Balsavimas

Ar palaikote sprendimą savavališkai įjungti apšvietimą Imsrės pėsčiųjų take?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Jaunųjų architektų darbuose – grandioziniai projektai Jurbarkui

Jaunųjų architektų darbuose – grandioziniai projektai Jurbarkui (0)

2017-07-19

Praėjusią savaitę Jurbarko viešojoje bibliotekoje bakalaurinių baigiamųjų darbų projektus „Architektūrinė vizija – Jurbarko miesto viešosios erdvės ir turizmo plėtra“ pristatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai – jurbarkietė Simona Reičiūnaitė ir vilnietis Karolis Vileišis.

Architektų klanas
„Tai jau ketvirtoji tokia studentų darbų paroda. Širdis džiaugiasi, kad Jurbarko tema dirba tokie brandūs studentai ir padaro labai gražius darbus“, – sakė savivaldybės vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė. Būtent pas ją ėjo abu darbus pristatantys architektai tartis, kokią erdvę būtų galima panaudoti būsimiems projektams. Buvo pasirinktas iškyšulys tarp Mituvos upės ir senojo uosto. Gamtos prieglobstyje, beveik miesto centre esanti teritorija – labai dėkinga įvairiems projektams įgyvendinti.
G. Gadliauskienė pasidžiaugė, kad studentų kadedros vedėju dirba jos kurso draugas Sigitas Kuncevičius, o K. Vileišio projekto vadovu buvo Arnoldas Gabrėnas, suprojektavęs Jurbarko biblioteką ir Jaunimo parką.
„Jūsų projektai – puikūs. Nesvarbu, ar jie bus įgyvendinti. Svarbiasia – jaunų žmonių mintys, idėjos, svajonės, kurių kartais turi atsisakyti pradėjęs šį darbą dirbti“, – sakė vyriausioji savivaldybės architektė.
Jurbarko r. savivaldybės vicemeras, pagal specialybę – architektas Saulius Lapėnas buvo nusiteikęs optimistiškiau. Pasak jo, studentai įgyvendino tai, apie ką pasvajoja ne vienas jurbarkietis, ką tikimasi matyti mieste – erdves susitikimams, sportui, baseiną, viešbutį.
Vicemeras tikino, kad šiais darbais būtų galima vilioti į Jurbarką investuotojus „Kai yra gera idėja, sužadinama fantazija, atsiranda ir noro bei pinigų ją įgyvendinti“, – sakė jis. Šioje vietoje, kurioje projektuojami studentų darbai, suformuotas savivaldybės sklypas, kurį bus galima siūlyti investuotojams.  
G. Gadliauskienė priminė, kad norint įgyvendinti projektą jį privaloma apginti Architektų taryboje Klaipėdoje. „Ten juokinga nebus. Architektai turi savo, nebūtinai visada gerą, skonį, o kritikuoti gali ir iš elementaraus profesinio pavydo. Užsiauginkite storą odą ir apginkite savo nuomonę ir darbus“, – jaunimui linkėjo G. Gadliauskienė.
Panaudojo miesto simbolį
Vilniečiui K. Vileišiui pasirinkti Jurbarką patarė jo projekto vadovas. Mieste studentas viešėjo keletą kartų, išvaikščiojo visą teritoriją tarp Mituvos ir senojo uosto ir suprojektavo 5 tūkst. kv. m ploto sporto ir laisvalaikio centrą. „Už miesto centro – apleista teritorija. Norėjau sukurti vietą, nuo kurios atsivertų istorinis Jurbarko centras, jau tapęs kultūros paveldo vertybe. Projektą pritaikiau urbanistinei ir gamtinei aplinkai“, – savo darbą pristatė Karolis. 
Atsižvelgdamas į upės suformuotą kranto linkį, architektas lenktą formą parinko ir pastatui, kuris palaipsniui nuo nulinės altitudės užauga iki 13 m aukščio. Pastato vidinėje dalyje, kuri veriasi į priešingą upei pusę, K. Vileišis projektuoja automobilių stovėjimo aikštelę, vietas elektromobiliams, krepšinio ir teniso aikšteles, daug želdinių – naujų ir išsaugotų statant pastatą. „Ši erdvė skirta miesto gyventojų ir svečių laisvalaikiui. Pasportavę jie gali aplink besidriekiančiais takais apeiti visą pastatą, pasigrožėti gamta“, – savo viziją pateikė projekto autorius.
Pastato pirmame aukšte numatytos techninės patalpos, viešbutis, vestibiulis, restoranas, virtuvė, baseinai ir sūkurinės vonios, persirengimo patalpos. Sporto salė, kurią galima pritaikyti krepšiniui, tenisui, tinkliniui, baseinai, skvošo salė projektuojami per du aukštus. Antrajame aukšte – viešbutis, konferencijų ir pobūvių salė, vestibiulis, aerobikos ir kitokiam sportui pritaikomos salės. 
Bendrose erdvėse kyla geltonos kolonos, kurios ne tik praplečia ir didina erdvę, bet ir simbolizuoja Jurbarko herbe esančias lelijas. Šios kolonos bus matomos keliaujantiems panemunių ir pamituvio dviračių ir pėsčiųjų takais. 
Iš krepšinio salės į vidinį pastato kiemą veriasi vasaros estrada įvairiems renginiams, o sporto salėje žaidžiantieji ar žiūrovų ložėse sėdintieji galės matyti atsiveriančią miesto panoramą. Projektuojamas 25 m ilgio baseinas skirtas tiek mėgėjams, tiek profesionalams.
Karolis už savo projektą gavo 8 balų įvertinimą. Pasak jo, darbas išbaigtas, bet nėra tobulas.

Dėmesys ekologijai
„Simona nuo 7-8 klasės žinojo, kad bus architekte. Piešti mokėsi pas Rasą Grybaitę, vėliau vežiojome į Kauną. Įstojo mokytis savo svajonių profesijos“, – pasakojo S. Reičiūnaitės tėtis Jonas. Pasak jo, Simona šeimos ūkiui dar nieko nesuprojektavo, o ir grįžti į Jurbarką nesirengia. 
S. Reičiūnaitė pateikė „Bendruomenės centro Jurbarke“ projektą. Mergina tikino, kad gerai žino miesto problematiką – čia nėra traukos taško. „Jurbarkas – didžiausias Panemunių regioninio parko miestas. Šio parko pagrindinė turistinė trasa, einanti pro pilis, tęsiasi ir Muitinės gatve. Norėjau sukurti šioje trasoje dar vieną lankytiną objektą. Į jį turėtų vesti ir dviračių trasos“, – pasakojo Simona.
Šis Bendruomenės centras turėtų būti skirtas visokio amžiaus, skirtingų pomėgių žmonėms – tiek vietiniams, tiek atvykstantiems dviračiais, automobiliais ar laivais. Šalia pastato planuojama 70 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, laivelių prieplauka. Centro prieigose projektuojama mini golfo aikštelė, vietos piknikams.
Trikampiame sklype projektuojamą pastatą sudarytų keturi korpusai, kurie primintų trikampius su nurėžtomis viršūnėmis. Ant centrinio pastato būtų įrengta lauko terasa su želdynais, nuo kurios atsivertų vaizdas į miestą.
Nors pastatas kainuotų iki 50 mln. Eur, jo išlaikymas būtų pigus. Ant 4 tūkst. kv. m ploto pastato stogų projektuojami saulės kolektoriai, pastatas apšildomas geoterminiu būdu. 
Pirmajame korpuse turėtų įsikurti kavinė su atviromis erdvėmis įvairiausioms veikloms, o antresolėje – skaitykla, stalai, prie kurių vaikai galėtų ruošti pamokas ar žaisti. Antrasis korpusas būtų atiduotas dviračių entuziastams ir sportui. Čia įsikurtų dviračių parduotuvė, remonto dirbtuvės, būtų įrengta alpinizmo sienelių patalpa su minkštomis grindimas. 
Labai įdomus trečiasis korpusas. Didžiausiame pastate būtų įrengti namukai-viešbučiai. „Ši erdvė būtų skirta menininkams. Čia jie galėtų apsigyventi ir kurti“, – sakė projekto autorė. Šalia namelių likusi erdvė būtų skirta menininkų darbams eksponuoti. 
Jungiamasis korpusas skirtas renginiams. Sienomis būtų galima atskirti keturias patalpas konferencijoms, pobūviams, o sienas sustumdžius atsivertų didelė erdvė. 
Simonos darbas universitete buvo įvertintas devynetu. „Ko trūksta, niekas nesako“, – šypsojosi jurbarkietė. Mergina kvietė įvertinti ir antrame kurse jos rengtą projektą – Jurbarko jachtklubą. Nemuno ir Mituvos santakoje architektė suprojektavo namelius, prie kurių iškastais kanalais galima priplaukti laiveliais ir apsigyventi.
Vargu, ar šie projektai kada nors atsiras Jurbarke – mažam miestui jie gerokai per brangūs. Bet taip smagu pasvajoti ir pasvarstyti, kuris pastatas būtų labiau reikalingas.
Jūratė Stanaitienė



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook