Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Veliuonos novelė – atspari permainų vėjams

Veliuonos novelė – atspari permainų vėjams (0)

2019-09-20

Pirmasis novelės vakaras įvyko dar 1976 m. netoli Veliuonos esančiuose Klangiuose, rašytojo Petro Cvirkos memorialinėje sodyboje. Nuo tada į sodybos klojimą, vėliau – Veliuonos kultūros centrą beveik kasmet rinkosi geriausi Lietuvos rašytojai, buvo skaitomos kūrinių ištraukos. Beveik nepakitusi Veliuonos novelė rašytinio žodžio mylėtojus į Veliuoną sukvietė ir šiemet. Renginyje įteikta ir trečioji Šarūno Šimulyno literatūros premija. 

Premijų šešėlis

Veliuonos novelės vakaras neatsiejamas nuo daug metų novelistams teiktos Petro Cvirkos literatūrinės premijos. Šią premiją 1984 m. įsteigė Žemės ūkio ministerija ir Žemės ūkio darbuotojų profsąjungos respublikinis komitetas. Tada numatyta premiją už aukšto meninio lygio kūrinius, atspindinčius Lietuvos kaimo dabartį ir tradicijas, skirti kas treji metai. Pirmuoju Petro Cvirkos literatūrinės premijos laureatu tapo rašytojas Vytautas Rimkevičius už novelių romaną „Girėnai“.

Laikui bėgant keitėsi premijos teikimo nuostatai – ji buvo teikiama nereguliariai, o 2017 m., pasidavus dalies visuomenės spaudimui dėl rašytojo Petro Cvirkos pažiūrų ir veiksmų tarybiniais metais, premija perkrikštyta į Veliuonos novelės premiją. „ Požiūris į Petrą Cvirką – politizuotas. Politika – permainingas dalykas. Šiandien tu teisus, ryt – nebe. Ilgalaikis tik talentas, Dievo duotoji kūrybos kibirkštis. Mes, rašytojai, Petrą Cvirką vertiname pagal kitus kriterijus. Novelistikos fonde jis yra nepranoktas“, – įsitikinusi Veliuonos novelės rengėja, rašytoja Violeta Šoblinskaitė. Rašytojas, kurio 110-osios gimimo metinės minimos šiemet, buvo prisimintas ir šiųmetėje Veliuonos novelėje.

2014 m. pirmą kartą pristatyta privačia Reginos Violetos Šimulynienės, tuometės Seimo narės, rašytojos Dalios Teišerskytės, Violetos Šoblinskaitės-Aleksos ir Gasparo Aleksos iniciatyva įsteigta Šarūno Šimulyno literatūrinė premija, kuri įteikta dailininkui, juvelyrui ir rašytojui Gvidui Latakui. 2016 m. ja buvo apdovanotas poetas, vaikų rašytojas, vertėjas ir fotografas Julius Keleras. 

Šiemet minimos Š. Šimulyno 80-osios gimimo metinės, todėl Veliuonos novelėje nuspręsta įteikti trečiąją šio menininko vardo literatūros premiją. Nelikus mecenato, Š. Šimulyno literatūrinės premijos teikimo iniciatyvinė grupė, kuriai priklauso ir rašytojai V. Šoblinskaitė, Gasparas Aleksa bei Veliuonos kultūros centro direktorė Violeta Grabauskienė, kreipėsi į veliuoniškius ir kitus rajono žmones, prašydami paremti premijos įsteigimą. „Į sąskaitą pinigų nebuvo pervesta, tačiau veliuoniškiai prisidėjo, kuo galėjo – kas sūrius slėgė, kas avinėlius kepė, puokštes rišo. Reprezentacinėms išlaidoms mes pinigų taip pat neturime. O pačią premiją padėjo įsteigti Lietuvos rašytojų sąjungos Literatūros fondas“, – sako V. Šoblinskaitė, premijai paaukojusi ir savo asmeninių lėšų.

Atgis giraitė

Lietus pakeitė Veliuonos novelės šventės scenarijų – suvažiavę svečiai, apžiūrėję Š. Šimulyno memorialinę ekspoziciją ir miestelį, planavo apsilankyti Rašytojų giraitėje, kur buvo numatytas projekto „Pasimatymas rašytojų giraitėje – 2019“ pristatymas.  Projektą parengė ir jam finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos gavo Jurbarko r. savivaldybės viešoji biblioteka, o vykdo Veliuonos bibliotekininkė V. Šoblinskaitė.

Projekto pristatymu, tik jau Veliuonos kultūros centro salėje, prasidėjo Veliuonos novelės vakaras. Visus metus Veliuonoje vyksta projekto renginiai – P. Cvirkos 110-ųjų gimimo metinių paminėjimas, bibliotekininkų skaitymai, visą vasarą Veliuonos bibliotekoje veikė Kauno Valstybinio lėlių teatro Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejaus išvažiuojamoji lėlių ekspozicija, Rašytojų giraitėje per Žolinę atidengti projekto lėšomis pastatyti penki ąžuoliniai suolai. Veliuonos novelėje seniūnui Egidijui Mikštai buvo įteikta 16 aliuminio lentelių, kurios turėtų būti pritvirtintos prie kiekvieno premijų laureatams pasodinto ąžuolo.

„Lentelėse užrašytas premijos laureato vardas, metai, kada jam buvo įteikta premija bei už kokią knygą šis apdovanojimas gautas. Be to, ant lentelės yra QR kodas, kurį nuskenavus galima pamatyti autoriaus portretą, perskaityti trumpą biografiją ir citatą“, – pasakoja V. Šoblinskaitė. Tikimasi, kad lentelės ir suoleliai į Rašytojų giraitę pritrauks tiek vietinius gyventojus, tiek miestelio svečius.

Aliuminio lentelėse – trijų Šarūno Šimulyno premijas gavusių menininkų, dvylikos P. Cvirkos literatūrine premija pagerbtų rašytojų ir kol kas vienintelio, 2017 m. Veliuonos novelės premijos laureato – rašytojo Romo Gudaičio vardai.

Apdovanojimą įvertino

Veliuonos novelės vakaro vinis – Š. Šimulyno literatūrinės premijos įteikimas ir trečiojo jos laureato paskelbimas. Juo tapo rašytojas, poetas, fotografas Alis Balbierius. „Ateik į priekį, pastovėk ir pasinervink, kaip ir mes nervinomės, kai reikėjo išrinkti nugalėtoją“, – pusiau rimtai, pusiau juokais kolegą atsiimti apdovanojimo kvietė rašytoja V. Šoblinskaitė.

Ką apdovanoti premija sprendžia Veliuonos kultūros centro direktorės V. Grabauskienės sudaryta komisija. Šiemet nugalėtoją rinko rašytojai V. Šoblinskaitė, G. Aleksa ir rašytojų sąjungos narė Ona Jautakė. „Tam, kad atrinktum pretendentus, reikia sekti literatūros procesą, kas vyksta. Tą ir darome. Be to, dabartiniai premijos nuostatai sako, kad premija teikiama už knygą, bet autorius turi būti pasižymėjęs ir kitoje meno srityje“, – darbo komisijoje užkulisius praveria V. Šoblinskaitė.

Rašytojo kelią 1986 m. knyga „Delno irklas“ pradėjęs A. Balbierius įvertintas už poezijos knygą „Ekvilibriumas“. Keletą savo eilėraščių poetas perskaitė ir veliuoniškiams. Tiesiai iš fotomenininkų simpoziumo Nidoje atvykęs A. Balbierius patikino, kad iš vienos malonios vietos pateko į kitą malonią vietą – Veliuoną. „Ši premija – labai garbinga. Šarūnas Šimulynas buvo universalus menininkas, todėl gauti jo vardo premiją – garbė. Esu gavęs ir tokių premijų, kad nelabai žinai, kodėl joms suteikiamas vienoks ar kitoks vardas“, – šypsojosi laimėtojas.

Menininkas pasakojo, kad likimas prieš devynerius metus Ukrainoje jį suvedė su Š. Šimulyno dukra – grafike Ula Šimulynaite. Pažintis virto gražiu bendradarbiavimu – grafikė iliustravo tris poeto knygas, padėjo rengti albumą. „Su pačiu Š. Šimulynu susipažinti neteko, prasilenkdavome“, – apgailestavo A. Balbierius.

Skaitė kūrinius

Bene laukiamiausia ištikimų Veliuonos novelės gerbėjų renginio dalis – rašytojų skaitymai. „Tai – tradicija, kurią norime išlaikyti. Kviečiame naujus, negirdėtus autorius, norime veliuoniškius supažindinti su novelės naujovėmis, kad žinotų, kas darosi literatūros padangėje“, – sako V. Šoblinskaitė.

Veliuoniškiai išgirdo prozininkės, publicistės, poetės, P. Cvirkos premijos laureatės, pavasarį išrinktos Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininke Birutės Jonuškaitės-Augustinienės skaitomas ištraukas iš romano „Maestro“, pirmą kartą Veliuonoje viešėjęs Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus doktorantas Saulius Vasiliauskas, rengiantis disertaciją tema „Jaunieji rašytojai sovietmečo literatūros lauke: institucinių darinių vaidmuo“, perskaitė šmaikščią, šiuolaikišką novelę „Nagai“.

Iš Vilkaviškio, lydima Vilkaviškio r. savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės Vilijos Gilienės ir Knygių klubo narių, į Veliuoną atvažiavo jaunosios kartos rašytoja Daina Opolskaitė, išgarsėjusi knygomis paaugliams ir jaunimui „Eksperimentas gyventi“ bei „Ir vienąkart, Riči“. Rašytojai spalio mėnesį bus įteikta Europos Sąjungos literatūrinė premija už novelių knygą „Dienų piramidės“. D. Opolskaitė perskaitė rudenišką novelę „Šviesoje“.

Pirmasis Šarūno Šimulyno premijos laureatas Gvidas Latakas labai norėjo atvažiuoti į Veliuonos novelę ir pasveikinti dar vieną šios premijos nusipelniusį kūrėją. „Pats įsisiūliau atvykti, tad gėlių nesitikiu. Užteks Gasparo vyno“, – juokavo poetas, žiūrovams perskaitęs keletą savo eilėraščių. Pasak autoriaus, jo eilėraščiai – panašūs į noveles, prasideda nerimtai, o vėliau kalbama apie labai rimtus dalykus.

G. Latakas į Veliuoną atsivežė ir įdomią idėją. „Neseniai sukūriau medalį Antanui Juškai. Galėčiau kokį atminimo ženklą ir Šarūnui Šimulynui sukurti, jei atsirastų lėšų jį išleisti“, – siūlė ir medalius kuriantis juvelyras.

Bene daugiausia plojimų už skaitymus susilaukė „savas“ rašytojas, Veliuonoje gyvenantis G. Aleksa, perskaitęs ištrauką iš rašomo romano „Baik cirkus, Cvirka“. Ištraukų iš jau įpusėto romano buvo galima išgirsti P. Cvirkos 110-ųjų gimimo metinių minėjime, keletas jų buvo išspausdinta literatūros žurnale „Metai“, ištrauką ruošiamasi išspausdinti ir būsimame žurnalo „Nemunas“ numeryje. „Gasparas rašo romaną mozaikos principu. Jau pusę įveikė, tad pamažu viešina. Užbaigti žada iki metų galo“, – apie gyvenimo draugo kūrybą pasakoja V. Šoblinskaitė.

Veliuonos novelė visada sulaukia ir valdžios dėmesio – renginio dalyvius sveikino ir organizatoriams dėkojo Seimo narys Ričardas Juška ir Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, renginį muzika ir dainomis sušildė Linos Lukošienės šeimyninis ansamblis ir solistė Toma Butkutė, o šokiu – studijos „Follow me“ merginos.

V. Šoblinskaitė patikina, kad Veliuonos novelė, kaip ir iki šiol, bus rengiama kasmet, tačiau to paties ji negalėjo pasakyti apie Š. Šimulyno literatūrinės premijos likimą. Veliuonos novelės premijos teikimas reglamentuotas savivaldybės tarybos sprendimu – ji bus teikiama kas penkerius metus ir nuo 2022 m. sieks 1,5 tūkst. Eur. Tuo tarpu Š. Šimulyno literatūrinė premija valdžios dėmesio nesulaukia.

Rašytoja V. Šoblinskaitė turi idėją. „Tokia premija, kaip Veliuonos novelės – tarp rašytojų nelabai suprantamas dalykas. Tai – nonsensas. Visos literatūrinės premijos pavadintos kūrėjų vardais – kad primintų apie juos. Premijos būna vardinės. Jei atsisakėme P. Cvirkos premijos, tai gal pavadinkime ją Šarūno Šimulyno. Tai būtų išeitis, kad ši premija išliktų ir primintų vieną garsiausių Veliuonos kūrėjų“, – siūlo V. Šoblinskaitė.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook