Diplominius darbus vertino dailės profesionalai

Diplominius darbus vertino dailės profesionalai (0)

2014-05-12

Vinco Grybo memorialiniame muziejuje balandžio 26 d. atidaryta nauja Suaugusiųjų dailės studijos darbų paroda. Studijos gyvavimo 15-os metų sukakčiai skirtus diplominius darbus jų autorės prieš parodos atidarymą apsigynė dalyvaujant dailės profesionalų komisijai.

Suaugusiųjų dailės studiją Jurbarke 1999 m. subūrė į savo senelio skulptoriaus Vinco Grybo memorialinį muziejų dirbti po studijų sugrįžusi vitražo dailininkė Rasa Grybaitė. Prasidėjęs kaip turiningas laisvalaikio praleidimas, projektas išsivystė iki sudėtingas kūrybines užduotis pateikiančių dailės edukacinių dirbtuvių. Studijos lankytojos (moteriškoji giminė – ne atsitiktinė, nes per studijos gyvavimo laiką ją trumpai lankė tik keletas vyriškių) išbandė daug dailės sričių ir technikų: nuo piešinio pieštuku iki akvarelės, tapymo ant šilko, Tiffany vitražo ir juvelyrikos. Kasmet studija surengia vieną-dvi parodas Jurbarke, darbai eksponuoti ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, Panevėžio kultūros rūmuose, LR Seimo rūmuose, Gelgaudiškio dvare, Panemunės pilyje, Eičiuose (Tauragės r.), du kartus – užsienyje: Italijoje ir Vokietijoje.
Jubiliejinei parodai diplominiais pavadintus darbus studijos lankytojos sukūrė savo pasirinkta technika ir pademonstravo atskirose dailės srityse pasiektą meistrystę. Darbai eksponuojami visuose trijuose muziejaus pastatuose, o jų gynimas, prasidėjęs gerokai priešpiet, baigėsi po kelių valandų, kai muziejaus kieme jau būriavosi į parodos atidarymą susirinkę jurbarkiečiai.
Diplominius darbus vertino vitražo dailininkas Bronius Bružas, tapytoja, Vilniaus dailės akademijos docentė Živilė Jasutytė, stiklo dailininkė, Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto Dekoratyvinės plastikos katedros vedėja doc. Sigita Grabliauskaitė ir etnologas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Tumėnas. Studijos vadovė R. Grybaitė ir dailininkė Gabija Viduolytė pristatė darbų autores, jos pačios kalbėjo apie savo kūrinius, atsakinėjo į komisijos narių klausimus ir ypač džiaugėsi jų pastabomis ir patarimais.
Pirmasis diplominio darbo gynimas vyko ne muziejuje, bet privačioje erdvėje – Odeta Kniečiūnienė sukūrė vitražą „Rudens simfonija“ savo namų interjerui. Per dešimtmetį trylikoje studijos projektų dalyvavusiai moteriai labiausiai įstrigo Tiffany lempų kūrimas, todėl ir jubiliejinei parodai pasirinko vitražą.
Ir kitos studijos dalyvės savo sukurtais darbais puošia namus, dovanoja, o kai kurios – parduoda.
Onutės Siaurusaitienės namus pasibaigus parodai papuoš stiklo objektas „Tyli šviesa“. Kūrėja drąsiai imasi eksperimentų, kurie, pasak R. Grybaitės, ir ją pačią paskatino pasisemti technologijos žinių iš didžiųjų stiklo meistrų.
Daivos Mockienės papier mache technika sukurtas triptikas „Po medžiu“ irgi ras vietą jos namuose, nes Daiva kurdama visada galvoja apie namus. Ta pačia technika atlikti ir Sandros Mielkaitytės bei Vilmantos Šulskienės kūrybiniai darbai.
Vilija Dovidaitienė puikiai panaudojo sugebėjimą juvelyriškai tapyti detales: aštuoniolika raižytų ir akrilu tapytų margučių ne tik Jurbarke žinoma nagų dailės ir tatuiruočių meistrė numargino naudodama manikiūro įrankius. Etnologas V. Tumėnas gyrė kūrėją už sugebėjimą atsiriboti nuo tradicijos.
Savo specialybę kūrybai panaudojo ir Dinara Klapatauskienė, pristačiusi suknelių kolekciją „Mandala“. Dinara įsitikinusi, kad drabužis, kaip ir gyvenimas, be žaismės – neįdomus. Beje, mandalomis ištapytos suknelės išpirktos jas besiuvant.
Romarika Pikelienė labiausiai pamėgo tapybą ant šilko ir geriausiai pateisino projekto, kuriame buvo mokomasi dailiųjų amatų, tikslus – kad ta veikla padėtų užsidirbti. Iki šiol mugėse siūliusi ištapytų šilko šalikėlių, šiai parodai Romarika ryžosi sukurti 7 suknelių ir tunikų kolekciją, pavadinusi ją „Labas, vasara“. G. Viduolytė pabrėžė, kad Romarikos kūrybinę užduotį sudėtingesnę daro tai, kad ji turi įtikti klientui, o komisija gyrė rezultatą – profesionalumas ir funkcionalumas puikiai dera.
Jubiliejinėje parodoje vyrauja aliejinės tapybos darbai: minimalistinės Jolantos Tamošaitienės „Metamorfozės“, portretai – dukrų portretus eksponuoja Daiva Vitaitė, o Alma Budrytė-Busch sukūrė diptiką „Mama su dukra“, Laimos Mickūnienės anūkei nutapytas triptikas „Guodos pelėdų šalyje“, Audronės Martinaitienės vaikams paskirti „Vaikystės angelai“.
Ramutės Bakanienės diptikas „Rytietiški motyvai“ – viename nutapytas kilimas, kitame – kimono skiautė – nustebino komisiją: „Tapyti audinius! Kilimų portretai!“ „Matau fantastišką optiką. Tai konceptualūs darbai. Atrodo labai moderniai“, – gyrė tapytoja Ž. Jasutytė.
Sudėtingas kompozicijas tapyboje mėgstanti Romutė Gervylienė šįkart nutapė du natiurmortus – tarsi pasimėgaudama švytinčiomis vaisių spalvomis ir sultimis.
Pasimėgaudama tapo ir Romualda Endriukaitienė, labiausiai mėgstanti vaizduoti gėles. Jos nutapytas ciklas „Dvelksmas“ – tai išdidintas mikropasaulis, lengvai ir greitai atsiradęs Romualdos paveiksluose.
Nuo pat pradžių – taigi jau 15 metų – dailės studiją lankančios Birutė Mockienė, Birutė Stulgaitienė ir Marytė Ševelytė išbandė visokiausių dailės technikų, bet ištikimiausios liko aliejinei tapybai. B. Mockienė – peizažų meistrė, parodai drobėse nutapiusi dvi svarbiausias savo gyvenimo upes – Dubysą ir Nemuną. M. Ševelytės, tapančios iš natūros, paveiksluose „Viskas iš mano kaimo“ komisija įžvelgė drąsų miksą – žiemos peizaže įkomponuotas gėles. Lengvą ranką, pasak studijos vadovės, turinti B. Stulgaitienė nutapė savo gimtinės pušyną prie Nemuno ir Palėkių ežerą. Pasigėrėję nedidelio formato darbais komisijos nariai drąsino autorę: „Jūs nebetelpate tame formate, nevaržykite savęs!“ Tapytoja Ž. Jasutytė vyresniosios kartos studijos lankytojų darbus vertino taip: „Daug piešinio jų darbuose, ko labai trūksta šiandienos tapyboje.“
Vinco Grybo muziejaus dailės dirbtuvių, kuriose ir kuria Suaugusiųjų dailės studija, antrame aukšte tarp kitų eksponatų ryškiai žydi Dainos Tolpežnikienės „Vazos ir vazelės“ – kūrė jas vadovaudamasi nuojauta, improvizuodama, ir rezultatas išėjo gražus.
Komisija, iš pradžių žadėjusi darbus vertinti pažymiais, nusprendė parašyti dešimtukus visoms 20 parodos autorių – joms buvo įteikti diplomai ir penkiolikmečio proga išleistas katalogas.
Komisijai vadovavęs vitražistas B. Bružas sakė, kad Suaugusiųjų dailės studijos, kokia jau 15 metų veikia Jurbarke, analogo Lietuvoje nėra. „Svarbiausia, kad studijos vadovė Rasa Grybaitė mokinių netempia ant savo kurpalio, o tos moterys čia patiria tikrą estetinį katarsį.“
Šeštadieniai dailės studijoje – metų metus, dešimtmetį ir daugiau! To fenomeno paaiškinti nemoka ir studijos lankytojos. „Tai kaip tyro oro gurkšnis, pabuvimas kitame pasaulyje. Man labai reikia kaimo, petražolių lysvės, savo kiemo, bet reikia ir dailės. Kartais net pati sau atrodau keista“, – sakė R. Gervylienė.
„Kai kuri, būni pats su savimi. Laukiu šeštadienių – tai mano diena, pačios geriausios mano valandos“, – neabejoja R. Bakanienė.
„Vieniems užtenka televizoriaus, kitiems reikia ir ko nors kito. Nuo prigimties ir nuo žmogaus būdo priklauso, kam turi laiko ir kaip žiūri į pasaulį. Turbūt čia susirenka jautresni, meniškesni žmonės – ypač daug medikių“, – sakė kirpėja O. Kniečiūnienė.
Studijos lankytojų noras piešti, neretai atsineštas iš vaikystės, atsiradus galimybei įgyvendintas Suaugusiųjų dailės studijoje. Noras kurti ir būti su tokiais pat – kuriančiais. Pasak D. Tolpežnikienės, „to tiesiog reikia, ir tiek. Kodėl? O kodėl medis auga? Tiesiog auga, ir tiek.“

Danutė KAROPČIKIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook