Kultūros sala

Praėjusių metų pabaigoje lankytojams duris atvėręs Jurbarko krašto muziejus pasikeitė neatpažįstamai. Jo salėse senuosius lietuvių buities rakandus pakeitė kovų su kryžiuočiais laikotarpio eksponatai ir šiuolaikiški kompiuterių terminalai. Naują savo darbo etapą muziejininkai pradėjo sausio viduryje, miesto visuomenę pakvietę į iki šiol neregėtų ekspozicijų pristatymą.

Pačios brangiausios dovanos tos, kurias su meile ir nuoširdumu dovanoja vaikai. Tokią – nuoširdžią ir šiek tiek netikėtą – gavo smalininkietė Genovaitė Ralienė. Kai praėjusių metų rugpjūtį su savo vyru Bronislovu Raliu šventė deimantines vestuves, vaikai ir anūkai Genovaitei padovanojo jos pačios eilėraščių knygą.

Pirmadienį Jurbarko krašto muziejaus parodų ir koncertų salėje (cerkvėje) atidaryta paroda „Šiuolaikinė Lietuvos dailė“ iš Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) kolekcijos. Lietuvos dailininkų sąjunga vykdo projektą „Lietuvos profesionaliosios dailės sklaida“. Ši paroda yra trečioji LDS pristatoma dailės kolekcija, kurią sudaro pripažinimą ir valstybinius apdovanojimus pelniusių Lietuvos menininkų kūriniai.

Praėjusį penktadienį Jurbarko Konstantino Glinskio teatras kvietė į premjerą. Pagal Antano Giedraičio-Giedriaus apsakymą sukurtu spektakliu „Elegija apie atsiskyrėlį Ignacą“ teatras tęsia savo prasmingą misiją – pristatyti žiūrovams nacionalinę dramaturgiją.

Dailininkė Irena Girdžiūtė savo sumanymą darbus eksponuoti bažnyčiose pirmiausia įgyvendino gimtinėje: prieš Kalėdas Smalininkų šv. Juozapo bažnyčioje atidaryta jos paroda „Dulkių stalčiai“.

Gruodžio mėnesį Jurbarko krašto muziejuje buvusi jurbarkiškė Ignė Baublytė-Jašinskienė eksponavo savo sukurtus papuošalus.

Kraštietis antikvaras Gerardas Skrickis savivaldybei pasiūlė pirkti didžiulę kolekciją  Jurbarko tema – maždaug 600 atvirukų, fotografijų, atspindinčių XIX–XX a.  Jurbarko istoriją, retų leidinių, XVI a. žemėlapių, retų dokumentų, taip pat indų, buities reikmenų bei baldų. Nors ekspertai tikina, kad kolekcija ikonografiškai vertinga ir būtų labai reikalinga Jurbarko krašto muziejui, politikai šįkart kaip niekada atsargūs.

Smalininkus ir Jurbarką visoje Lietuvoje garsinantis Senosios technikos muziejus pagaliau sulaukė permainų. Liepos mėnesį su savivaldybe pasirašyta sutartis ne tik sudarė galimybę muziejui plėstis, bet ir suteikė viltį, kad Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje bendrom jėgom pavyks įkurti Senovinės technikos ir amatų centrą.

Lyg trumpas atodūsis prabėgo Kalėdos ir naujametė šventė. Taip nepastebėtai prabėga metai, o kartais – ir visas gyvenimas. Lengva nepastebėti bėgančio laiko, kai nekreipi dėmesio į žmones, sudedančius ir paliekančius jame savo ženklus.
Kultūros žmonės – ypatingi ir jų ženklai mūsų gyvenime turi niekuo neišmatuojamą prasmę. „Jūs – žvaigždės, o mes tik pilki akmenėliai ant jūsų tako“, – sako Jurbarko kultūros centro režisierė Birutė Šneiderienė, pernai „Šviesos“ skaitytojų išrinkta Metų kultūros žmogumi.
Bet be pilkų kultūros „akmenėlių“ kasdienių pastangų greičiausiai nebūtų nei „elitinės“ sostinės kultūros, nei profesionalaus meno. Antra vertus, ar teisinga būtų ignoruoti tuos,  kurie vadovauja Lietuvą visame pasaulyje garsinantiems meno mėgėjų kolektyvams, kai avangardinis menas dažnai būna toks primityvus, kad kai kuriuos kūrinius galima palaikyti aplinką teršiančiomis šiukšlėmis. 

Eržvilko kultūros centras, po kultūros įstaigų reformos tapęs savarankišku ir turinčiu tris filialus Kartupiuose, Šimkaičiuose ir Vadžgiryje, tęsia šio krašto kultūrines tradicijas, kuria naujas bei kviečia žmones po darbų padainuoti, pagroti ar susibūrus tiesiog smagiai pavakaroti.