Balsavimas

Ar jaučiatės Jurbarke saugiai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Imsrės upelio slėnyje verda aktyvus gyvenimas

Imsrės upelio slėnyje verda aktyvus gyvenimas (0)

2013-06-29

Miesto gyventojai gražiais vasaros vakarais vaikščiodami ar mindami dviračio pedalus Imsrės pakrantėse nutiestais takais retai beprisimena, kaip ši vieta atrodė prieš keletą metų. Tiesą sakant, tuomet jie negalėjo ir priartėti prie upelio per krūmynus, šiukšles ir kitokias neįveikiamas kliūtis. Kai kuriose vietose tik nuspėti galėjai, kad čia esama vandens tėkmės. Dabar upės slėnis tapo viena mėgiamiausių jurbarkiečių ir svečių aktyvaus laisvalaikio leidimo vietų.

Visos geros permainos tapo įmanomos įgyvendinus dvi Europos Sąjungos struktūrinių fondų Sanglaudos skatinimo veiksmų programas.
Pirmiausia reikėjo išvalyti Imsrės pakrantes ir pasirūpinti upelio ekologine būkle. Iš 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų buvo gauta beveik 550 tūkst. Lt pagal veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Vandens telkinių būklės gerinimas“.
Savo lėšomis prisidėjo Jurbarko rajono savivaldybės administracija – projektui „Imsrės upės ekologinės būklės gerinimas“ (VP3-1.4-AM-04-R-71-008) iš viso buvo skirta per 600 tūkst. Lt.
Pradėjus pakrantės valymo darbus visuomenėje kilusios diskusijos dėl kertamų medžių ir krūmų greit nurimo, kai projekto rangovo UAB „Jurmelsta“ darbininkai atvėrė nuostabius Imsrės krantus, juos sutvirtino akmenimis, iškuopė šiukšles, iš vandens išrinko padangas ir plytgalius. Ilgus metus Imsrės krūmokšniai buvo tapę patogiu sąvartynu, į kurį jurbarkiečiai sunešdavo nebereikalingus daiktus.
Buvo išspręsta ir dar didesnė problema – upelio tarša buitinėmis nuotekomis. Ne vienas Imsrės pakrančių gyventojas metų metus buitines nuotėkas vamzdžiais patogiai plukdydavo į upelį. Vykdant projekto darbus šie vamzdžiai buvo pašalinti užkertant kelią vandens taršai.
Baigus darbus – aplinka tapo saugesnė, švaresnė ir gražesnė. Tad įgyvendintas projektas atvėrė kelius antrajam etapui –projektui „Imsrės upės pakrantės pritaikymas viešajai turizmo infrastruktūrai“.

Ir saviems, ir atvykstantiesiems

2010 m. pradėto įgyvendinti projekto viena rajono savivaldybė nebūtų įveikusi – per brangu. Todėl  ES struktūrinių fondų lėšos yra neįkainojama parama tvarkant miestą.
Pasak Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Jurevičienės, įgyvendinant projektą atlikta daug ir labai reikšmingų darbų: pratęsiant panemunės dviračių taką daugiau kaip 3 km pėsčiųjų ir dviračių tako nutiesta paimsryje, per upelį nutiesta 11 tiltelių, įrengtos 6 vaikų žaidimo aikštelės, 12 pavėsinių, teniso kortas ir 2 tinklinio aikštelės. Pakrantė pritaikyta aktyviai ir sveikai veiklai. Puoselėjamos žaliosios vejos, formuojant būsimo parko zoną susodinti medžiai, įrengtas apšvietimas, sustatyti suoleliai ir šiukšliadėžės, pakabintos nuorodos į svarbiausius miesto objektus ir informaciniai stendai leidžia lengviau orientuotis miesto svečiams.
Kokybiškai bei sparčiai darbus atliko UAB „Jurmelsta“ specialistai pagal UAB „Panevėžio miestprojekto“ parengtą techninį projektą. 2012 m. rugpjūčio 3 d. pasirašyta deklaracija dėl projekto vykdymo užbaigimo. Puikiai įrengta poilsio ir aktyvaus laisvalaikio zona prie Imsrės vis gausiau naudojasi jurbarkiečiai, ją atranda miesto svečiai.

Antrasis Jurbarko teniso klubo kvėpavimas

Nauja lauko teniso aikštele ypač džiaugiasi Jurbarko teniso klubo nariai.
Pirmasis teniso kortas Jurbarke buvo įrengtas 1924 m. Mūsų mieste užaugo būrys gabių tenisininkų: nuo prieškario ir pokario laikotarpio vieno žinomiausių – Džordžo Povilaičio iki ir dabar miške turinčio teniso kortus Severino Paulaičio, puikius rezultatus respublikinėse varžybose rodančio iš Jurbarko kilusio Vytenio Gaspariūno ar Šiauliuose treneriu dirbančio Romo Galdiko.
Talentingas žaidėjas Remigijus Brazaitis 1985 m. pradėjo dirbti treneriu ir išugdė naujų teniso entuziastų. 1985 m. įkurtas teniso klubas „Skalda“. Apie 1990 m. klubas neteko rėmėjų ir veikla sulėtėjo. Tačiau entuziastai ir toliau žaidė – kortuose prie Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos, o dabar naujajame korte paimsryje, įrengtame už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
Viena ilgiausiai žaidžiančių lauko tenisą moterų – Rasa Karalienė. Ji šiuo žaidimu susidomėjo bene prieš dešimt metų. Sportiška ir ambicinga moteris uoliai lankė treniruotes bei siekė pergalių varžybose. „Treniravausi labai intensyviai. Treneris sakydavo tokių ištvermingų moterų dar nematęs. Man patiko disciplina – į treniruotę nenueidavau tik esant labai svarbiai priežasčiai. Dabar tempą sumažinau, nebėra griežto treniruočių grafiko. Bet tikrai žaisiu dar ilgai, jei tik sveikata leis. Atsiradus naujajam teniso kortui labai pagerėjo žaidimo kokybė“, – pasakojo R. Karalienė.
2010 m. susibūrus veikliam teniso entuziastų būreliui įkurtas Jurbarko teniso klubas. R. Karalienė džiaugiasi, kad klubiečiai ne tik intensyviai žaidžia tenisą, bet ir švenčia šventes, rengia pasiplaukiojimus baidarėmis bei keliones. Žinoma, pirmoje vietoje visada liks pats žaidimas. „Labai džiaugiuosi naujuoju kortu prie Imsrės. Tik ten labai didelis užimtumas. Kita vertus, labai smagu, kad Jurbarke tiek daug besidominčių tenisu, ir labai reikėtų daugiau kortų – ir miestiečių poreikiams tenkinti, ir varžyboms rengti“, – svarstė R. Karalienė.

Klubo prezidentas kviečia žaisti

Klubo vadovas Egidijus Safonovas tenisą rimčiau pradėjo žaisti prieš šešerius metus. „Pamačiau trenerį R. Brazaitį treniruojantį vaikus ir pasiprašiau pasimokyti. Iš pradžių romantikos buvo nedaug, bet atsirandant įgūdžiams supratau, koks tai puikus laisvalaikio praleidimo būdas. Susibūrus entuziastingam teniso mėgėjų būreliui ėmėmės aktyvesnės veiklos – rengėme varžybas, kvietėmės svečių. Bėda, kad žaidėjai iš kitų miestų radę, švelniai tariant, skurdžias žaidimo sąlygas daugiau nebenorėjo pas mus važiuoti. Todėl apsidžiaugėme naujais teniso kortais prie Imsrės. Savivaldybės administracijos prašėme vieno – kad teniso kortai atitiktų šiuolaikinius reikalavimus, būtų įrengti kokybiškai. Džiugu, kad taip ir yra“, – pasakojo E. Safonovas.
Šiuo metu klubui priklauso 11 moksleivių ir apie 30 suaugusiųjų, iš kurių – 8 moterys. „Visi klubiečiai aktyvūs – daug treniruojasi, dalyvauja varžybose, rengiame talkas kortams tvarkyti. Mūsų klubas pasisiūlė savivaldybės administracijai visuomeniniais pagrindais prižiūrėti, tvarkyti, rūpintis naujuoju kortu. Dabar kortų užimtumas yra beveik šimtaprocentinis. Žaisti registruojasi tiek klubo nariai, tiek šį sportą mėgstantys miestiečiai – jie sudaro bene 50 proc. visų žaidžiančiųjų. Norintys pažaisti turi registruotis telefonu, numeriai nurodyti mūsų internetinėje svetainėje. Treniruotėms skirta po 2 val. dienos metu ir po 1,5 val. vakarais. Labai norėčiau pakviesti visus, galinčius laikyti raketę rankoje, pažinti šią fantastišką sporto šaką ir prisijungti prie mūsų klubo“, – kalbėjo E. Safonovas.
Neseniai vykusiose Jurbarko atvirosiose vyrų pirmenybėse rungėsi net 16 dalyvių – kaip niekad daug. Buvo atvykę pažaisti Gargždų klubo tenisininkai. Žinoma, su vienu kortu rimtų varžybų nesurengsi, bet pradžia yra. Liepos mėnesį planuojame surengti varžybas jurbarkiečiams, kurie žaidžia tenisą, bet nėra klubo nariai. Taip tikimės dar labiau sudominti žmones šia sporto šaka. Visų teniso klubo narių vardu noriu padėkoti už gražią Jurbarko savivaldybės iniciatyvą pritraukiant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas ir teniso aikštelės įrengimą“, – sakė klubo prezidentas E. Safonovas.

Atranda dviračių takus

Ne tik lauko tenisą prie Imsrės žaidžia miestiečiai. Naujomis trasomis dviračių pedalus mina ir pavieniai dviratininkai, ir šeimos, gaiviais rytais ir šiltais vakarais kojas miklina bėgikai, vaikų žaidimo aikštelėse krykštauja mažieji jurbarkiečiai, pavėsinėse švenčiamos šeimos šventės ar tyliai šnekučiuojasi porelės. Tinklinio aikštelėje užtikta graži jurbarkiečių kompanija pasakojo, čia dviračiais atminanti kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį smagiai praleisti laiką ir pasportuoti.
Puikiai sutvarkytas Imsrės pakrantes atranda ir Jurbarko svečiai. Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro vadybininkė turizmui Joana Reinolcaitė pasakojo, kad gegužę į turizmo centrą kreipėsi 146 žmonės. „Birželį jų bus tikrai bent dvigubai daugiau. Sulaukiame mišrių grupių iš visos Lietuvos. Grupės, keliaujančios iš Vilniaus, Kauno į pajūrį, aplanko mūsų rajono lankytinas vietas ir miestą, užsuka į turizmo centrą lankstinukų, žemėlapių. Užsieniečiai dažniausiai keliauja pavieniui, šeimomis ir mėgsta nuodugniau apžiūrėti miestą bei jo įžymybes. Vienas tokių objektų yra Bišpilis, tad turistai būna labai maloniai nustebinti atradę tokį gražų sutvarkytą gamtos kampelį pačioje Jurbarko širdyje“, – pasakojo J. Reinolcaitė.
Centro vadybininkė pasidžiaugė, kad keliaujantiesiems gali pasiūlyti net 5 dviračių maršrutus po rajoną – vienas driekiasi sutvarkytu paimsriu. „Neseniai sulaukėme dvidešimties žmonių grupės, kuri atplaukė į Jurbarką laiveliu ir norėjo pakeliauti dviračiais. Padedami gido paslaugas teikiančio jurbarkiečio Ričardo Vainikonio išnuomojome dviračius ir Ričardas surengė šiai grupei ekskursiją naujaja dviračių trasa, sutvarkytomis Imsrės upelio pakrantėmis. Lankytojai buvo sužavėti šių vietų grožio. Imsrės pakrantės sutvarkymo projektas, įgyvendintas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, tikrai leido praplėsti sąrašą paslaugų, kurias galime pasiūlyti keliaujantiesiems, bei padės pritraukti daugiau turistų į Jurbarką“, – sakė J. Reinolcaitė.

Naudokimės ir puoselėkime

Visa teritorija ir turtas, įgytas vykdant projektą „Imsrės upės pakrantės pritaikymas viešajai turizmo infrastruktūrai“, perduoti prižiūrėti Jurbarko seniūnijai. Seniūnas Romualdas Kuras sakė pastebėjęs, kad poilsio zonoje besiilsinčių ir aktyviai laisvalaikį leidžiančių žmonių nuolatos daugėja: „Pats vakarais minu ten dviračiu ir džiugu, kad žmonės turiningai leidžia laiką. Tik labai noriu paprašyti saugoti ir puoselėti tai, kas gražu ir neša naudą mums patiems. Jau daug žalos pridaryta, tačiau šiuo metu kiek ramiau. Gal dėl to, kad čia nuolat daug žmonių ir mažiau sąlygų niokoti turtą? Ir policijos pareigūnai dažniau pasidomi, ar žmonėms čia saugu. Seniūnijos darbuotojai atlieka kasdienius priežiūros darbus: renka šiukšles, šienauja, taiso gedimus. Tikiuosi, kad žmonės išmoks gerbti kitų darbą ir tausoti miesto turtą“.
Jurbarko savivaldybės administracija užbaigusi šį projektą rankų nenuleidžia. Sausio 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės taryba nusprendė pritarti savivaldybės administracijos teikiamam projektui „Imsrės upės pritaikymas viešajai turizmo infrastruktūrai II etapas“ (bendra projekto vertė apie 168 tūkst. Lt), kuris iš dalies finansuojamas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę „Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose“.
Pasak Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. Jurevičienės, šis projektas iki liepos 1 d. turi būti pateiktas svarstyti ir tikimasi gauti finansavimą. Planuojama įrengti dar vieną poilsiavietę, dar vieną teniso kortą, įruošti aktyvaus sporto zoną su aikštelėmis, pavėsinėmis bei laužaviete.
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojami projektai gerina jurbarkiečių gyvenimo kokybę, sukuria gražesnę, švaresnę, saugesnę aplinką, puikias sąlygas aktyviam poilsiui. Mums belieka protingai naudotis sukurtomis vertybėmis, jas puoselėti ir tausoti.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook