Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Ant Kartupėnų piliakalnio – žinių ir pramogų diena

Ant Kartupėnų piliakalnio – žinių ir pramogų diena (0)

2019-09-28

Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis ir Skirsnemunės seniūnijos, kurios teritorijoje yra Kartupėnų piliakalnis, seniūnas Aidas Mozūraitis perkirpo simbolinę atidarymo juostelę.

Rugsėjo 20-ąją į Europos paveldo dienų renginį ant Kartupėnų piliakalnio pakvietė Panemunių regioninio parko direkcija ir Jurbarko r. savivaldybė. Susirinkusiųjų laukė įdomi pažintinė programa apie tik šiemet turistams atvertą piliakalnį bei pažintį pagilinusios pramogos – toks ir buvo šiųmetinių Europos paveldo dienų šūkis: pažink ir pramogauk! 

Pristatė piliakalnį

Kartupėnų piliakalnis, tarsi iš niekur atsiradęs Nemuno dešiniajame krante, ko gero, nustebino keliaujančiuosius panemunės plentu, o atsivėrę vaizdai užkopusiuosius į viršukalnę privertė aikčioti.

Renginys prasidėjo simboliniu piliakalnio atidarymu – juostelę perkirpo Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis ir Skirsnemunės seniūnijos, kurios teritorijoje yra Kartupėnų kaimas, seniūnas Aidas Mozūraitis. Vėliau, jau užkopus ant kalno, direktorius papasakojo apie tik šiemet baigtą įgyvendinti projektą „Kartupėnų piliakalnio pritaikymas paveldo pažinimo skatinimui“. Iškirsti ant kalno augę medžiai ir krūmai, įrengti mediniai laiptai į viršūnę, pastatytas informacinis stendas, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Piliakalnis buvo pritaikytas lankyti turistams: atsirado dar viena vieta ir galimybė pažinti savo krašto istoriją ir kultūrą.

Susirinkusiuosius pasveikino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Albertas Stanislovaitis. Svečias ypač sveikino kultūra besidominčius mažuosius renginio dalyvius – Vadžgirio vaikų ir jaunimo folkloro ansamblį „Šebukai“, savo muzika, dainomis ir šokiais „apgyvendinusį“ senąjį piliakalnį, bei Veliuonos gimnazijos jaunuosius miško bičiulius, piešiniais papuošusius kalno prieigas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius tikino, kad regioninių parkų darbuotojai gali, daro ir darys viską, kad visuomenei pristatytų mūsų kraštovaizdį, kultūrą ir tradicijas.

„Norime padėkoti visiems, prie projekto įgyvendinimo prisidėjusiems. Jų pagalba mes galime pajusti piliakalnio didybę ir grožėtis šiuo nuostabiu vaizdu“, – sakė renginio vedėja, Panemunių regioninio parko vyriausioji specialistė kultūrologė Vaida Mozūraitienė. Parko direktoriaus M. Janušonio padėkos įteiktos, be kitų, ir uždarajai akcinei bendrovei „Jurmelsta“, atlikusiai piliakalnio tvarkymo darbus, bei Jurbarko rajono savivaldybei, kuri įsipareigojo prižiūrėti naująjį turizmo objektą.

Pasakojo archeologas

Nuo 1991 m. visoje Europoje rugsėjo pabaigoje vyksta renginiai, siekiant supažindinti visuomenę su kultūros paveldu. „Šių metų Europos paveldo dienų tema: pažink ir pramogauk. Piliakalniai tam labai tinkama vieta. Žmonėms įdomi piliakalnių istorija, jie mielai kopia į aukštas jų viršūnes“, – sakė Panemunių regioninio parko kultūrologė Vaida Mozūraitienė ir kvietė archeologą Roką Kraniauską papasakoti, kur, kaip ir kodėl buvo įrengiami piliakalniai, kas rasta kasinėjant Kartupėnų piliakalnį ir kokia pilis stovėjo čia, kur susirinko Europos paveldo dienų renginio dalyviai.

Archeologas R. Kraniauskas kartu su kolega Dariumi Balsu 2017-2018 m. atliko Kartupėnų piliakalnio archeologinius kasinėjimus, kurie buvo susiję su šio piliakalnio tvarkybos darbais.

Lietuvoje yra apie 1000 piliakalnių. Pasak archeologo, lyginant su kitomis šalimis – labai daug, tai svarbus mūsų istorijos ir kraštovaizdžio elementas.

„Piliakalniai pradėti statyti bronzos amžiuje, t.y. apie tūkstantį metų prieš Kristų, tik jie nebuvo tokie išraiškingi, kaip čia stovėjusi Bisenės pilis. Atsakyti į klausimą, kas žmones vertė lipti į kalną, gan paprasta: tai kova ir konfliktas“, – klausytojų dėmesį prikausčiusį pasakojimą pradėjo R. Kraniauskas.

Nuo bronzos amžiaus nedidelių kalvų, kuriose buvo gyvenama, piliakalniai stipriai evoliucionavo, darėsi sudėtingais fortifikaciniais įrenginiais. „Mūsų tyrimo, kuris buvo nedidelės apimties, metu aptikta grublėtoji keramika apatinėje terasoje, pietų pusėje, datuojama V-VIII amžiumi, vadinasi, ši vieta naudota tautų kraustymosi laikotarpiu, kuris buvo labai neramus, bet savo klestėjimo viršūnę Bisenė pasiekė XIII-XIV a. Kartupėnų piliakalnis – klasikinis vėlyvojo geležies amžiaus piliakalnio pavyzdys. Jie taip ir buvo statomi: geografinis reljefo iškyšulys, paprastai upių santakoje. Čia yra Nemuno slėnis ir Kartupio upelis. Viduryje – iškyšulys ir du šlaitai, gamtos natūraliai suformuoti. Piliakalnio įrengėjams teko tik atkirsti šlaitą iš rytinės pusės ir iškasti griovį. Kasant griovį pilamas pylimas ir stiprinamas akmenimis. Ypač aukšti pylimai ir gilūs grioviai pilių, kurios dalyvavo kovose su kryžiuočiais, – pasakojo archeologas aplink ir sau po kojomis besidairantiems klausytojams. – Šioje aikštelėje stovėjo pilis ir ją aptarnaujantys pastatai, bet gamta piliakalniams negailestinga, manau, kad aikštelės yra išlikę tik pusė, kitą nuplovė Kartupio vanduo.“

Pasak archeologo, Bisenės pilyje nebuvo gyvenama – anų laikų žmonėms, kaip ir mums, sunku būtų buvę kasdien lipti į kalną. „Šalia piliakalnių gyventa papiliuose – Kartupėnų piliakalnis turi du papilius, jie minimi ir rašytiniuose šaltiniuose. Viena gyvenvietė buvo rytuose, už griovio, kita – iš pietų pusės, ta terasa, kurią matome lipdami į kalną, tik ji Nemuno jau šiek tiek paplauta“, – pasakojo archeologas.

Bisenės pilis pasitarnavo kaip fortas, lietuviškai – tvirtovė, lietuvių kovose su kryžiuočiais, ji priklausė palei Nemuną buvusiai gynybinei pilių sistemai. Daugiausia žinių apie Bisenės pilį pateikia Kryžiuočių ordino kronikininkas Petras Diusburgietis. „Jis aprašė XII a. pabaigos – XIV a. pradžios įvykius. Keletą kartų minima ir Bisenės pilis. Pirmoji žinia – 1283 m., bet tai nereiškia kad Bisenės pilis tais metais ir buvo pastatyta“, – sakė Kartupėnų piliakalnį kasinėjęs archeologas ir citavo minėtąjį kronikininką.

1283 m. žiemą Vokiečių ordinas Bisenės pilį sudegino. Ji buvo atstatyta, o 1313 m. vasarą ir rudenį vėl pulta, 1316 m. vėl sudeginta.

Apie viduramžių karus archeologas R. Kraniauskas sakė: „Žudynės neturėjo prasmės – visus, ką galėjo, imdavo į nelaisvę, nes žmogus buvo turtas.“

P. Dusburgiečio kronikoje minima, kad 1307 m. Bisenėje buvo 85 kariai. „Mokslininkų nuomone, viduramžiais Lietuvos pilis gynė vietiniai gyventojai – bendruomeniškumas buvo ypač stiprus“, – pabrėžė renginio svečias.

Kvietė pramogauti

Bendruomeniškumas svarbus ir dabar. Po įdomaus pasakojimo organizatoriai kvietė pramogauti. Pilies gynybinio bokšto papėdėje plytinčiame kadaise čia buvusio Eleonoravos dvaro lauke viduramžiais ir žuviene kvepiančių pramogų puokštę Europos paveldo dienų dalyviams pasiūlė šalia Kartupėnų piliakalnio įsikūrę verslininkai – neformalios Panemunių regioninio parko bendruomenės nariai.

Lena ir Arūnas Rukšnaičiai į šventę atvyko su savo žirgais – nutįso eilutė norinčiųjų pajodinėti žemaitukais. Ir mažiems, ir vyresniems buvo įdomu paleisti strėlę iš senovinio lanko, smalsu apžiūrėti senovinius ginklus ir baldus, juolab kad kolekcijos savininkas Arūnas apie eksponatus ne tik pasakojo, rodė, kaip jie buvo naudojami, bet ir pačiupinėti nedraudė. Vyriškis sakė, kad į šventę atsigabeno tik dešimtąją dalį to, ką yra sukaupęs, o norinčiuosius pamatyti daugiau, kvietė į savo namus Vencloviškių kaime.

Organizatorių padėkos nusipelnė ir verslininkai Grumuldžiai – ir ne tik už tai, kad populiarina ant Kartupėnų piliakalnio stovėjusios pilies vardą. Kaimo turizmo sodybos „Vila Bisena“ savininkas Julius Grumuldis šventės dalyviams išvirė puodą gardžios žuvienės ir panemunių žolelėmis kvepiančios arbatos. O laivo „Bisena“ kapitonas Antanas Grumuldis visiems susirinkusiesiems suteikė nekasdienį malonumą – paplaukioti Nemunu ir nuo vandens pasižvalgyti į piliakalnių ir paukščių aptūptus upės krantus.

Skambant kaimyninio Šakių rajono, kurio dalis irgi yra Panemunių regioninio parko teritorijoje, Sintautų folkloro ansamblio „Santaka“ dainoms, prisimintas rudens lygiadienis, kai dienai susilyginus su naktimi, ši ima ilgėti. Tai – astronominio rudens pradžia. „Nuo rudens lygiadienio prasideda ilgių metas. Ugnis, simboliškai degusi ant kalnų, nusileidžia žemyn ir sugrįžta į namų židinį, kur bus globojama iki pavasario lygiadienio“, – sakė renginio vedėja kultūrologė V. Mozūraitienė.

Ilgės – puikus laikas žmogui atsigręžti į savo vidinį pasaulį ir protėvių išmintį.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook