Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Antroji pažintis su Kroatijos turtais

Antroji pažintis su Kroatijos turtais (0)

2019-04-17

Balandžio 5 d. Jurbarko r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta paroda „Kroatijos nematerialus kultūros paveldas, įtrauktas į UNESCO sąrašą“. Tai jau antroji Kroatijos ambasados pastangomis Jurbarke surengta paroda. Prieš metus jurbarkiečiai grožėjosi Davoro Rostuharo fotografijų paroda „Kroatija iš paukščio skrydžio“.

Neša žinutę

Pirmojoje parodoje buvo eksponuojamos 25 fotografijos, perteikiančios Kroatijos gamtos grožį. Autorius septynerius metus iš paukščio skrydžio filmavo ir fotografavo šalies gamtovaizdžius.

Šįkart parodoje pristatoma 15 nematerialaus Kroatijos paveldo vertybių, įtrauktų į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašus. Į juos patenka ir paveldas, kuriam būtina skubi apsauga, ir Gerųjų apsaugos patirčių registro paveldas.

Parodą pristatė Kroatijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Krešimir Kedmenec, pasveikinęs susirinkusiuosius pakankamai sklandžia lietuvių kalba. Ambasadorius pasidžiaugė, kad Jurbarkas Kroatijos atstovus ir jų renginius visuomet priima šiltai ir draugiškai. Paroda atidaryta Kroatijos muzikinio dueto – trimitininko Dario Teskera bei vargonininko Mario Perestegi, kurie atliko Kroatijos paveldo muzikinius kūrinius, pasirodymu. Tą patį vakarą muzikantai koncertavo ir Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje.

„Istorijos, kultūros mokomės iš vadovėlių, knygų, tačiau ne viską jose galima rasti. Tai, kas perduodama iš kartos į kartą, senelių anūkams ir formuoja žmogaus, tautos tapatybę, yra taip pat svarbu, kaip šalies himnas, herbas ir vėliava. Tai yra kultūrinis, istorinis paveldas, kurį pristatome šioje per pasaulį keliaujančioje parodoje“, – sakė ambasadorius K. Kedmenec.

Istorinė bendrystė

„Nematerialus kultūros paveldas – tai gyvoji tradicija, žinios, įgūdžiai, grožis, įvairovė, tęstinumas, tapatumo jausmas, pagarba, bendruomeniškumas, ryšys su žmonėmis, gamta ir visata. Pripažindami ir saugodami nematerialų kultūros paveldą, skatiname pozityvius jausmus šeimoje, bendruomenėje, kultūroje ir tautoje. Suprasdami savo bendruomenės kūrybą ir ją puoselėdami, geriau suprantame ir kitų kūrybą, o būtent kultūrų įvairovė – didelis turtas, nes ji sąlygoja tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą vienų kitiems“, – atidarydamas parodą sakė Jurbarko r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas Lukas Bakšys.

Tarptautinis Kroatijos nematerialaus kultūros paveldo pripažinimas liudija, kad tai nors ir maža šalis, bet joje gyvena kūrybingi žmonės, tai kultūros ir gamtos turtų šalis. Vietinės bendruomenės, remiamos Kultūros ministerijos, puoselėja skirtingas kultūrines tradicijas.

„Penkiolikoje plakatų – įvairios tradicijos, gimusios skirtinguose Kroatijos regionuose. Paroda norime parodyti ne tik tai, kuo kroatai skiriasi nuo lietuvių, bet ir kokie panašumai mus jungia. Čia nėra 16-to plakato, kuriame pasakojama, kad kroatai, kaip ir lietuviai, buvo pagonys, ir prieš 1300 metų, kol kroatai persikėlė į dabartinę teritoriją, mes buvome kaimyninės gentys. Netgi pagrindinis Dievas mūsų buvo tas pats – Perkūnas“, – tautų panašumų ieškojo K. Kedmenec.

Pasak ambasadoriaus, paroda ragina didžiuotis ir saugoti kiekvieno regiono tradicijas, paveldą. „Nesvarbu, skurdesnis ar turtingesnis regionas – tai esame mes, ir kol gyvas paveldas, gyva ir tautos dvasia. Esame Europos Sąjungos dalys, tačiau privalome išsaugoti savo tapatybę“, – sakė K. Kedmenec. Parodos atidarymas gražiai susisiejo ir su šiemet minima Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 15-os metų sukaktimi.

Įdomios tradicijos

Parodoje eksponuojamuose stenduose – įvairiausių Kroatijos regionuose išlikusių ir pripažintų UNESCO vertybėmis tradicijų fotografijos ir aprašymai. Tokiomis vertybėmis pripažinti nėrimas naudojant adatą ir nėrimo ritę – rankdarbių rūšis, atsiradusi Renesanso laikotarpiu Viduržemio jūros regione ir Vakarų Europoje, medinių vaikiškų žaisliukų gamybos būdas, perduodamas iš kartos į kartą ir išlikęs ir šiandien, kai žaisliukus rankomis gamina vyrai, o dekoruoja moterys. „Lietuviai taip pat mėgsta gaminti medinius žaislus“, – juokėsi K. Kedmenec.

UNESCO vertybių sąraše atsidūrė medaus ir vaško produktai, pradėti gaminti viduramžiais Europos vienuolynuose, o Kroatijoje tai tapo amatu. Plačiai žinomi čia gaminami meduoliukai, kroatiškai vadinami „licitar“. „Dauguma moterų žino Viduržemio jūros dietą. Dabar ji labai madinga, o kažkada tai buvo gėdingas vargšų maistas, nes salose paprasčiausiai neaugo augalai ir buvo labai skurdus pasirinkimas“, – pasakojo ambasadorius. Dabar Viduržemio jūros regiono virtuvė pripažinta paveldu.

UNESCO sąrašuose atsidūrė nemažai muzikinių tradicijų: siaurų intervalų dvibalsė muzika Istros pusiasalyje ir Kroatijos Primorės regione, kuriai būdingi tam tikri intervalai, o garsas vokalinėje muzikoje išgaunamas dainuojant iš dalies per nosį, Ojkanje – nemetrinis gerklinis dainavimo būdas, kai kiekviena daina trunka tiek, kiek oro užtenka pagrindiniam arba pritariančiajam dainininkui,  rytų Kroatijos muzikos žanras – Bećarac – vokalinės arba vokalinės-instrumentinės muzikos žanras, kur tekstai – linksmi, juose gausu alegorijų ir metaforų, dainuojami per vestuves arba kitomis linksmomis progomis. Klapa – tradicinis a capella dainavimas, labai primena lietuviškas sutartines.

Ypatinga Nebyliojo rato (Nijemo kolo) Dalmatijos Zagora regione atsiradimo istorija. Tai šokis, atliekamas be vokalinio ar instrumentinio pritarimo. „Prieš kelis šimtus metų kroatų teritorijas okupavus turkams, mosulmonai uždraudė vietinę muziką, dainas, tad žmonės ėmė šokti, girdėdami muziką mintyse“, – pasakojo K. Kedmenec.

Paveldo vertybėmis Kroatijoje pripažinta nemažai įvairių švenčių: Šv. Blažiejaus, Dubrovniko globėjo, šventė, minima nuo 10 a, Karalienių arba Ljelje iš Gorjano pavasarinė eisena, kurioje pavasarį procesijoje eina mergaitės, atlikdamos specialų ritualą, dainuodamos ir šokdamos su kalavijais, procesija Za križen – vienintelis Hvaro salos gyventojų ypatingo pamaldumo bei kultūrinio tapatumo išraiškos paprotys, kai naktį iš Didžiojo ketvirtadienio į Didįjį penktadienį procesijoje dalyvauja 6 salos miestai, nešamas kryžius.

Kasmetinės karnavalinės eitynės Zvončari, Kastavštinos regione ypatingos tuo, kad karnavalo metu – nuo sausio 17 d. iki Pelenų dienos, grupelės po keliolika vyrų tradiciniu maršrutu lanko savo ir gretimus kaimus, kai kurie dėvi kaukes, skirtingus galvos apdangalus ir skambinama įvairiais varpeliais. Ši šventė primena lietuviškąsias Užgavėnes. Sinj mieste vyksta Sinjska alka – riterių turnyras.

Kroatai didžiuojasi ir Batanų ekomuziejumi. Batana – tradicinė Rovinio medinė valtis. Muziejus įkurtas tik 2004 m.

Jurbarko viešojoje bibliotekoje paroda bus eksponuojama iki gegužės 4 d.

Kultūrinis bendravimas

Prieš metus Kroatijos Respublikos ambasadoriui Lietuvoje K. Kedmenec pirmą kartą viešint Jurbarke ir bendraujant su savivaldybės meru Skirmantu Mockevičiumi buvo užsiminta ir apie galimą ekonominį bendradarbiavimą, tačiau kol kas abi puses tenkina kultūriniai ryšiai.

Pasak S. Mockevičiaus, kultūrinis bendradarbiavimas gali turėti įtakos ekonomikai. „Kalbėjome, kad Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčioje kitąmet atsiradus koncertiniams vargonams, čia bus galima rengti didelius, daug žmonių sutraukiančius koncertus. Kaip rodo praktika, dideliuose kultūriniuose ar sporto renginiuose apsilankę žmonės po to lieka mieste – eina į kavines, pasivaikščioti, kažką perka. Tai turi teigiamos įtakos vietos verslui“, – sako meras.

Meras ir ambasadorius apsvarstė galimybę Jurbarke surengti Kroatijos kino festivalį. „Norime, kad gyventojai geriau pažintų Kroatiją. Pasak S. Mockevičiaus, kol kas kalbama tik apie renginius Jurbarke, tačiau bendradarbiavimas visada turi galimybę peržengti kultūrinę erdvę.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook