lėšas nukreipė į investicijas, kurių vienam projektui gali būti skiriama net iki 690 tūkst. Lt.
Panaudoti kaimo plėtros strategijai skirtus 7,2 mln. Lt savivaldybei, pasak A. Stasiūno, būtų visai nesunku, tačiau ne tokio rezultato tikimasi iš strategijos.
„Mes išsikėlėme tikslą sutelkti kaimo bendruomenes ir suplanavome įgyvendinti ne 10 projektų, kaip kai kurios vietos veiklos grupės, o 58. Dabar jaučiame, kad jų bus dar daugiau. Nors tokiai daugybei projektų parengti reikės ir nemažai mūsų pastangų, esame įsitikinę, kad rezultatas nenuvils. Gal kaimo veidas per metus kitus ir nepasikeis, bet žmonių mąstymas tikrai pamažu ims keistis. O nuo to priklauso viskas“, – įsitikinęs A. Stasiūnas.
Pirmieji kaimo plėtros strategijos įgyvendinimo žingsniai parodė, kad kaimo bendruomenės nori permainų ir nebijo jų siekti, o įgyvendinusios vieną projektą, kitų imasi kur kas drąsiau. Tai tik patvirtina, kad strategijos projekto kūrėjai neprašovė pro šalį, o gal net vienu šūviu nudėjo du zuikius.

Daiva BARTKIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook