Balsavimas

Ar jaučiatės Jurbarke saugiai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Archeologų radiniuose – pilėnų kasdienybės trupiniai

Archeologų radiniuose – pilėnų kasdienybės trupiniai (0)

2015-10-10

Panemunės pilies pietinio korpuso konservavimo ir rekonstrukcijos darbus atlieka MB „Virmalda“ darbuotojai, dirbę ir vakariniame pilies korpuse.

Geras šeimininkas savo turtu rūpinasi nuolat. 1982 metais Panemunės pilį įsigijus Vilniaus dailės akademijai (VDA) šis architektūros paminklas atgijo. Naujųjų šeimininkų rūpesčiu 2009-2012 m. rekonstruotas vakarinis ir dalis pietinio korpuso. Liepos 1 d. į pietinį Panemunės pilies korpusą vėl grįžo statybininkai.

Ruošia projektus

VDA darbuotojai nuolat ruošia projektus ir siekia gauti finansavimą Panemunės pilies rekonstrukcijai. Iš 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų gautas finansavimas projektui „Panemunės pilies pritaikymas kultūrinio turizmo reikmėms: vakarinio ir dalies pietinio korpuso su šiaurės vakarų ir pietvakarių bokštais rekonstrukcija“, kuris baigtas 2012 m.
Įgyvendinant šį projektą kieme paklotos komunikacijų, vandentiekio, nuotekų trasos, išvedžiota elektra, įrengtas modernus geoterminis šildymas, išgrįstas 1800 kv. m kiemas paliekant senojo grindinio atkarpas, pilis nutinkuota šviesiai iš kiemo pusės ir tamsiu, natūralia anglimi dažytu tinku iš išorės, įrengtas 11 kambarių viešbutis. Restauruotoje dalyje taip pat įrengtas informacijos centras, veikia nedidelis muziejus, įsikūrė restoranas.
Šiuo metu VDA Panemunės pilyje įgyvendina pietinio korpuso tvarkybos darbų projektą. Projektą bendrai finansuoja Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Lietuvos Respublika. Bendra projekto suma per 500 tūkst. Eur, iš kurių 426 tūkst. Eur – paramos suma.
Rugsėjo viduryje Panemunės pilyje surengtas šio projekto viešinimo renginys. Numatomus atlikti darbus pristatė VDA rektoriaus pavaduotojas ūkio reikalams, projekto vadovas Virgilijus Kireilis, VDA Paminklotvarkos katedros dėstytoja, paminklotvarkininkė, projektavimo darbų Panemunės pilyje koordinatorė architektė Vidutė Povilauskaitė ir mažosios bendrijos „Virmalda“, atliekančios restauravimo ir statybų darbus, statybų vadovas Ramūnas Misiūnas. Ši komanda dirbo ir rekonstruojant vakarinį pilies korpusą.
Pasak architektės V. Povilauskaitės, VDA turi parengusi visos pilies teritorijos investicinį projektą – pastatų, saleziečių vienuolyno, kurį akademija perėmė uždarius mokyklą, bei parko su tvenkiniais. Pilies teritorija – 15,34 ha. Projektas sudarytas taip, kad tvarkymo ir rekonstrukcijos darbus būtų galima atlikti etapais, kai tik bus gautas finansavimas. VDA tikslas – nė vieno sezono be pilies tvarkymo.
Ten, kur daug autentikos, reikalingos milžiniškos lėšos. Atsiradus galimybei gauti finansavimą iš Europos ekonominės erdvės finansavimo mechanizmų buvo pasirinkta rekonstruoti pietinį korpusą pagal architekto Rimo Grigo projektą. Atlikus darbus bus įgyvendintas vienas pagrindinių tikslų – atskirti turistų ir viešbučio bei restorano lankytojų srautus.

Svarbūs darbai

Pasak projekto vadovo V. Kireilio už gautus pinigus bus galima atlikti 25 proc. pietiniame korpuse numatytų darbų. Archeologiniai tyrimai privertė daryti projekto pakeitimus, tačiau korpusas turistams turi būti atvertas 2016 m. balandžio 30 d.
„Pietinio korpuso pirmame aukšte rasti radiniai sąlygoja didesnius restauracijos darbus. Šis korpusas daug senesnis, tad reikia viską atlikti daug kruopščiau“, – sako V. Kireilis.
Baigus darbus pirmame pietinio korpuso aukšte atsiras istorinė ekspozicija – virtuvės zona ir 260 kv. m ploto turizmo centras su atskiru įėjimu. Dabar susikerta lankančių pilį ir kopiančių į bokštą turistų bei viešbučio svečių ir restorano klientų keliai, tai nepatogu tiek vieniems, tiek kitiems.
Numatyta pritaikyti tvarkomą objektą neįgaliesiems. Pilies bokšte bus įrengta vaizdo kamera, kuri perduos apylinkių vaizdus į monitorių turizmo centre. Lankytojas, negalintis užkopti į bokštą, galės matyti tai, ką mato bokšte stovintis žmogus.
Paveldotvarkos ir restauravimo darbus puikiai išmano MB „Virmalda“ darbuotojai. Pasak statybų vadovo R. Misiūno, Panemunės pilis – bendrijos mėgiamas objektas. Smagu priimti naujus iššūkius restauruojant labai senas sienas, grindinį. Pilyje dirba apie dvidešimties žmonių komanda.
„Sudėtingiausi darbai – mūro, tinko restauravimas, autentiškų detalių atkūrimas“, – sakė R. Misiūnas. Šį kartą autentikos bus daug, tad ir laukiantys darbai – sudėtingi, reikalaujantys išmanymo. Panemunės pilies išskirtinumas – tinkuotos sienos, kitos Lietuvos pilys – raudono mūro. Pasak statybų vadovo, piliai naudojamas grafitinis tinkas, kurio sudėtyje yra medžio anglies. Seno tinko likučiai kruopščiai konservuojami, o naujas gaminamas pagal specialią technologiją. Bus rekonstruota stogo danga ir visos stogo medinės konstrukcijos, įrengta lietaus nuvedimo sistema, atlikti kiti darbai.

Archeologiniai atradimai

Vienas svarbiausių darbų – atkurti ir restauruoti dalį pirmo aukšto patalpų, kuriose vykdant archeologinius tyrimus atkasta istorinė virtuvė.
Pasak projektavimo darbų koordinatorės V. Povilauskaitės, keičiasi ne tik rūbų mados. Paminklotvarka taip pat turi savo tendencijas. Šiuo metu madinga palikti kuo daugiau autentikos, atkūrimo darbai netoleruojami. Tačiau ilgai svarsčius nuspręsta, kad griuvėsių tipo nepabaigta restauracija bus atlikta pietinio korpuso antrame aukšte, Gelgaudo laikotarpio gyvenamosiose patalpose, o atkastas paveldas, dėl turistų ir todėl, kad Lietuvoje nėra kito objekto, kuriame būtų išlikusi pilies virtuvė, turėtų būti iš dalies atkurtas ir parengta ekspozicija, kaip visa tai atrodė, kai pilyje virė gyvenimas.
Architektė pasakoja, kad anksčiau pilyse darydavo inventoriaus aprašus, kuriuose iki smulkmenų aprašydavo, kas ir kur patalpose yra. Tokį aprašą, datuotą 1826-1833 m., turėjo ir pilies virtuvė. Archeologai atkasė viską, kas buvo tuose aprašymuose. Pagal turimą medžiagą galima tiksliai atkurti patalpas ir jų įrangą.
Iš po žemių iškeltas istorinis paveldas pasakoja istorijas, koks gyvenimas vyko virtuvėje: vienoje patalpoje buvo kepykla su dviem duonkepėmis krosnimis – aprašuose iki smulkmenų aprašyta grindų danga, krosnių išvaizda. Šalia išlikusi virelnė – patalpa, kurioje virė viralą. Patalpoje iš plytų buvo sumūrytas gaubtas, po kuriuo ant krosnies buvo kaičiami puodai. Palubėje buvo rūkykla – mėsai rūkyti ar „kindziukams“ kabinti.
Už sienos – erdvi špižarnia, dabar tai būtų maisto produktų sandėlis. Šalia įrengta pagrindinė prastuomenės patalpa – virtuvė-salonas. Čia valgydavo ir apie prašmatnius ponų aprėdus taukšdavo tarnai.
Visos šios patalpos su įranga bus atkurtos.

Kartu su bendruomene

Architektė V. Povilauskaitė džiaugėsi puikiu bendradarbiavimu su Jurbarko r. savivaldybe ir Pilies kaimo bendruomene, tačiau pabrėžė, kad kartu teks išspręsti keletą svarbių klausimų.
Pasak architektės, kaimo bendruomenė įpratusi, kad pilis, šalia esantys tvenkiniai ir miškeliai – priklauso visiems. Tačiau atkuriant vis didesnę dalį pilies, o vėliau ir aplinkos, reikės imtis tam tikrų apsaugos priemonių, taisyklių, kad būtų galima apsaugoti atkurtą paveldą. Juk į daugumą rekonstruotų dvarų parkų taip lengvai nepateksi – neretai tenka susimokėti už apsilankymą.
VDA yra paruošusi projektus ir tikisi gauti finansavimą iš 2014-2020 Europos Sąjungos fondų investicijų. Projekto vadovas V. Kireilis pažadėjo, kad gavus finansavimą bus atkuriami pilies tvenkiniai, nes pralaidos yra avarinės būklės. Tačiau ir čia reikalinga bendruomenės pagalba – investicijos gali būti niekinės, jei kaimas nesutvarkys melioravimo sistemos ir purvinas vanduo iš dirbamų laukų tekės į tvenkinius.
Bendruomenės buvo prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad didžiajame tvenkinyje dumble guli 3,5 km ilgio plastikinių vamzdžių kilpos, naudojamos pilies hidroterminiam šildymui. Todėl šioje vietoje reikėtų vengti giluminės žvejybos ir kitokios veiklos.
Tyrimų, projektų, finansavimo reikia ir norint atkurti pilies parką. Juk tai dar vienas Panemunės pilies privalumas – ji turi nuostabią aplinką, kuri pritraukia į pilį lankytojus.
Uždarius Vytėnų mokyklą VDA perėmė saleziečių vienuolyną, drauge ir įsipareigojimus juo rūpintis. Akademija sutvarkė stogą, kad pastatu būtų galima naudotis – čia apsigyvena VDA studentai, pilyje atliekantys praktiką, rengiantys plenerus, ekspedicijas. Ateityje čia žadama įrengti ir dirbtuves.
Planuose – automobilių aikštelės ir viešųjų tualetų įrengimas. VDA priklausančioje teritorijoje įsikūrę bendruomenės namai, todėl reikalingas susikalbėjimas ir bendradarbiavimas.
Vilniaus dailės akademijos skaičiavimu, projektas, pagal kurį būtų galima sutvarkyti visą likusią pilies dalį bei teritoriją, atseitų bene 6 mln. Eur. Investicijos ateis po truputį. Tada, tikėtina, didesnę naudą pajus ir bendruomenė, kurios aktyvesnės veiklos tikisi pilies šeimininkai. Pasak architektės V. Povilauskaitės, prisiminusios vieno pilyje apsilankiusio veikėjo žodžius, Pilies kaimas turi suklestėti, sklypai brangti, nes nedaug kur išėjęs į kiemą gali pamatyti pilies kuorus.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook