Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Dovana miestui – senosios evangelikų liuteronų giesmės

Dovana miestui – senosios evangelikų liuteronų giesmės (0)

2019-08-24

Rugpjūčio 16 d. Jurbarko evangelikų liuteronų Kristijono Donelaičio bažnyčioje nuskambėjo senosios giesmės. Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandraugos vadovė Laura Matuzaitė-Kairienė surengė tradicinį bažnytinio giedojimo seminarą bei dirigentų meistriškumo kursus, kurių rezultatas – puikus koncertas, skirtas miesto 760 metų jubiliejui. 

Tradiciniai seminarai

Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandrauga bažnytinės muzikos seminarus organizuoja jau 25 metus. Kaskart kruopščiai parenkama tematika, repertuaras, kviečiami profesionalūs bažnytinės muzikos specialistai – dažnai iš Vokietijos, tačiau dirbo muzikai ir iš Šveicarijos bei JAV. „Į seminarą kviečiamas choro vadovas, kuris savaitę labai intensyviai dirba su giesmininkais, repetuodamas meninę chorinę programą. Organizuojame ir vargonams skirtą programą. Šiemet seminaras buvo praturtintas natų užrašymo kompiuterine programa“, – pasakoja L. Matuzaitė-Kairienė.

Anksčiau seminarai vyko Klaipėdos krašte, o 2017 m. ir šiemet jie labai sėkmingai organizuoti Jurbarko K. Donelaičio evangelikų liuteronų parapijoje.

Jurbarke intensyvus darbas tęsėsi keturias dienas. Repeticijos vyko keturis kartus per dieną – iki 21 val. Vargonais grojo vargonininkė Sandra Rimkutė-Jankuvienė, o seminaro meno vadovu dirbo kompozitorius Laurynas Vakaris Lopas, „restauravęs“ ir naujam gyvenimui prikėlęs XVII amžiuje užrašytas senąsias liuteroniškas giesmes.

Išlikęs lobis

Šio seminaro tema – „Septynios liuteronų giesmės“ pasirinkta neatsitiktinai. „Visi mes labai gerai žinome, kokį gilų ir prasmingą lobyną turime savose bažnyčiose, ir kad giesmių lobiai su tekstais, kurie ateina iš XVII–XVIII amžiaus, yra ir šiandien mums labai aktualūs. Tai yra mūsų visų dvasinis pagrindas ir turtas“, – sako L. Matuzaitė-Kairienė.

Senąsias liuteroniškas giesmes savo rankraščiuose užrašė Tauragės r., Sartininkų kaime gyvenęs ir dirbęs evangelikų liuteronų bažnyčios vargonininkas Jurgis Paliokas. Šios giesmės atsidūrė vargoninko anūkės – teologės, liuteronų vyskupo Mindaugo Sabučio žmonos Vilmos Sabutienės rankose. Pasak jos, senelis visą gyvenimą daug skaitė, švietėsi, jau būdamas suaugęs, pamokytas į namus keletui dienų užklydusio vokiečių vargonininko, išmoko groti vargonėliais.

 „Taip ir liko liuteroniška muzika visam gyvenimui. Nebeatseksiu, kada senelis kurią giesmę iš ko nusirašė. Jo sąsiuviniuose yra ir klasikiniai visame pasaulyje skambantys šedevrai, ir liturgija su papildomais elementais, ir savitos, tik tuose rankraščiuose ir jų pirmtakuose bei kopijose randamos, giesmės. Būtent iš pastarųjų ir parinktos septynios šiame natų sąsiuvinyje publikuojamos giesmės“, – senelį prisimena ir leidinį „Septynios liuteronų giesmės“ pristato V. Sabutienė.

Šis natų sąsiuvinis išleistas birželį. Kad jis atsirastų prireikė 20 metų. Prieš tiek laiko V. Sabutienė susitiko su kompozitoriumi L. V. Lopu, kuris ryžosi šias giesmes atnaujinti. Iš pradžių šios giesmės kompozitoriaus buvo išplėtotos ir paruoštos vargonininkui, parodant ir atskleidžiant didesnes vargonininko galimybes. Praėjus daugiau nei 15metų, minint reformacijos 500 metų jubiliejų, atsirado naujas poreikis ir noras šias giesmes subalsuoti ir pateikti choriniam atlikimui.

 „Ir štai įvyksta stebuklas – giesmės, kurios buvo pasmerktos išnykti, nes kai kurių giesmių jau nebeliko mūsų naujajame bažnytiniame giesmyne „Krikščioniškos giesmės“, šiandien skamba vėl naujai, jos yra išleistos naujame ir gražiame leidinyje, o šiandien jos pirmą kartą skambės gyvai, pasipuošusios nauju ir šiuolaikišku rūbu. Šiandien pats kompozitorius turės galimybę giesmes išgirsti gyvai“, – prieš koncertą bažnyčioje kalbėjo L. Matuzaitė-Kairienė.

Giesmės, kaip malda

Kompozitorius, dirigentas, muzikos pedagogas L. V. Lopas su L. Matuzaite-Kairiene, kuri dirigavimo mokėsi pas jo kurso draugą Rimą Songailą, dirba ne pirmą kartą. Bendradarbiavimas, prasidėjęs, kai muzikė prieš 20-metį paprašė kompozitoriaus pagalbos mokantis atlikti J. S. Bacho kantatą, vėliau – prisidėti kuriant miuziklą vaikams „Jėzus ir jo mokiniai“, tęsėsi dirbant prie leidinio „Septynios liuteronų giesmės“ ir šių metų seminare.

„Kai Vilma Sabutienė man įteikė senąsias senelio ranka užrašytas natas, pamačiau, kad viskas muzikine prasme ten buvo neteisinga. Reikėjo peržiūrėti visą sandarą, melodiką ir nesugadinant perteikti naujame variante. Tikslas buvo – padėti tobulėti vargonininkams. Bažnyčiose vargonininkas kartoja tą patį posmą, suka kaip „šarmanką“. Perdariau giesmes vargonininkams – nuo lengviausio varianto iki sudėtingiausio, kad jie galėtų tobulėti. Tos giesmės vargonininkų buvo eksploatuotos 20 metų, kol prireikė perdaryti jas chorui. Ir vėl – darbas iš naujo“, – sako kompozitorius L. V. Lopas.

Muziką kuriantis, orkestrams ir chorams diriguojantis, muzikos akademijoje dėstantis ir vaikus muzikos mokantis muzikas senąsias giesmes chorui pritaikė tik pernai ir iki šiol neturėjo progos jų atlikti. „Norisi, kad šios giesmės pasklistų. Gali kiek nori sakyti, kad medus saldus, neduodamas paragauti, neįtikinsi. Taip ir su giesmėmis – reikia jas išbandyti“, – šypsosi kompozitorius.

Kelias dienas L. V. Lopas dirbo su seminaro dalyviais – mokytis atvyko pora jo paties studenčių, bet nemažai buvo ir tokių, kurie ir natų nemoka skaityti. „Jiems buvo sunku. Šių giesmių sąskambiai – visai netradiciniai, neturi nieko bendro su tuo, kas giedama bažnyčiose“, – mano muzikas. Pasak jo, rezultatu jis niekada nebūna patenkintas – toks jau jo būdas. „Mano dirigavimo dėstytojas – „Ąžuoliuko“ įkūrėjas Hermanas Perelšteinas visada rašydavo ketvertą, nes, pasak jo, muzikoje aukštesnio pažymio nebūna. Jis buvo teisus“, – sau ir kitiems aukštus reikalavimus kelia L. V. Lopas.

Pasak kompozitoriaus, bažnytinė muzika dažniausiai remiasi vokiškuoju choralu, o šiuo atveju nuo jo atsiribota, atspalvį giesmėms suteikia ir lietuviškas tekstas. Senosiose liuteronų giesmėse yra labai gilus užtaisas, jos turi didžiulę energetiką. „Jas atlikdama ne viena choristė verkė. Tai rodo giesmių psichologinį poveikį. Man šios giesmės yra maldos. Jei giesmė suteikia galimybę pasimelsti, tai yra didelė vertybė“, – įsitikinęs L. V. Lopas. Pasak jo, šios giesmės turėtų tapti darbiniu įrankiu, naudojamu evangelikų liuteronų konfesijoje.

Liturginiai metai

„Septyni – simbolizuoja tai, kas užbaigta. Dievas septintą dieną užbaigė savo darbus ir ilsėjosi. Šiandien įprasminsime jūsų nelengvą, pasiaukojamą darbą, sunkias repeticijas, užbaigsite viską išpildyta programa. Giesmėje skambės Kristus, jo pasiaukojantis gyvenimas, auka už kiekvieną iš mūsų“, – pradėdamas koncertą sakė kunigas M. Kairys. Pasak jo, septynios giesmės palydi klausytojus per visus liturginius metus. „Giesmėse regime visą tradicinį kanonišką kelią. Su šiomis giesmėmis mes augome, gimėme, net įsčiose girdėjome jas giedant mamas, močiutes. Mes esame gyvi jomis, iš ten mūsų dvasios stiprybė. Giesmėmis mes meldžiamės“, – į parapijiečius kreipėsi kunigas.

Koncerte skambėjo giesmyne „Krikščioniškos giesmės“ išlikusi, J. Palioko užrašyta Advento giesmė „Dievui dėkui po visus šio pasaulio kraštelius“, skelbianti atėjimą ir rimtą bei džiugų laukimą. Šiai giesmei žodžius sukūrė Heinrich Held. Gavėnios giesmės teksto autorius – vokiečių teologas giesmių kūrėjas Justus Gesenius, o į lietuvių kalbą šią giesmę išvertė Karaliaučiuje gyvenęs kunigas Petras Gotlybas Milkus. Didžiojo Penktadienio giesmės melodija naujajame giesmyne – visai kitokia, nei ją užrašė J. Paliokas. Šios unikalios giesmės teksto autorius yra vienas žinomiausių visame pasaulyje evangelikų liuteronų teologas Paulas Gerhardtas.

Kitokia melodija nei giesmyne suskambo ir sekmadieniui skirta giesmė „Aš linksminuosi, ir siela džiaugsmo gavo“, o paguodai sunkioje ligoje ar prisiartinus mirčiai skirta giesmė „Bėdoj esu aš jau“, visai neužrašyta giesmyne nei tekstu, nei melodija. Laidojimui ir mirčiai skirta giesmė „Gerą kovą išlaikiau“ skamba neįtikėtinai šviesiai ir teikiančiai viltį. Teksto autorius Heinrich Albert buvo žymus baroko epochos kompozitorius ir evangeliškų giesmių kūrėjas. Paskutinioji koncerte nuskambėjo krikšto giesmė „Prie upės Kristus atėjo“, kuriai tekstą sueiliavo evangelikų bažnyčios tėvas, reformatorius  Martynas Liuteris.

Proga tobulėti

Seminare dalyvavo ir gražus pulkas jurbarkiečių, dauguma giedančių K. Donelaičio bažnyčios chore. Pasisemti patirties aukojant laisvą laiką pasiryžo seserys Andžela Jagminaitė ir Gitana Tenikaitienė, vadžgiriškė Lina Lukošienė, Kristina Povilaitienė, Jūratė Gavėnienė, Svajūnas Birgiolas ir Jonas Švedas. Prie suaugusiųjų prisijungė ir puikiai visą programą atliko dešimtmetis Matas Kairys. „Jam buvo tikras iššūkis su visais kartu pasiruošt tokiam koncertui. Matas mane nustebino – jis puikiai atlaikė visą programą“, – sūnumi didžiuojasi L. Matuzaitė-Kairienė.

„Visiems buvo sunku. Dėl darbų negalėjome dalyvauti visose repeticijose, tačiau, kai dalyvavome, dirbdavome labai intensyviai“, – sako A. Jagminaitė. Ji su sese Gitana seminare dalyvauja jau trečią kartą – pernai vyko į seminarą Palangoje, kuriame dalyvavo ir vokiečių choristai, o išmokta programa buvo rodoma ir Kaliningrado srities parapijose. „Per vieną savaitę išmokstame naują, įdomią programą, kurią bažnyčių chorvedžiai, chorai naudoja savo reikmėms. Ką išmokome šiame seminare taip pat naudosime per visą laikotarpį – adventą, gavėnią ir kitomis progomis“, – sako L. Matuzaitė-Kairienė.

Pasak G. Tenikaitienės, dalyvavimo seminare tikslas – patobulėti. „Kiekvienas dirigentas turi savo braižą, stilių, mokymo būdą. Sužinome naujienų, lavėja vokaliniai sugebėjimai. Vyksta intensyvios treniruotės, kaip sportininkų“, – sako choristė.

Choristai tikina, kad išmoktos giesmės – kitokios nei giedamos bažnyčioje, jose daug lietuvių liaudies dainų motyvų, kanonų. „Giedoti gal buvo net lengviau, nes vien lietuviškas tekstas duoda daug pliusų, ir sąskambiai girdėti. Giedant susilieja kūnas ir siela“, – tikina G. Tenikaitienė.

Po koncerto gerai nusiteikę choristai liko pavakaroti, nors jau kitą dieną laukė du koncertai Raseinių Švč. Trejybės cerkvėje, nes šiame mieste evangelikai liuteronai neturi savo bažnyčios, bei Sartininkuose, Tauragės r., kur dirbo giesmes užrašęs vargonininkas J. Paliokas. Sekmadienį koncertai surengti Vertimų – Bandzinų kapinėse vykusioje šventėje ir besikuriančioje parapijoje Garliavoje.

Evangelikų liuteronų parapijos dovana miestui – prasminga, skirta visiems miestelėnams ir liks ateinančioms kartoms. Ši konfesija ir jai vadovaujantis kunigas M. Kairys Jurbarke inicijavo ir įgyvendino ne vieną projektą, skirtą visiems gyventojams. „Mes esame šio miesto dalimi ir norime dovanoti tai, kas brangiausia: kas yra širdyse, ką išgiedame, dėl ko meldžiamės“, – sako M. Kairys.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook