Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Muziejuje – šiuolaikinio žmogaus ir tradicijų susitikimas

Muziejuje – šiuolaikinio žmogaus ir tradicijų susitikimas (0)

2019-05-25

Gegužės 17 d. Jurbarko krašto muziejuje paminėta Tarptautinė muziejų diena ir nuo 2005 m. daugelyje šalių švenčiama Europos muziejų naktis. Popietę prasidėję renginiai tęsėsi iki pat vakaro, o dalyviai galėjo susipažinti su tradiciniais lietuviškais amatais. 

Tapti kultūros ašimi

Europos muziejų naktį pirmą kartą surengė Prancūzijos kultūros ir ryšių ministerija, o minėti Tarptautinę muziejų dieną nuspręsta 1977 m. Maskvoje vykusioje 11-ojoje Tarptautinės muziejų tarybos konferencijoje. Nuo 1978 m. ši šventė gegužės 18 d. minima 150 šalių.

 Šių metų muziejų nakties tema – „Muziejai kaip kultūros ašys: tradicijos ateitis“ ragino atsigręžti į pamatines tautos vertybes ir ieškoti sąlyčio su šiuolaikine visuomene. Jurbarko krašto muziejuje Europos muziejaus naktis minima jau ketvirtą kartą. Muziejaus direktorė Lilija Jakelaitienė sako, kad šių metų tema – sudėtinga, bet muziejaus darbuotojams pavyko atrasti ir parodyti daug senųjų amatų, kurie dar gyvi ir moderniame pasaulyje. „Pristatome tradicinius amatus šiuolaikiniame apvalkale. Jei bus norinčiųjų su jais susipažinti, mokytis, jie ir išliks gyvi. Šiandien muziejaus lankytojai turės progą išbandyti ne vieną amatą“, – sakė L. Jakelaitienė.

Renginyje vykusiuose užsiėmimuose jurbarkiečiai susipažino su pynimu iš vytelių, žvakių liejimu, lipdymu iš molio, vilnos vėlimu, galėjo pasisiūti dovanų maišelius.

Jei ne patiems pabandyti pasigaminti, tai bent pasigrožėti austais rankšluosčiais, pintinėmis juostomis ir mediniais šaukštais, kvietė muziejuje surengtos parodos. Namų darbo rankšluosčių kolekcija sukaupta muziejaus archyvuose. „Jie naudoti, padovanoti mūsų muziejui, tačiau nuostabūs savo istorija, puošti mezginiais, monogramomis, siuvinėti“, – parodas pristatė muziejaus darbuotoja Aida Drejerienė.

Lankytojai žavėjosi ir margaspalvėmis juostomis, skirtomis įvairioms progoms, išaustomis šilkiniais ir vilnoniais siūlais, laikantis senosios juostų audimo tradicijos ir spalvų derinimo. Šalia senųjų juostų puikiai derėjo Eržvilko gimnazijos mokytojos Laisvūnės Mockuvienės neseniai nuaustos pintinės juostos. Juostų pynės tvirtai suriša ne tik siūlus, bet ir kartas – tradicijos neužmirštos.

Tradiciniai medžio darbai atsispindi Alfonso Marčiulaičio, gyvenusio Girdžių apylinkėje, Milušiuose, 1970-1982 sukurti primityviosios dailės darbai, o šiuolaikiškumui atstovauja nuo Veliuonos kilusio Arūno Aleksos medinių šaukštų, išdrožtų iš žalios medienos, paroda. „Kiekvienas šaukštas – vis kitoks, tačiau mielas, jaukus ir šiltas nuo įdėtos meilės“, – sakė A. Drejerienė.

Renginio dalyviams skambėjo muzika: dainelėmis linksmino Jurbarko kultūros centro berniukų choras „Bildukas“, vadovaujamas Danutės Lapienės, Zapyškio kultūros centro folkloro ansamblis „Altonė“ nustebino senoviško lietuviško dūdmaišio melodijomis, o vakare kantriausiesiems pasirodė televizijos projekto „Lietuvos talentai 2019“ dalyviai Dominykas ir Gytis.

Išalkusieji taip pat neliko nuskriausti: laukė gardžios vaišės, ypatinga smalininkietės Zitos dovanota naminė duona su lašinukais, čiobrelių arbata. Smalininkų gaspadinė – Asta Zdanavičiūtė užmaišė visą puodą tešlos marginiams blynams. „Receptas – slaptas, bet reikia daug kiaušinių, sviesto, o kepti būtina keptuvę įtrinant tikrais lašiniais“, – pasakojo šeimininkė, nespėdama senoviniame keptuve vartyti blynų ir juos dalyti.

Muziejus modernėja

Lankytojus muziejaus darbuotojos pasitiko vilkėdamos skirtingų epochų ir stilių apdarais. „Gal atrodome keistai, bet labai norime pademonstruoti kostiumus, kuriuos įsigijome šiemet“, – kolektyvą pristatė L. Jakelaitienė. Muziejininkės pristatė du viduramžių kostiumus, du baltiškus ir autentišką tautinį žemaitišką kostiumą. „Tai mano prigimtinis rūbas, atspindinti Žemaitijos regioną. Šiemet minime Žemaitijos metus, rengiame įvairias edukacijas, todėl kostiumas labai reikalingas“, – sakė muziejininkė Adelė Meizeraitienė, kilusi iš Žemaitijos.

Pasak muziejininkės Aušros Smirnovienės, muziejus negali stovėti vietoje, šiuolaikiniam žmogui neužtenka vien ateiti, pažiūrėti, paskaityti, jam reikia veiklos. „Stengiamės, kad muziejus taptų interaktyvus. Rašome projektus, tačiau ne visada pavyksta gauti finansavimą, todėl naujoves įdiegiame iš muziejaus uždirbtų pinigų“, – sako A. Smirnovienė.

Viena smagiausių naujovių – prabilęs lankytojus pasitinkantis viduramžių riteris – kryžiuotis. Įeinančiuosius į viduramžių ekspoziciją riteris pasveikina vokiškai bei primena laikotarpį, kai kryžiuočiai atvyko krikštyti lietuvių. Ši ekspozicija labai mėgiama vaikų – jiems paruošti apsiaustai, ginklai, surengiamos improvizuotos kautynės tarp kryžiuočių ir lietuvių. Renginyje dalyvavę Antano Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokiniai, vadovaujami mokytojos Inesos Bosaitės, akvarele išpiešė medinius arkliukus, kuriuos pagamino Veliuonos krašto muziejaus darbuotojo Gedimino Klangausko sūnus. Šie arkliukai taip pat bus naudojami edukacijose.

Edukacijose naudojamas ir projektorius, rodomas filmukas apie viduramžius, skamba tų laikų muzika. Jurbarko r. savivaldybė muziejui skyrė pinigų rotoriui įsigyti. „Kol kas jis rodo tik muziejaus logotipą, tačiau jis gali rodyti įvairius vaizdus, leisti muziką, tekstą. Įdėti į prietaisą informaciją daug kainuoja, bet mes jau žinome, ko norime, turime idėjų, belieka ieškoti pinigų“, – sako A. Smirnovienė.

Smalsu išmokti

Muziejaus lankytojai drąsiai pabiro po muziejaus sales ir kiekvienas susirado sau mielą užsiėmimą. Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro meno vadovė Sniežana Šašienė mokė siūti dovanų maišelius iš lino. Veliuonos krašto muziejaus darbuotoja Jūratė Kvietkauskienė kvietė išmokti lieti  žvakes: iš vaškuolių, bičių ar sojų vaško, natūralaus ir dažyto. „Visos priemonės natūralios, vaškas kvepia, tik fantazijos reikia“, – savo mokinius drąsino J. Kvietkauskienė.

Kitame muziejaus kampe tarp kalno gražiausių pintinių pasislėpęs kelias jurbarkietes pinti iš vytelių mokė Algis Bartkus, o patarimus dalijo jo žmona Dalė. Iš Eržvilko seniūnijos atvykusi šeima džiaugėsi – per darbus retai saulę matantys, o tokios šventės – proga pasižmonėti, pabendrauti.

Moteris iš vytelių pina nuo jaunumės, ji ir vyrą šio amato išmokė, o dabar Algis kitus moko. Ilgai vėliau uždarytoje „Žilvičio“ bendrovėje dirbusi Dalė sako, kad šiam darbui reikia didelės kantrybės – iš 30 pradėjusiųjų mokytis šio amato mokslus baigė šeši. „Labai daug kantrybės reikia“, – žmonai pritarė Algis, bet, pasak jo, išmokti galima.

D. Bartkienė patikino, kad darbui reikia stiprių rankų, ir ji pati smulkesnius gaminius pina, o vyrui didelius krepšius palieka. „Kai pradėjome mokytis, visą savaitę tik dugnus pynėme. Taip greit neišmoksi“, – galvą lingavo pynėja. Ji sakė, kad pati mokėsi iš bene 100 metų senumo knygų apie pynimą. „Mažai kas keičiasi: raštai, sujungimai, kasos, rankenų tvirtinimas – viskas išlikę. Nieko naujo nesugalvosi. Piname, kaip ir senovėje žmonės pynė. Net meksikietiškame seriale pamačiusi krepšį jau žinau, kaip jis nupintas“, – juokėsi Dalė.

Moterų burtai

Gausiai stalas buvo apsėstas edukacijoje, kurią vedė kiduliškė Julija Macijauskienė. Buvusi dailės mokytoja mokė lipdyti iš molio. „Aš pati to išmokau prieš trejus metus, kai Kidulių dvare prireikė edukatorės, o anksčiau karpinius kūriau, net parodas rengiau, vėliau iš medžio įvairius dalykus gaminau“, – šypsojosi keramikė.

Julija atsivežė įvairiaus molio, perka jį, nes iškastas turi daug priemaišų ir gaminiai degami suskyla. „Reikia išvalyto molio. O paskui gali viską daryti. Tai vadinama kūryba“, – prie molio gabalų palinkusiems muziejaus lankytojams sakė edukatorė. Vaikai su tėveliais minkė, kočiojo, suko molį – ši medžiaga paklūsta visoms užgaidoms. „Kai nulipdai ką nori, turi savaitę džiūti, o po to degame krosnyje 970-980 laipsnių karštyje. Jei dar glazūrą dedame, tai dar kartą degame – jau per 1 tūkst. laipsnių temperatūroje. Turime krosnį Kidulių dvare. Čia padarytus darbelius galėsiu ten išdegti“, – žadėjo moteris.

Julijos keramikos burtai užbūrė ne vieną renginio dalyvį, kiti skubėjo į ne mažiau paslaptingą vilnos aplikacijų edukaciją, kurią vedė iš Zapyškio atvykusi Irena Petravičienė. Prieš kurį laiką muziejuje buvo surengta jos porceliano gaminių paroda. „Ėmiau velti vilną. Bet ne paprastus gaminius, o paveikslus. Ir kaip keramikei jie negali būti plokšti, man reikia reljefo“, – savo iš vilnos sukurtus paveikslus, kuriuose beveik vien moterys, rodė menininkė. „Pasaulį valdo moterys“, – juokėsi viešnia.

Kasmet rengiama muziejų naktis sulaukia vis didesnio dėmesio, žmonės mielai įsitraukia į pasiūlytas pramogas, mokosi naujų dalykų. Tokie vakarai jaukiai atveria muziejų duris, parodo tai, kas kaupiama archyvuose, pasidalija idėjomis ateičiai, o čia užsukusieji atveria širdis istorijai, paveldui, kultūrai ir su pačių pagamintomis žvakėmis, krepšeliais ar vilnos paveikslėliais dalį tradicijų parsineša namo.

Jūratė STANAITIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook