Balsavimas

Ar maudotės Nemune?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Chorų festivalis garsaus kraštiečio atminimui

Chorų festivalis garsaus kraštiečio atminimui (0)

2017-07-08

Birželio 24-ąją chorų festivaliu „Kur bakūžė samanota...“ serediškiai paminėjo garsų savo kraštietį Stasį Šimkų. Šiemet kompozitoriui ir chorvedžiui sukanka 130 metų, o chorų festivaliai jo garbei rengiami nuo 2000-ųjų.

Arčiau gimtinės
Choristų dainos pirmiausia suskambo Motiškiuose – į aštuntąjį festivalį „Kur bakūžė samanota“ suvažiavę Lietuvos chorai susibūrė prie paminklinio akmens kompozitoriaus gimtinės vietoje. 
S. Šimkus gimė 1887 m. mažažemių valstiečių šeimoje. Nuo devynerių metų mokėsi pas vietos vargonininką, o būdamas 13-os jau pats buvo vargonininkas. Vėliau muziką studijavo Varšuvoje ir Peterburge, Leipcige ir Berlyne, o 1923 m. įkūrė muzikos mokyklą Klaipėdoje – dabartinę Stasio Šimkaus konservatoriją. Nuolat būrė chorus, harmonizavo ir kūrė jiems dainas. Buvo Valstybės teatro dirigentas, Kauno konservatorijos profesorius, pirmųjų Lietuvos dainų švenčių organizatorius. S. Šimkus mirė 1943 m. spalį, palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Garsiojo kraštiečio atminimo ženklų gausu Seredžiaus krašte, o kompozitoriaus ir chorvedžio jubiliejinių metų proga prie mokyklos, kuriai 2012 m. sutektas S. Šimkaus vardas, atidengta tautodailininko Algimanto Sakalausko sukurta medžio skulptūra. Aštuoni giedantys paukščiai, sutūpę ant penklinės, simbolizuoja aštuonis chorų festivalius. 
Šių festivalių, pavadintų poeto Prano Vaičaičio ir kompozitoriaus S. Šimkaus sukurtos dainos žodžiais, iniciatorė buvo chorvedė Marija Tautkuvienė. Pirmasis įvyko 2000 m. Jurbarke. „Man malonu rengti šį festivalį. Gerbiu Stasį Šimkų kaip muziką, kaip kraštietį. Mūsų keliai ne kartą simboliškai susiėjo – mokiausi S. Šimkaus įkurtoje muzikos mokykloje, muziko pirmoji darbovietė – vargonuoti Skirsnemunės bažnyčioje, aš gavau paskyrimą į jo tėviškę“, – yra pasakojusi chorvedė, pati kilusi nuo Skirsnemunės, o pirmąjį dešimtmetį po studijų dirbusi Seredžiuje. 
Nuo 2007 m. festivalis persikėlė į S. Šimkaus gimtąsias vietas ir vyksta kas penkerius metus. Šį, aštuntąjį, surengė Seredžiaus seniūnija ir Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla-daugiafunkcis centras. Tad ir naujosios skulptūros atidengimo simbolinę juostelę perkirpo seniūnė Rimantė Pavalkienė, centro direktorius Petras Baršauskas kartu su garbiaisiais svečiais – festivalio krikštamote pristatyta chorvede M. Tautkuviene bei LR Seimo nariu Ričardu Juška. 
Chorų vadovų atlapus papuošusi kokardomis renginio koordinatorė Loreta Šimkevičienė kvietė visus rikiuotis eisenai į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kur turėjo vykti koncertas.
Po bažnyčios skliautais
Jubiliejinio festivalio koncertą S. Šimkaus daina „Kur bakūžė samanota“ pradėjo solistas Naglis Mačėnas, paskui dainų estafetę perdavė chorams. Šiemet bendrą programą atliko jungtinis choras – „Vasara“ iš Šiaulių, „Šaltinis“ iš Ginkūnų, „Šatrija“ iš Raseinių, „Lelija“ iš Jurbarko, ir dainavo ne tik S. Šimkaus, bet ir jo amžininkų Juozo Naujalio, Juozo Gudavičiaus kūrinius. Skambėjo ir šiuolaikinių kompozitorių Vytauto Kernagio, Andriaus Kulikausko dainos. Jungtiniam chorui dirigavo šiauliškiai Birutė Andriukaitienė ir Kornelijus Luotė, raseiniškis Gražvydas Jegnoras, jurbarkietė Dalė Jonušauskienė, akompanavo pianistė Danutė Švedienė. Koncertą vedė mokytoja L. Šimkevičienė ir mokinys Tadas Ragauskas.
Į chorų festivalį šiemet gražiai įsiliejo ir solistų balsai: jau minėtas pastaruoju metu itin aktyviai koncertuojantis ir klausytojų puikiai vertinamas veliuoniškis N. Mačėnas bei iš Vilniaus atvažiavusi dainininkė Sigutė Trimakaitė. Ji originaliai ir artistiškai atliko savo programą, pavadintą dedikacija Stasiui Šimkui. 
Koncerto pabaigoje skambėjo J. Naujalio ir Maironio „Lietuva brangi“, S. Šimkaus ir J. Zauerveino „Lietuviais esame mes gimę“ bei Vinco Kudirkos sukurta mūsų „Tautiška giesmė“. Visa bažnyčia sustojusi dainavo lietuviams brangius žodžius, esančius kiekvieno lūpose ir širdyse. 
Nuskambėjus paskutiniams akordams chorvedžiai buvo vainikuoti ąžuolo vainikais, dainininkams – plojimai, padėkos žodžiai ir dovanos.
Dėkojo už dainas
„Kai išgirsti dainą „Kur bakūžė samanota“, prisimeni namus, vaikystę, praeitį... taip norisi sugrįžti. Ačiū festivalio organizatoriams už galimybę prisiminti savo šaknis, pajausti savo lietuviškumą. Nuoširdžiai ačiū svečiams – chorams, atvykusiems pas mus ir suteikusiems tokią galimybę“, – visus sveikino ir dėkojo Seimo narys R. Juška. 
Seredžiaus seniūnė R. Pavalkienė patikino, kad serediškiai didžiuojasi garsiu savo krašto kompozitoriumi, ir dėkojo festivalio svečiams, dainomis pakylėjusiusiems sielas į aukštybes, padėjusiems prisiliesti prie sakralios chorinės muzikos. Seniūnė visiems chorams teikė padėkos raštus bei lauknešėlius su Seredžiaus krašto gėrybėmis. 
Jurbarko r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Zita Tytmonienė festivalį „Kur bakūžė samanota“ pavadino mažąja dainų švente ir Stasio Šimkaus mokyklos-daugiafunkcio centro benduomenei įteikė padėką už bendradarbiavimą vykdant bendrus projektus, bendruomeninę veiklą, tradicinės kultūros puoselėjimą, meilę ir pagarbą savo kraštui, žmogui, istorijai.
Sielas pakylėjusiu koncertu šventė nesibaigė – juk buvo Joninių šeštadienis. Tad serediškiai rinkosi pasivaržyti sportinėse rungtyse, paklausyti vietinių meno mėgėjų kolektyvų „Melodija“ ir „Aidija“ ir kviestinių atlikėjų koncerto. Degė Joninių laužas, skambėjo muzika, ilgai netilo šurmulys. Kažkas tikrai atrado paparčio žiedą...
Anot amžininkų prisiminimų, Stasys Šimkus buvęs temperamentingas, ūmus, energingas. Dažniausiai linksmas, nekreipdavęs dėmesio į smulkmenas, karštai griebdavęsis naujų darbų, nevengdavęs naujų pažinčių ir pobūvių. Turbūt ir su savo kraštiečiais – dabarties serediškiais – jis būtų ir padainavęs, ir linksmai iki išnaktų pašėliojęs.
Danutė Karopčikienė



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook