Balsavimas

Kaip vertinate savivaldos darbą gerinant rajono ekonominę situaciją?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Berniukų choras „Bildukas“ – didelės draugystės rezultatas

Berniukų choras „Bildukas“ – didelės draugystės rezultatas (0)

2017-03-02

„Bildukas“ užaugina poreikį dainuoti – pasikeitus balsui vaikinai sugrįžta į choro vyresniųjų grupę, žiūrovus žavi artistiškumu, o patys didžiuojasi vėl esą „bildukais“.

Jurbarko kultūros centro berniukų choras „Bildukas“ švenčia penkiolikos metų sukaktį ir jau šį šeštadienį kviečia visus į jubiliejinį koncertą. Choro vadovė Danutė Lapienė prisimena ir pirmąjį koncertą bei džiaugiasi ir pagrįstai didžiuojasi, kad „Bildukas“ vis dar dainuoja.

Garbė būti „bilduku“

Prieš daugiau nei penkiolika metų Lietuvos liaudies kultūros centras (dabar – Nacionalinis liaudies kultūros centras) buvo paskelbęs, sakytume, akciją burti berniukų chorus – taip Jurbarke atsirado „Bildukas“.

„Buvo didžiulis vajus, kadangi chorai Lietuvoje pradėjo nykti vien todėl, kad nebuvo dainuojančių vyrų. Bet, deja, tas nieko nepadė- jo. Kaip nėra, taip nėra choruose vyrų. Suaugusių vyrų – štai apie ką kalba!“ – sako D. Lapienė.

2002-aisiais chorvedė Jurbarko mokyklose susirinko būrį pradinių klasių berniukų, 2003 m. „Bildukas“ jau dainavo Kovo 11-osios koncerte. Po koncerto nusifotografavo su vadove D. Lapiene ir koncertmeistere, dabar jau šviesaus atminimo, Audrone Stanaitiene – baltmarškiniai, linksmi, nenustygstantys, rodos, net nuotraukoje.

„Seniai seniai dainų šventėje buvo tokia daina apie bilduką. Dainuojant reikėjo kojom trypti, šaukti, kaukti, judėti, krutėti – tokie ir mano berniukai. Todėl ir „Bildukas“, – choro pavadinimo kilmę paaiškina vadovė.

Kai užaugo ir atsirado vyresniųjų grupė, jie irgi priėmė tą patį pavadinimą. Net vasarą mieste galima sutikti jaunuolių, vilkinčių marš- kinėlius su choro pavadinimu, nes „bilduku“ būti – garbė.

Pamokų nepamiršta
Šimtai berniukų per 15 metų išėjo „Bilduko“ mokyklą, kuri, be daugybės kitų gerų dalykų, dar ir keičia požiūrį į chorinį dainavimą. 
Nuo 2003 m. „Bildukas“ dalyvauja berniukų chorų festivalyje „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“, 2006 m. koncertavo Lietuvos Parlamente, yra nuolatiniai respublikinių dainų švenčių dalyviai. 
Choras koncertavo Vokietijoje ir Austrijoje. 2015 m. respublikiniame moksleivių chorų konkurse „Mes – Lietuvos vaikai“ ir laimėjo II laipsnio diplomą.
Dainininkus ugdo chorvedė Danutė Lapienė ir koncertmeisterė Zita Liktienė.
Berniukų chorai kitokie negu visi kiti dar ir dėl to, kad jo ypatumus lemia fiziologiniai procesai. „Bildukas“ kasmet pasipildo naujais nariais ir jie dainuoja kol prasideda balso mutacija. „Dalykas labai specifinis, ir problema specifinė, su tokia nesusiduria mergaičių chorai. Prasidėjus balso mutacijai dainuoti nebegalima, berniukai palieka chorą“, – sako D. Lapienė. 
Palieka, o paskui sugrįžta, tik nebe į „Bilduką“, o į vaikinų ansamblį, arba choro vyresniųjų grupę. „Dabar jau beveik visi, vienas kitas tik nusiplauna“, – sako vadovė ir prisipažįsta, kad, kaip ir berniukai, nekantriai laukia tų sugrįžimų.  
Vaikinai daug kur dainuoja, juos kviečia, nes jie visiems labai patinka – yra artistiški ir žavingi. Kad būtų įdomiau ir repertuaras įvairesnis, vadovė vaikinus suvesdavo su gimnazijos merginų choru, ir tradicija nenutrūks, nes iširus gimnazijos „Saulei“, gimnazistės paskui vadovę atėjo į kultūros centro jaunimo chorą. 
Pirmiesiems „bildukams“ – jau ir po 25-erius metus, tačiau choro pamokos nepasimiršta. „Didžiuojuosi, kad išvažiavę studijuoti jie ieško galimybių dainuoti chore. Ir randa! Praėjusiais metais išėjęs Arminas Petraitis dainuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto, o Eimantas Petraitis – Karo akademijos chore. Aurimas Vidutis – Kauno technologijos universiteto dainų ir šokių ansamblyje „Nemunas“, Rokas Mockevičius – Sveikatos mokslų universiteto chore. O Giedrius Steponaitis, iš tų pirmųjų, baigė Muzikos akademiją, yra tūbistas“, – vardija vadovė.
Jubiliejiniame koncerte dainuos visi, tik ne kartu, nes mažieji dar negali dainuoti kartu su vyresniaisias. 
Choras augina
„Esu kalbėjusi su vadovais, kodėl nebėra berniukų chorų. Pagrindinis dalykas – drausmės klausimas: berniukus ypač sunku sudominti, nuraminti ir valdyti. Tai pirmoji priežastis, kodėl pernai respublikinėje moksleivių dainų šventėje dalyvavo tik trys: Jurbarko, Klaipėdos ir Lazdijų berniukų chorai, nors prieš 15 metų Lietuvoje jų buvo suburta apie 60“, – sako D. Lapienė. 
Sudrausminti pulką berniukų nelengva. „Berniukai tai ne mergaitės, ir aš lygiai taip pat kankinuosi“, – sako D. Lapienė, be abejo, suprasdama, kad ir berniukams repeticijos, kurios dažniausiai yra juodas darbas, kai neleidžiama nė pakrutėti, irgi yra kankynė. Bet visiems maloni. Mamos stebisi, kaip tie vaikai laukia šeštadienių, o vadovė sako: „Jei neturėsiu tų mažųjų, aš neturėsiu ir dičkių bernų. Vaikino iš 10 klasės į chorą nepaimsi – be patirties ir be požiūrio į šį dalyką. O tie, kurie nuo mažų dienų, užsiaugina poreikį dainuoti chore. Jiems įdomu, jiems reikia, jie jaučiasi tų festivalių, tų dainų švenčių dalimi. Jie stovi galvas pakėlę, pasipuošę, su baltais marškiniais ir varlytėmis, su švariais batais – jais visi gėrisi! Jie išmoksta sceninės kultūros, žino, kad turi būti tvarkingi ir pasitempę – tai yra labai geri dalykai, kuriuos berniukams duoda choras. O drausmę jie irgi supranta – supranta, kad turi padaryti bendrą darbą, surepetuoti, kad nebūtų sarmata.“
Ir sarmatos „Bildukai“ nepasidaro. Pasak chorvedės, vienodi reikalavimai visiems ir tą patį dainų švenčių repertuarą turi paruošti visi chorai. „Mes neturime tokių sąlygų kaip chorinės mokyklos, pavyzdžiui, „Ąžuoliuko“, kur vaikai ne repetuoja, bet mokosi muzikos, ir neretai yra mokomi individualiai. Bet pasiekiam, ir, pavyzdžiui, pernai dainų šventėje mano berniukai turėjo A kategoriją, o šalia dainavo „Dagilėlio“ choras su B kategorija, žemesne, – ot, taip!“ – sako D. Lapienė, o jos balse skamba pasididžiavimas „Bilduku“.
Vaikų chorų ypatumas dar ir toks, kad gali prireikti tėvų pagalbos. „Paprašau pagalbos, kai reikia – ir man niekas neatsako“, – tvirtina chorvedė Danutė. Pagalbininkų prireikia ruošiant sudėtingąjį repertuarą, tuomet ateina vyresnieji dainuojantys broliai ar sesės, mama ar močiutė – pastovėti už nugaros, palaikyti už pečių, pasėdėti šalia, kad mažieji išmoktų susikaupti ir rimtai dirbti. Būtent taip rimtai, kaip repeticijose dirba „Bilduko“ vaikinai.
„Vyresniųjų repeticijose – ypatinga drausmė: jie atidžiai klauso, nuoširdžiai mokosi, dėmesingi, kartoja tiek, kiek reikia. Jie nori. Jei praleidžia repeticiją, rašau: tu nebuvai, nepadainuosi, nejaukiai pasijusi. Ar galėtum ateiti pasimokyti? Atrašo: galėčiau. Ir ateina sekmadienį, kala be jokių burbuliavimų“, – pasakoja chorvedė, su choristais susižinanti jaunimui patrauklausiu būdu – per „Facebook“.
Jurbarke per įvairias šventes mažieji „bildukai“ dainuoja linksmas, žaismingas daineles, o kartu su vaikais scenoje žaidžia ir jų vadovė, diriguoja, persirengusi paršiuku.
„Galiu su jais kartu viską daryti, nors esu jiems kaip močiutė, bet galiu su jais krėsti baikes. Pagrindinė motyvacija dainuoti chore yra vadovo ir vaiko santykis. Nenaudoju muštro, griežtų, kategoriškų pasakymų, didelių papeikimų“, – sako „Bilduko“ vadovė. Ji teigia, kad net kokybę aukotų, kad tik vaikas chore nesijaustų nejaukiai. Na, bet šito daryti dar neprireikė. 
„Nenoriu būti didelis vadovas, auklėtojas. Nereikalauju pagarbos, bet vaikai mane gerbia, o feisbuke nė vienas nėra parašęs žodžio vadovė iš mažosios raidės. Niekada! – pasakoja choro vadovė ir apibendrina paprastai ir su didele meile savo dainininkams, – „Bildukas“ – tai didelės mūsų draugystės rezultatas“.
Kovo 4 d. 14 val. „Bildukas“ kviečia į savo penkiolikmečio koncertą Jurbarko kultūros centre. Puiki proga pasimėgauti skambiomis dainomis bei paganyti akis į nuoširdų žavesį spinduliuojančius choristus. Koncerte dalyvaus ir svečių iš Gargždų, bei bus įvairių staigmenų.
Danutė Karopčikienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook