Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Įžvalgos apie kultūrininkų misiją ir jų kasdienybę

Įžvalgos apie kultūrininkų misiją ir jų kasdienybę (0)

2019-04-19

Balandžio 15-ąją švenčiama Kultūros diena šiemet Jurbarke paminėta išskirtiniais renginiais – egzotišku indėnų būgnų skambesiu, aborigenų instrumento – didžeridū muzikos pamokomis, haiku užsiėmimu, Kinijos muzikantų pasirodymu, o patys kultūrininkai atgaivos ir kūrybinio azarto pasisėmė pusryčiuose su aktoriumi, režisieriumi Valentinu Masalskiu. 

Laimės receptas

Į Jurbarko viešąją biblioteką rytiniam kavos puodeliui susirinkusiems kultūros centrų ir bibliotekų darbuotojams pusryčiams „patiektos“ šiek tiek ironiškos, susimąstyti skatinančios ir įkvepiančios V. Masalskio mintys buvo geriausia dovana profesinės šventės proga. Scenos profesionalas su kultūros darbuotojais kalbėjo tiesiai, nevengdamas neskaniausių visuomenės bruožų iškelti į paviršių.

Įvairiuose spektakliuose vaidinantis, pats režisuojantis, su studentais dirbantis V. Masalskis turi šiltų prisiminimų, susijusių su Jurbarku. Čia – Nemuno lankose jis praleido nemažai laiko, žvejodamas su tėvu.

„Išplautų lankų vaizdas, kvapas žadina malonius prisiminimus“, – tikino menininkas. Jis papasakojo apie savo darbus, visuomeninę veiklą, pastangas burti bendruomenę. „Mes rengiame kaimynų dienas. Maistas – priemonė suvienyti žmones. Tai – taip pat jūsų misija. Juk laimingi esame tik kai esame kažkam reikalingi ir matome save kitų akyse. Dabar mums labai trūksta pasitikėjimo vienas kitu. Burkimės, bendraukime“, – ragino aktorius.

„Kas yra kultūra? Ar kultūra yra sportas, kanibalizmas, besikeikiantis policininkas?“ – pagalvoti skatino V. Masalskis. Jo įsitikinimu, kultūra yra visa tai, ką sukuria žmogus – nuo stalo įrankių, transporto sistemos iki meno šedevrų. Tai – kas nėra Dievo kūrinys.

V. Masalskis rėmėsi filosofo Karlo Gustavo Jungo raštais, kuriuose žmogus evoliucionuoja nuo bailių, materialistų, smulkiųjų buržua iki altruistų. „Visi tie etapai gali kartotis, galime grįžti atgal, tačiau žmogiškumui būdinga rūpintis kitais, sugebėjimas gerbti ir toleruoti vienas kitą, priimti žmogų tokį, koks jis yra, nebandyti auklėti“, – žingsnius link savęs tobulėjimo, kuris svarbus ir aplinkiniams, skaičiavo menininkas.

Mokyti pavyzdžiu

Pasak V. Masalskio, socializme buvome išmokyti siekti lygybės, kuriai reikėjo didelės savikontrolės. „Tada išmokome šypsotis viršininkui, lankstytis merui, viršesniam už save. Vieni tapo svarbesni už kitus. Mūsų universitete – tupyklos rakinamos, kad nepatektų kitokie iš gatvės, dėstytojų tualetai – tvarkingi, prabangesni, o studentų – vargani ir apleisti. Jie prastesni?Savikontrolėje praradome savo orumą. Turime jį susigrąžinti, būkime drąsūs“, – svečias ragino, nepaisant nedidelės algos, galimo viršininkų spaudimo, kalbėti tiesiai, elgtis taip, kaip liepia sąžinė, nekeliaklupsčiauti.

Pasak V. Masalskio, prarandame ne tik žmones, prarandame gimimo, vestuvių, laidotuvių tradicijas, kurias keičia mergvakariai, urnos, šalia kurių net nežinia kaip gedėti. „Nebeliko žmogaus paslapties, valgome tai, ką žmonija kūrė šimtmečius, menu tapo bet kas, žiūrovui nebereikia gylio – duok linksmybių. Ko gali išmokyti patys svarbiausi asmenys, auginantys žmogų – mokytojai, anoje santvarkoje atsisakę vertybių, bijoję įeiti į šventorių. Dabar jiems spjaudo į nugaras. Tapkime drąsūs, atsisakykime pigaus kitų pašiepimo mene ir kasdienybėje, neniekinkime vieni kitų“, – į kultūros žmones kreipėsi artistas.

Menininkas palietė skaudžią emigracijos temą. „Nugyventi gyvenimą reikia šalia tų, kurių vanduo panašus į tavąjį. Su teatru gastroliavome Prancūzijoje – pabūti ten smagu, tačiau aš nežinau, kieno vanduo malūną suka. Man reikia savų žmonių – aš jums kažką pasakau ir gaunu atgal iš jūsų akių. Manyje yra tėvų, senelių duotas kodas. Jie nesakė, kad važiuočiau į Maskvą, Sankt Peterburgą užsidirbti, siekti karjeros, o dabar savo vaikus siunčiam į šaltus fabrikus“, – ir metaforomis, ir tiesiai kalbėjo svečias.

Kultūros žmogaus misiją V. Masalskis apibūdino taiklia citata: „Pavyzdys auklėjant kitą žmogų nėra svarbiausias dalykas. Tai – vienintelis dalykas“. Jis kvietė kultūrininkus išmokti būti laisvais, išsivaduoti iš rėmų, tapti visuomeniškais, pasitikėti vieni kitais ir to mokyti aplinkinius. „Būkite pavyzdžiais, raskite, per ką kreiptis į žmones. Darykite tai atvirai ir nuoširdžiai. Kartais pradedame bijoti visų, prarasti 100 eurų nuo algos. Jei dirbame dėl algos, mus gali imti engti. Turėkite laisvę nebijoti kalbėti, būkite marginalais, matykime problemas ir kelkime sopulius į paviršių. Išsikovokime savo vardą.“

Darbui reikia aistros

Iš kultūrinių pusryčių susirinkusieji išsinešė naujų minčių ir noro kultūrą skleisti visuomenėje. „Išgirdau labai tikslius žodžius, kokia yra mūsų misija ir darbas. Mes esame tie kapitonai, pavyzdžiai, kurie privalome vesti visuomenę kultūros keliu“, – sakė Veliuonos kultūros centro direktorė Violeta Andrikaitienė. Metus centrui vadovaujanti kultūrininkė į savo darbą žvelgia optimistiškai ir viltingai.

Pasak V. Andrikaitienės, ji savo darbe nevengia improvizuoti ir drąsiai imasi naujų projektų. „Nebūtina gyventi nuo Sausio 13-osios renginio iki Kovo 11-osios paminėjimo. Nebijau ir netradicinių veiklų. Net nesuabejojau, kai pasiūlė surengti neįgalių moterų aktų parodą. Kultūra turi būti drąsi. Žinoma, su protu“, – įsitikinusi Veliuonos KC vadovė. Ji pritarė V. Masalskio minčiai, kad savo darbą privalu atlikti nuoširdžiai. „Labai lengva surengti renginį pagal šabloną, tačiau žiūrovas greit pajunta netikrumą. Kai kalbi atvirai, savo mintimis – atrandi ryšį su žiūrovu“, – mano V. Andrikaitienė.

Be idėjinės pusės kultūros darbuotojams labai svarbi ir materialioji. V. Andrikaitienė pasidžiaugė, kad, kaip ir žadėta, kultūros darbuotojų darbo užmokestis auga. „Nemanau, kad mūsų atlyginimai yra labai blogi. Ypač palyginus su kitų sričių biudžetininkų atlyginimais“, – mano kultūros srities atstovė. Ji apgailestavo tik dėl sumažėjusio savivaldybės finansavimo kultūrinėms veikloms, ilgalaikiam turtui. „Šiemet ilgalaikiam turtui įsigyti negavome nieko, o paskirti 1,7 tūkst. Eur renginiams visiems metams – labai maža suma“, – sako V. Andrikaitienė.

Tačiau didžiausia problema Veliuonos KC direktorė įvardijo ne finansus, o žmogiškuosius išteklius. „Patiems kultūros darbuotojams reikia optimizmo, noro, motyvacijos dirbti, vidinio užtaiso. Per daug darbo kultūros srityje metų atsirandanti monotonija tai slopina“, – mano V. Andrikaitienė. Ji tikina, kad ir vertindama savo įstaigos darbuotojus, atkreipia dėmesį į jų atliekamą darbą – galimybė gauti geresnį įvertinimą, nuo kurio priklauso kintanti atlyginimo dalis, atsiranda atliekant daugiau darbo nei numatyta pareigybės aprašyme.

Pinigai kultūrai

Jurbarko r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas, atsakingas už kultūrą, Lukas Bakšys tikina, kad gerą kultūros padėtį rajone rodo ypač aukšti mėgėjų kolektyvų pasiekimai. „Visi į rajoną atkeliaujantys apdovanojimai rodo, kad turime aukštą kultūros lygį“, – sako jis.

Problemas, kurias galima spręsti, L. Bakšys pirmiausia įžvelgia dėl pasikeitusio kultūrinių veiklų finansavimo. „Tai ne visai problema, tačiau naujas finansavimo modelis, galbūt, dar ne visai suprantamas. Kitais metais bus aiškiau, kiek pinigų kultūrai reikia“, – sako specialistas.

Pasak L. Bakšio, šiemet savivaldybė prie Lietuvos kultūros tarybos finansuojamų projektų turi pridėti jau nebe iki 15-20 proc. savivaldybės biudžeto lėšų, o 30 proc. „Vien projektams kofinansuoti numatyta apie 10 tūkst. eurų. Gegužės-birželio mėnesiais paaiškės, kiek dar projektų gaus Kultūros tarybos finansavimą, tam taip pat reikia pasilikti pinigų. Todėl sumažėjo lėšų savivaldybės 100 proc. finansuojamoms veikloms“, – aiškina L. Bakšys.

Jurbarko r. kultūros centruose, pasak L. Bakšio, išlieka ir aukšto lygio specialistų problema – neateina jaunų žmonių, galinčių suburti mėgėjų kolektyvus, jiems vadovauti. „Vyksta darbuotojų kaita. Norėtųsi daugiau specialistų, kurie galėtų profesionaliai vadovauti kolektyvams“, – sako savivaldybės atstovas.

L. Bakšys pasidžiaugė vis aktyviau veikiančiomis bibliotekomis. Jis nemano, kad kultūros centrai konkuruoja su bibliotekomis dėl renginių. „Galbūt kai kurie kultūros darbuotojai šią konkurenciją jaučia, tačiau aš šioje konkurencijoje įžvelgiu galimybę bendradarbiauti. Kultūros centruose vyksta tam tikru laiku renginiai, o bibliotekose veiklos vyksta visą dieną, čia kuriama laisva atmosfera, bibliotekos tampa ne tik knygų išdavimo punktais, o įvairialypiais kultūros centrais“, – sako L. Bakšys.

Numato kryptis ir vertina

Meras Skirmantas Mockevičius taip pat įsitikinęs, kad aukšto kultūros lygio įrodymai – apdovanojimus pelnantys kultūros centų kolektyvai. „Galima vardyti daug: „Verdenė“, „Nemunėlis“, teatrai, Viešvilės „Vėtrungė“, meno studija, Eržvilko kolektyvai, atsigauna Šimkaičių meno mėgėjai, Veliuonos kultūros centras tampa labai gyvu – tai ir naujos vadovės nuopelnas“, – kolektyvų pasiekimais džiaugiasi meras.

Kasmet kultūros centrų vadovai sulaukia oficialaus vertinimo pagal pateiktas ataskaitas. Nuo šio vertinimo priklauso vadovų darbo užmokesčio kintamoji dalis. „Vadovai įvertinti labai gerai ir gerai, ir tik vieno – Klausučių kultūros centro vadovo darbas įvertintas patenkinamai“, – sako S. Mockevičius. Toks įvertinimas skirtas dėl to, kad vadovas nevykdė užduoties ieškoti papildomo įstaigos veiklų finansavimo teikiant projektus.

„Pokalbiuose su vadovais aptariame jų darbo rezultatus ir numatome užduotis metams. Šiemet pabrėžėme, kad būtina ieškoti ryšio su bendruomene, bendradarbiauti su seniūnija, bendruomenėmis, derinti renginių laiką, kad juose būtų kuo daugiau žiūrovų. Taip pat vadovams keliama užduotis vykdyti projektus, rengti tradicines šventes, išlaikyti meno kolektyvus. Kaip ir kasmet aptariame jų dalyvavimą Jurbarko miesto šventėje“, – sako meras.

Jis patikino, kad finansavimas kultūrai šiemet nesumažės, nes bus skirta nemažai pinigų Regioninės kultūros tarybos projektams. „Kultūrai skiriamos sumos tikrai nesumažės. Vykdomas ir Kultūros ministerijos inicijuotas memorandumas – beveik 30 tūkst. Eur kultūros darbuotojų algoms kelti skyrė Vyriausybė, tiek pat prisideda ir savivaldybė. Tai numatyta savivaldybės biudžete“, – tikina meras.

Kultūros darbuotojai pripažįsta, kad jų padėtis ir gaunamas darbo užmokestis, palyginus su kitomis šalies savivaldybėmis, nėra prastas, tačiau kylantys atlyginimai prisideda keliant motyvaciją dirbti šioje nelengvoje srityje. Tikro kultūrininko darbas nesibaigia penktą valandą vakaro, dažnai laikas vagiamas iš šeimos, aukojami vakarai ir savaitgaliai, o kultūra visuomenę galima sudominti tik dirbant su aistra, naujomis idėjomis ir atvira širdimi.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook