Pavidaujiškius subūrė noras bendrauti

Pavidaujiškius subūrė noras bendrauti (0)

2011-05-25

Buvęs Pavidaujo pradinės mokyklos pastatas dar šiemet turėtų tapti jaukiais bendruomenės namais.

Pavidaujo kaimo bendruomenės fenomeno kol kas nesupranta nei bendruomeninės veiklos propaguotojai, nei valdininkai – dešimtmečius užmiršto kaimo žmonės staiga vieną po kitos ėmė reikšti iniciatyvas, keičiančias ne tik kaimo veidą, bet ir jų pačių gyvenimo būdą. O įdomiausia tai, kad visas iniciatyvas jie patys ir įgyvendina.

Vos daugiau kaip prieš metus susibūrusi Pavidaujo kaimo bendruomenė retą savaitgalį nesusibėga būrin – nors vasarą ir laukuose, ir prie namų daug darbų, žmonės randa laiko bendrai veiklai.
„Negalime palikti to, ką pradėjome daryti“, – praėjusį šeštadienį sakė Pavidaujo bendruomenės pirmininkas Arūnas Čepulis, rodydamas dar nebaigto sporto aikštyno statybas.
Tuo pat metu kartu su jaunatviškais balsais iš buvusios pradinės mokyklos pastato sklido kirvių pokšėjimas, pro atdarus langus lauk veržėsi dulkių debesys. Palikę ūkio darbus pavidaujiškiai valė jau keleri metai nenaudojamą pastatą ir ruošė darbo vietą statybininkams. Netrukus čia prasidės savivaldybės administracijos parengto projekto „Buvusios Pavidaujo pradinės mokyklos patalpų pritaikymas bendruomenės poreikiams“ įgyvendinimas.
„Tai ne mūsų projektas ir galėtume juo visai nesirūpinti, bet esame supratingi ir norime, kad būtų padaryta daugiau, nei numatyta projekte. Nors pinigų skirta tik stogui, langams, durims bei elektros instaliacijai pakeisti ir pirmojo aukšto patalpoms suremontuoti, svajojame, kad padarysime daugiau – statybininkams geranoriškai padedant susiremontuosime ir įsirengsime bent dalį ir antrojo aukšto patalpų. Todėl mūsų vaikinai šiandien plėšia supuvusias grindis ir daro kitus projekte nenumatytus darbus“, – pasakojo kaimo bendruomenės pirmininkas.
Ir tiesiogine, ir perkeltine prasme susiburti į bendruomenę pavidaujiškius paskatino savivaldybė. Pasak A. Čepulio, didžiausią postūmį jie gavo iš Girdžių seniūno Dariaus Juodaičio. Labai žmones žeidė tai, jog nė viena valdžia – nei sovietinė, nei sava, tautinė, Pavidauju nesirūpino. Kai kurie valdininkai tiesiai šviesiai sakė, kad Pavidaujys – baisus kaimas: dilgėlės iki langų, žmonės nieko nenori. Bet kai tik pavidaujiškiai pajuto, kad gali sulaukti palaikymo, jie pakilo su didžiausia jėga. Tiesa, į pirmus kaimo bendruomenės renginius ateidavo 10–15 gyventojų, paskui – jau apie 30, o dabar susirenka pilnutėlė salė.
Kaip ir visur, pasak A. Čepulio, aktyvesnės yra moterys, bet jos atsiveda vyrus, paskui tėvus atbėga vaikai, o savaitgaliais sugrįžę iš gimnazijos ar studijų susirenka ir kaimo jaunimas. Jie ir yra didžiausi entuziastai – dar pašalui neišėjus agitavo bendruomenės pirmininką kuo greičiau tęsti darbus sporto aikštyne.
„Sako, žadėjai šiemet sporto šventę surengti – tai jau laikas pradėti dirbti“, – juokiasi A. Čepulis, pernai pasiryžęs bendruomenės narių jėgomis prie buvusios mokyklos pastato įgyvendinti vietos veiklos grupės „Nemunas“ finansuojamą projektą. Nors sporto aikštynui įrengti skirta  beveik 60 tūkst. Lt parama, bendruomenė savo jėgomis turi atklikti darbų bene už 12 tūkst. Lt.
Toks aikštynas, kurį suplanavo įsirengti pavidaujiškiai, galėtų būti kiekvieno kaimo jaunimo svajonė – juolab kad skirta lėšų ne tik minkštai dangai įrengti, bet ir baldams, sporto inventoriui, įgarsinimo aparatūrai ir kitoms renginių priemonėms įsigyti. Bet ir dulkėtoje aikštėje praėjusią vasarą vykusi sporto šventė „Pavidaujo galiūnas 2010“ šio kaimo žmonėms paliko didžiulį įspūdį, todėl šiemet visi tikisi, kad tradiciniu tapsiančiame renginyje dalyvaus ne tik kaimynai iš Girdžių.
„Žmonės nori bendrauti – tas man atrodo svarbiausia. Iki šiol neturėjome tokios galimybės, nes Pavidaujyje nėra nei kultūros namų, nei mokyklos, nei bibliotekos. Apie viską dar tik svajojame, bet žmonės supranta, kad dabar yra galimybė turėti viską, ko norime, tik reikia patiems pasistengti“, – sakė A. Čepulis.
Pavidaujiškiai greičiausiai yra vieninteliai, kurių nereikia nukėlus kepurę vadinti į talkas, renginius ar seminarus. Pernai jie visus nustebino į „Panemunių žiedų“ šventę Raudonėn atvežę 22 puodus kugelio. Sporto aikštelės įrenginėti susirinko tiek daug kaimo jaunimo, kad bendruomenės pirmininkui kai kurių teko atsiprašyti, jog nėra tiek darbo. „O per akciją „Darom“ šiukšlių rinkti atėjo net tie, kurių niekada nesitikėjom sulaukti“, – sakė A. Čepulis.
Kaimo bendruomenės pirmininkas džiaugiasi, kad pavidaujiškiai geranoriškai atsiliepia į kiekvieną iniciatyvą. Pernai pasitikdami per Baltijos šalis važiuojančius dviratininkus ant plento jie įkūrė improvizuotą muitinę ir taip nuoširdžiai priėmė svečius, kad šie pamiršo, jog Girdžiuose jų laukia pietūs.
Antromis savo rankomis A. Čepulis vadina Pavidaujo kaimo seniūnaitę Jurgitą Šlyterienę ir bendruomenės finansininkę Onutę Bertulienę – tai jos aplanko kiekvieną, kurio pagalbos reikia, o svarbiausia – sugeba žmones sudominti, įtikina, kad tai, kas daroma, duos didžiulę naudą visiems. Nė vienos talkos nėra praleidusios Kordušų ir Ramanauskų šeimos, visada į kvietimus atsiliepia daugelis jaunų pavidaujiškių.
Dėl to dar nepradėjus remontuoti buvusios mokyklos pastatą, pavidaujiškiai jau svajoja apie dušą, skalbyklą, kirpyklą ir net biblioteką, kurią prieš keletą metų savivaldybė iš jų atėmė.
„Sunešime knygų iš namų, tegul žmonės skaito. Patikėkite, norinčių skaityti mūsų kaime tikrai yra“, – sakė bendruomenės pirmininkas. Bet svarbiausia, pasak Arūno, kad įrengus bendruomenės namus atsiras vieta, kur kaimo gyventojai galės bendrauti – ne tik susirinkti aptarti kaimo reikalų, bet ir įkurti rankdarbių mėgėjų ar diskusijų klubą, pamokyti vieni kitus tradicinių ir naujų amatų, o gal – net pabandyti suburti meno saviveiklos kolektyvą.
Ko reikia kaimo žmonėms, akivaizdžiai parodė bendruomenės narių išplatintos apklausos anketos. Planuodamas teikti dar vieną projektą, bendruomenės pirmininkas smulkmeniškai aiškinosi, ko reikėtų atnaujintam mokyklos pastatui – ir suteikė galimybę nuspręsti kaimo žmonėms. Taip, pasak A. Čepulio, ugdomas ne tik pasitikėjimas, bet ir bendruomeniškumas, nes tik tuomet, kai žmonės patys priima sprendimus, jie nori ir juos įgyvendinti.

Daiva BARTKIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook