Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Viešvilės miestelio dienų leitmotyvas – garbė

Viešvilės miestelio dienų leitmotyvas – garbė (0)

2019-08-14

Rugpjūčio 3-4 d. Viešvilė šventė miestelio dienas „Karyba nuo viduramžių iki...“. Karine dvasia persmelktoje šventėje daug kalbėta apie garbę: kareivišką, kovas už Lietuvos laisvę ir garbę, garbę būti aktyvios ir darbščios bendruomenės dalimi. Pirmą kartą viešviliečiai išrinko ir apdovanojimu „Viešvilės garbė“ įvertino verčiausius savo bendruomenės narius.

Ragino tapti kariais

Surengti karišką šventę, kurioje dalyvautų įvairių laikmečių kariai, sumanė Viešvilės bendruomenės centro „Skalvija“ pirmininkas Andrius Šašys, į pagalbą pasitelkęs daug patirties organizuojant tokius renginius turintį Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centrą ir jo direktorių Arvydą Griškų.

Sumanymas pavyko – pirmąją šventės dieną Viešvilėje „dislokavosi“ ir prisistatė ne vienas kariuomenės vienetas, o Viešvilė pristatyta kaip istorinis pasienis tarp skalvių ir panemunių aukštaičių, siena tarp didžiosios ir mažosios Lietuvos, paribio zona tarp Vakarų Europos ir Sovietų sąjungos, miestelis, per kurį keliavo skirtingos kariuomenės.

Trimis salvėmis už Lietuvos Respubliką, Lietuvos kariškius, savanorius, šaulius ir žuvusius partizanus ir už viešviliečius šventę pradėjo Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos Savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 205 lengvosios pėstininkų kuopos kariai. Vakaro vedėju tapęs LDK Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono viešųjų ryšių specialistas Eugenijus Ambrozas pakvietė susipažinti su šventės dalyviais – šiandieniniais kariais ir istorines rekonstrukcijas atliekančiais klubais.

Profesinę karo tarnybą pasirinkęs E. Ambrozas visiems jaunuoliams siūlė pagalvoti, ar nevertėtų pasirinkti kario kelio. „Aš pats neplanavau eiti į kariuomenę – nebuvau fiziškai stiprus, buvau meniškos sielos – vaidinau, grojau, dainavau. Prasidėjo šaukimas ir pagalvojau, kodėl nepabandžius. Kiekvienas vyras turi mokėti apginti draugus, save, šalį. Tarnyba buvo net geresnė nei įsivaizdavau. Mane pastebėjo kolegos iš Viešųjų ryšių skyriaus. Ir aš čia likau“, – savo istoriją papasakojo jaunasis karys.

Amunicijos įvairovė

Pasak E. Ambrozo, šiuolaikinėje kariuomenėje yra labai daug galimybių ir kiekvienas savo specialybę ar pomėgius čia gali pritaikyti – reikalingi ir mechanikai, ir vadybininkai, ir kompiuterininkai ir kiti specialistai. Apie galimybes tarnauti kariuomenėje papasakojo Karo prievolės komplektavimo tarnybos Jurbarko poskyrio viršininkė Jolita Stanaitienė, pasidžiaugusi dideliu dėmesiu jų įrengtam stendui, ypač visi norėjo išbandyti šratasvydžio ginklus.

Galingesnius ginklus demonstravo LDK Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono ir Savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 205 lengvosios pėstininkų kuopos kariai, surengę pasirodymą – karinio posto užpuolimą, manevrus šarvuočiu.

Karo istorijos klubas „Rytprūsiai“ pristatė karių amuniciją, Prūsijos karo istorijos ekspoziciją, Antrojo pasaulinio karo parašiutininko uniformą, pademonstravo šūvius iš pabūklo. Tarpukario Lietuvos istorijos klubas eksponavo 30-ųjų metų ginkluotę ir uniformas. Puošnumu ir damų palyda išsiskyrė Napoleono armijos 4 pulko Aleksoto voltižieriai, o brolijos „Viduramžiai LT“ vyrai, vilkėdami riterių aprangą, surengė kautynes kalavijais.

Surengė rinkimus

Jau viduramžiais vyrai kovėsi ne tik dėl turto, valdžios ir moterų, bet ir dėl garbės. Ir šių dienų kariuomenėje svarbi garbės sąvoka – Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono šūkis – „Kovon dėl Lietuvos laisvės ir garbės!“. Viešviliečiai nuo šiol galės džiaugtis garbingomis „Viešvilės garbės“ nominacijomis.

Pasak Viešvilės seniūno Valentini Kucino, švęsti miestelis turi ką – čia gyvena puikūs, aktyvūs žmonės, dirba išradinga bendruomenė, kurios pastangos pavasarį buvo įvertintos ir aukščiausiu lygiu – viešviliečiai buvo apdovanoti valstybine premija kaip nacionalinio Lietuvos seniūnijų konkurso „Valstybę kuriame mes“ vieni iš nugalėtojų. Juos sveikino ir tuometė  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Anksčiau galvodavau, kaip gerai kitose seniūnijose – visi supuola ir darbus padaro, o aš vienas turiu draskytis. Bet dabar taip nėra. Turim puikią bendruomenę. Ji puošia Viešvilę, didina jos patrauklumą turistams. Labai didžiuojuosi mūsų ugniagesiais savanoriais, kurie varžybose menkai tenusileidžia profesionalams“, – sakė V. Kucinas. Seniūnas pripažino, kad su tokia bendruomene nebaisu ir planuoti. O planuose objektų, kurie būtų įdomūs turistams, sukūrimas – netgi apžvalgos bokštas, lynų ir slidinėjimo trasos.

„Žiūrėdavom į kitas seniūnijas, kurios apdovanodavo savo aktyviausiausius narius, ir pavydėdavome. Mintis apdovanoti viešviliečius brendo jau seniai, o šiemet drauge su seniūnija ryžomės šią idėją įgyvendinti ir išrinkti verčiausius „Viešvilės garbės“ apdovanojimo“, – sakė Viešvilės bendruomenės centro „Skalvija“ pirmininko pavaduotoja Dalia Mačiežienė. Buvo sudaryta komisija, o gyventojai savo nuomonę galėjo išreikšti ir pasiūlymus teikti feisbuke.

Pasak D. Mačiežienės, pasiūlymų buvo nemažai, tačiau išrinkti verčiausius sudėtinga nebuvo – bendruomenėje jau seniai aktyviai dirba kelios moterys, kurių darbų nepastebėti yra neįmanoma. Pirmiausia buvo nutarta pagerbti vyresnės kartos ir labai matomas viešvilietes. D. Mačiežienei pateikus vos kelias užuominas, viešviliečiai iš karto atspėdavo, kas bus apdovanotas.

Žavi iniciatyvomis

Pirmoji į sceną kilo, seniūno V. Kucino, Seimo nario Ričardo Juškos ir bendruomenės „Skalvija“ vadovų sveikinimus priėmė Viešvilės aktyvistė Aldona Palavinskienė. Garbaus amžiaus viešvilietė jau daugiau nei 20 metų rūpinasi miestelio spartakiada, kitomis sportinėmis varžybomis. „Mes ją vadiname Aldute. Ji pilna žavesio, energijos, kuria užkrečia ir kitus“, – plojimais pasitikti A. Palavinskienę viešviliečius ragino D. Mačiežienė. Ir tądien priešpiet vykusios sporto varžybos buvo surengtos Aldonos entuziazmo dėka. O dėl spartakiados A. Palavinskienė seniūnijos duris pradeda varstyti jau žiemą – reikia viską atsakingai suorganizuoti.

Pati Aldona sportuoja nuo vaikystės, lankė gimnastiką, buvo Kauno rajono čempionė. Gimnastika užsiėmė ir studijuodama Šiaulių pedagoginiame institute, paskui pradėjo žaisti tinklinį. Šis žaidimas įtraukė, net būdama garbaus amžiaus sportininkė jo neatsisakė, o dabar yra puiki trenerė ir palaikytoja, kai tinklinį žaidžia jaunesnieji viešviliečiai. A. Palavinskienė Viešvilės, į kurią atvyko beveik prieš penkias dešimtis metų, mokykloje daug metų vadovavo ritminės gimnastikos būreliui. Ji dirbo pagrindinės mokyklos direktore, vėliau – profesinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja.

„Jei būtume jos neišrinkę, mums būtų buvę blogai. Ji ir bibliotekininkė Vilija Platonovienė turėjo didžiausią palaikymą feisbuke“, – juokėsi ir apie kitą nugalėtoją – Sniežaną Šašienę sakė D. Mačiežienė. Šios viešvilietės darbus mato ne tik miestelio gyventojai, bet ir pravažiuojantieji pro šalį, nes parkas prie žuvitakio jos iniciatyva papuošiamas gėlėmis, varlėmis, zuikiais ir kitokiomis puošmenomis, o dekoruoti gultai paplūdimyje džiugina jau antrus metus.

Pasak D. Mačiežienės, Sniežana – tylus, bet su charakteriu žmogus. „Ji turi daug energijos, o jei ką sugalvojo, tai padarys, ar sulaukus pagalbos, ar viena. Gali dirbti dieną naktį, kol įgyvendins idėją. Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro rankdarbių būrelio „Adatėlė“ vadovė S. Šašienė buvo įvertinta už iniciatyvą ir kūrybiškumą.

V. Platonovienei šį kartą įteikta puiki rožių puokštė – kaip paskatinimas daryti dar daugiau. „Bibliotekoje Vilija rengia daugybę iniciatyvų, bet, kaip ji pati sako, tai yra jos darbas. Todėl dabar tariame nuoširdžiai ačiū ir lauksime kitų darbų“, – aktyvią bendruomenės narę pasveikino bendruomenės pirmininko pavaduotoja D. Mačiežienė.

Vedasi į mišką

Už ilgametę aktyvią veiklą garbingu apdovanojimu pagerbta buvusi girininkė Irena Petrošienė. „Ji nenurimsta, nors išėjo į pensiją. Kartais ir sveikata neleidžia, bet jos pilna visur. Ji eina, ragina žmones, organizuoja ir pati jungiasi prie įvairiausių veiklų, nesvarbu, kur jos vyksta – bendruomenėje, bibliotekoje, girininkijoje“, – nominantę pristatė D. Mačiežienė.

I. Petrošienė – jau daug metų vykstančios viešviliečių kalėdinės akcijos sumanytoja – prieš didžiąsias metų šventes bendruomenės nariai su jaunaisiais miestelio gyventojais lanko senelius ir dovanoja jiems eglės šaką bei dovanėlių. „Per 20 metų dirbau su jaunaisiais miško bičiuliais. Prieš Kalėdas nešdavome žvėreliams maisto, tai pasiūlydavau seneliams šakų parnešti. Po to miškininkai pradėjo akciją „Parsinešk Kalėdas namo“. Bet aš nenorėjau su šakomis stovėti ir laukti, kol kas ateis jų pasiimti. Pasiūliau bendruomenei šakas nešti į namus. O tada ir dovanėlių atsirado“, – prisimena 47 metus Kalvelių girininke dirbusi Irena.

Pernai bendruomenė seneliams primezgė 32 poras kojinių. „Nesunku, kai visi imasi. Ūkininkas Kęstutis Kuniauskas padovanojo vilnų, klebono gaspadinė nuvežė į Plungę suverpti, moterys mezgė, o per Kalėdas padovanojom“, – šypsosi I. Petrošienė ir pripažįsta, kad organizuoti jai patinka, bet rankdarbiais užsiimti – ne.

Šventės išvakarėse I. Perošienė buvo taip pat užsiėmusi. „Visą savaitę rūpinausi vainikais bažnyčiai. Reikėjo surasti augalų, kas padės nupinti ir pristatyti į kleboniją“, – šypsosi veikli moteris. O dar ilgiau užtruko drauge su kitomis bendruomenės moterimis surengti šventinę loteriją. „Loteriją rengiame jau seniai. Bendruomenė labai padeda – prisideda prizais, rankdarbiais, šiemet net sūrio, medaus gavome, o vaišėms – ir agurkų, pomidorų tiesiai iš šiltamio. Ši loterija padeda padengti dalį šventės rengimo išlaidų. Bendruomenės moterys labai prisideda ją rengiant. Irena – taip pat“, – sakė D. Mačiežienė.

Ilgiausiai I. Petrošienė galėtų kalbėti apie mišką. Augalai – jos stichija. „Galiu gidauti. Tik bėda – visus į mišką tempiuosi, tačiau, kai žmonės pamato, kokius turtus mes turime ir dar įdomiai apie tai papasakoji, jie būna nustebę ir sužavėti“, – sako miškininkė. Viešvilėje gimusi moteris iš čia išvyko mokytis, o po to 18 metų dirbo Šilutės rajone. „1987 metais grįžau dirbti į Kalvelių girininkiją ir čia gražiai gyventi“, – juokiasi prieš trejetą metų baigusi profesinę veiklą viešvilietė.

Gavusi apdovanojimą moteris sakė besijaučianti keistai, tačiau neslėpė, kad dėl mylimos Viešvilės daranti tikrai daug. „Viešvilė – man gimta ir brangi, dėl jos daug darau. Štai ir seniūnaite prikalbino tapti. Baisiausia, kai žmogus nieko nenori. Tada reikia sugalvoti, kaip juos „užnorinti“. O tam reikia tikėti tuo, ką darai“, – įsitikinusi Irena. Suburti žmones padeda ir tokios miestelio šventės.

Viešvilės miestelio šventė tęsėsi linksmybėmis ir muzika. Miestelėnus šokti ir dainuoti kvietė Pagėgių kultūros centro Natkiškių kultūros namų kvartetas, Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro vokalo studija „Cukraus pudra“, atlikėjas Steponas Januška bei grupė „Funky“, o sekmadienį Viešvilėje nuskambėjo Kristaus atsimainymo atlaidai, palydėti smagaus pasibuvimo prie vaišių stalo bažnyčios šventoriuje.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook